- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-702-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03811-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- J. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B. (toliau – ir ieškovė) prašė pakeisti sūnaus P. B. nuolatinę gyvenamąją vietą, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-14 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-18461-930/2018, nustatant ją su motina – ieškove, priteisti sūnaus P. B. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti K. B. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. B. ir P. B. po 200 Eur. Nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams. Atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo K. B.. Nurodė, kad atsakovas negali gyventi su vaikais, abu vaikai šiuo metu gyvena su motina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies. Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui šalių sūnui P. B., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2020-02-01 ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Paskyrė ieškovę nepilnamečiam sūnui iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Kitoje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Nurodė, kad išlaikymo priteisimas K. B. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
5. Pažymėjo, kad vaikų poreikių patenkinimui būtinas pastovus ir abiejų tėvų teikiamas išlaikymas. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nurodė, kad siekiant užtikrinti, kad bylos šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui būtų pastoviai iš atsakovo teikiamas vaikų būtiniausius poreikius užtikrinantis išlaikymas, yra pagrindas pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam šalių sūnui P. B. iki bus priimtas teismo sprendimas.
6. Teismas prašymą dėl šalių sūnaus K. B. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo atmetė, kadangi pagal bylos duomenis jo gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Dėl P. B. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, teismas nurodė, kad šiuo metu abu šalių sūnūs gyvena su motina, jokia grėsmė jiems nėra kilusi. Paaiškino, kad dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos bus nuspręsta išnagrinėjus bylą iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas D. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Nurodė, kad ieškovė visada turėjo didelių problemų dėl priklausomybės alkoholiui, dėl ko ne kartą gydėsi. Jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas, mišrus asmenybės sutrikimas. Paaiškino, kad dėl fizinės ir socialinės grėsmės pavojaus vaikai 2012-08-23 buvo perduoti tėvo priežiūrai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2720-726/2013 nepilnamečių vaikų K. B. ir P. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Pažymėjo, kad nepilnamečiai vaikai visada gyveno su tėvu ir buvo jo išlaikomi. Paaiškino, kad ieškovė tik dalinai mokėjo išlaikymą. 2018 m. ieškovė turėjo didelį išlaikymo įsiskolinimą, tačiau atsakovas geranoriškai sutiko pasirašyti taikos sutartį, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-14 nutartimi, tuo pačiu metu tarp šalių pasirašant ir 2018-04-24 Gyvenamojo būsto panaudos sutartį. Atsakovas sutiko patvirtinti, kad vaikų motina tinkamai teikė išlaikymą, nors ji turėjo didelį įsiskolinimą, ir sutiko, kad sūnaus K. B. gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su ieškove. Tokiu būdu susitarta, kad tėvai vieni kitiems nemokės išlaikymo vaikams, o atsakovui ir P. B. buvo suteikta gyvenamojo būto, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovei panauda 5 metų laikotarpiui iki 2023-04-24. Pažymėjo, kad atsakovas turi išimtinę teisę naudotis butu be jokių trukdymų iš ieškovės pusės.
9. Paaiškino, kad ieškovei grįžus iš užsienio, atsakovas geranoriškai jai leido pagyventi kartu bute. Nurodė, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl atsakovo naudoto fizinio smurto prieš nepilnametį K. B., buvo pritaikytos kardomosios priemonės, dėl ko atsakovas buvo priverstas išsikraustyti į kitą gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad smurto prieš nepilnamečius vaikus nenaudojo. Atkreipė dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas vyksta tik dėl K. B., tuo tarpu jokių ribojimų dėl P. B. atsakovui kardomosiomis priemonėmis nėra nustatyta. Atsakovas ir toliau gali gyventi ir bendrauti su P. B..
10. Nurodė, kad sūnus P. B. ir toliau gyvena kartu su tėvu ir yra jo išlaikomas. Paaiškino, kad sūnui P. B. neriboja lankytis pas mamą. Pažymėjo, kad sūnus nakvoja pas tėvą, kuris perka jam reikalingus daiktus, maistą, teikia kišenpinigius, apmoka už būrelius, išlaiko būstą, ir kitaip rūpinasi sūnumi. Nurodė, kad neriboja sūnaus bendravimo su ieškove ir leidžia jam su ja bendrauti, nakvoti pas ją.
11. Pažymėjo, kad ne tik teikia išlaikymą sūnui P. B., bet ir papildomai skiria lėšų sūnui K. B.. Teigė, kad apmoka už buto komunalines paslaugas, už internetą, nuo 2020-12-21 pervedė 220 Eur į P. B. „Revolut“ sąskaitą, apmoka P. B. telefono sąskaitą, apmokėjo už P. B. ir K. B. krepšinio treniruotes, viso nuo 2020 m. sausio mėn. – 246 Eur, perka P. B. maistą, kitus reikalingus daiktus, mokyklines prekes, aprangą, moka ir už dabartinį nuomojamą būstą. Teigė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas neteikia išlaikymo P. B. yra nepagrįstos ir neatitinkančios tikrovės.
Atsiliepimas
12. Ieškovė J. B. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
13. Nurodė, kad turėjo problemų su alkoholio vartojimu, tačiau pilnai atsisakė alkoholio ir jo nevartoja 2,5 metų.
14. Paaiškino, kad konfliktinė situacija tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė 2019 metų pabaigoje, kai atsakovas panaudojo smurtą prieš vaiką K. B., dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas nebaigtas.
15. Nurodė, kad atsakovo teiginiai apie vaiko P. B. išlaikymą pagrįsti tik iš dalies. Apie 2 metus maistą vaikams perka ir ruošia ieškovė, perka drabužius. Visus būtinus namų ruošos darbus (maisto gaminimas, indų plovimas, drabužių ir patalinių plovimas, tvarkos palaikymas bute ir t.t.) atlieka ieškovė. Aplinkybė, kad atsakovas apmoka sūnaus būrelio išlaidas, rodo, kad atsakovas iš dalies vykdo savo įsipareigojimą išlaikyti vaiką, kuris nustatytas taikos sutartyje.
16. Pažymėjo, kad abu vaikai gyvena su ieškove bute.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalyje).
22. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Teismas pažymi, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius, būtinus jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-18461-930/2018 tarp ieškovės ir atsakovo buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad šalių nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamoji vieta nustatoma su mama J. L. (dabartinė pavardė B.), o šalių nepilnamečio sūnaus P. B., gyvenamoji vieta paliekama su tėvu D. B.. Šalys taip pat susitarė, kad D. B. nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki K. B. pilnametystės teiks sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, šias lėšas pervesdamas į mamos J. L. arba sūnaus K. B. banko sąskaitą. J. L. nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši sutartis, įsiteisėjimo dienos iki P. B. pilnametystės teiks sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, šias lėšas pervesdama į tėvo D. B. arba sūnaus P. B. banko sąskaitą. Ieškovė ir atsakovas susitarė išlaikymo sumas sudengti tarpusavio užskaitymo būdu. Šalys taip pat nustatė neribotą maksimalų mamos J. L. bendravimą su sūnumi P. B. ir neribotą maksimalų tėvo D. B. bendravimą su sūnumi K. B.. Šalims nesusitariant ar šalims gyvenant atskirai, šalys susitarė su vaikais bendrauti vienodą laiko tarpą, t. y. mokslo metų laiku po 7 dienas nepertraukiamai rotacijos principu, pusę vaikų žiemos, vasaros atostogų, taip pat kito laisvo nuo pamokų laiko.
24. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-18461-930/2018 priėmimo, ginčo šalys su nepilnamečiais vaikais kartu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu atsakovo atžvilgiu pritaikius kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo ginčo šalių nepilnamečio vaiko K. B., atsakovas iš nurodyto buto išsikraustė.
25. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į bylą pateikti duomenis pagrindžia, kad šalių nepilnametis vaikas P. B. daugiausia gyvena su motina, kuri juo rūpinasi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pažymėjo, kad motinos aplinka vaikui yra įprasta, kartu gyvena ir jaunesnis brolis, mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu galimai labiau atitiktų vaiko interesus.
26. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nutarties priėmimo metu abiejų šalių sūnus P. B. faktiškai gyvena su motina. Aplinkybė, kad nepilnametis vaikas lankosi pas tėvą ar pas jį nakvoja, nepaneigia aplinkybes, kad šalių sūnaus P. B. gyvenamoji vieta liko tame pačiame bute, kuriame šeima gyveno iki atsakovui išsikraustant, t. y. su ieškove.
27. Teismas pažymi, kad priteisiant laikinąją išlaikymą yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Siekiant užtikrinti, kad bylos šalių nepilnamečio vaiko P. B., kuris šiuo metu gyvena su motina, kuri juo rūpinasi ir išlaiko, poreikių patenkinimui būtų pastoviai iš atsakovo teikiamas vaiko būtiniausius poreikius užtikrinantis išlaikymas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam šalių sūnui. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis nepilnamečiui sūnui perka reikalingus daiktus, maistą, teikia kišenpinigius, apmoka už būrelius, išlaiko būstą, ir kitaip rūpinasi sūnumi, nepaneigia aplinkybės, kad vaikui neturėtų būti teikimas pastovus laikinas išlaikymas.
28. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ir teismas šiame bylos nagrinėjimo etape nesprendžia šalių ginčo iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus.
29. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.