- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-24
- Bylos Nr.
- I-3743-331/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjai R. Ž., jos atstovei advokatei A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su skundais (b. l. 1-7, 29-36) ir prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus l-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2010-10-29 sprendimą Nr. 11-17-18858 toje dalyje, kuria nuspręsta perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai R. Ž. sumažintą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, perskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnį; 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-07-04 sprendimą Nr. 11-17-11509 toje dalyje, kuria nuspręsta perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai R. Ž. sumažintą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013-05-07 sprendimą Nr. (6.5)1-3017 dalyje, kuria atsisakyta įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti R. Ž. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už 2010-01-01 - 2011-12-31 (prašyme nurodytas laikotarpis 2010-01-01 – 2012-12-31 laikytinas rašymo apsirikimo klaida) laikotarpį, bei toje dalyje, kuria atsisakyta panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-10-29 sprendimo Nr. 11-17-18858 ir 2011-07-04 sprendimo Nr. 11-17-11509 dalis, kuriose nuspręsta perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai R. Ž. sumažintą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį; 4) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti R. Ž. nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką - 20 131,27 Lt, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo; 5) priteisti R. Ž. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad pareiškėja 2010 m. sausio mėn. - 2011 m. gruodžio mėn. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl atsakovas, perskaičiuodamas paskirtą pensiją taikė Laikinojo įstatymo nuostatas ir dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo per 2010 m. sausio mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. pareiškėjai mokamą pensiją sumažino 20 131,27 Lt.
Pažymėjo, kad VSDFV 2013-05-07 sprendime Nr. (6.5)1-3017 nurodė atsisakanti nagrinėti prašymą dėl apskundimo terminų praleidimo, tačiau iš esmės jį išnagrinėjo atsakydama, kad „kol sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymas nėra priimtas, VSDF valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalį“. Remdamasi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu bei atsižvelgusi į tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-10-29 sprendimas Nr. 11-17-18858 ir 2011-07-04 sprendimas Nr. 11-17-11509 tose dalyse, kuriose nuspręsta perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai sumažintą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, pripažintini neteisėtais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl naikintini. Mano, kad tais pačiais pagrindais naikintinas ir VSDFV 2013-05-07 sprendimas Nr. (6.5)1-3017 toje dalyje, kuria atsisakyta panaikinti šių sprendimų dalis, kuriose nuspręsta perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai sumažintą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį. Pareiškėjos teigimu, VSDFV 2013-05-07 sprendimo Nr. (6.5)1-3017 dalis, kuria atsisakyta įpareigoti išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtą pensijos dalį už 2010-01-01 - 2011-12-31 laikotarpį, prieštarauja Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateiktiems išaiškinimams.
Dėl kreipimosi į teismą termino paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-09-18 raštu Nr. (11.5.1)3-66976 buvo informuota apie jai paskirtos senatvės pensijos dydį. Jokių kitų administracinių sprendimų, informuojančių apie sumažintos senatvės pensijos mokėjimo teisinius pagrindus ir dydžius, pareiškėja iki VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. spalio 29 d. rašto Nr. (11.5.1)3-71475 gavimo nebuvo gavusi. 2010 m. sausio mėn. pareiškėja gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, tačiau joks teisės aktas nenumato pareigos asmeniui nuolat tikrinti savo banko sąskaitą. Pareiškėja neprisimena, ar tikrino savo banko sąskaitą 2010 m. sausio mėn., ar vėliau, tačiau pastebėjusi, kad gauna mažesnę pensiją manė, kad pensija jai sumažinta dėl valstybę ištikusios finansinės krizės ta pačia dalimi kaip ir kitiems pensininkams, o apie tai, kad didesnė dalis pensijos jai sumažinta dėl to, kad dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, nebuvo informuota ir nežinojo. Be to, gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, pensija buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn., kiekvienas iš sumažintos pensijos išmokėjimo atvejų yra laikomas savarankišku administraciniu veiksmu, kuris įstatymų nustatytais terminais (per 3 metus) galėjo būti skundžiamas. Teismui vertinant, kad pareiškėja turėjo ir galėjo sužinoti (su kuo pareiškėja nesutinka dėl to, kad iki 2010 m. spalio 29 d. nebuvo atsakovo informuota apie sumažintos senatvės pensijos mokėjimo pagrindus) apie jos pažeistas teises dar 2010 m. sausio mėn. gavusi pirmą sumažintą pensiją, mano, kad nėra praleidusi termino ginčyti sumažintos valstybinės socialinio draudimo pensijos mokėjimo už 2010 m. balandžio mėn. - 2011 m. gruodžio mėn.
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą (b. 1. 40-43) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjos senatvės pensijos, paskirtos VSDFV Vilniaus skyriaus l-ojo pensijų skyriaus 2009-09-17 sprendimu Nr. 11-17-18899, dydis 2010 m. sausio 1 d. buvo 1 290,75 Lt. Nuo 2010-06-10 VSDFV Vilniaus skyriaus l-ojo pensijų skyriaus 2010-10-29 sprendimu Nr. 11-17-18858 pareiškėjai buvo iš naujo paskirta 1 331,75 Lt dydžio senatvės pensija, o nuo 2011-06-10 VSDFV Vilniaus skyriaus l-ojo pensijų skyriaus 2011 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 11-17-11509 pareiškėjai buvo iš naujo paskirta 1 376,46 Lt dydžio senatvės pensija. Kadangi pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, todėl jos senatvės pensija buvo perskaičiuota (laikinai sumažinta) vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatomis ir jos dydis buvo 2010-01-01 - 1 160,92 Lt, 2010-06-10 - 1 195,46 Lt, 2011-06-10 - 1 232,93 Lt. Pareiškėja 2010 - 2011 metais turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jai minėtais metais buvo mokama ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo terminas valstybinėms socialinio draudimo pensijoms baigėsi 2011-12-31, todėl nuo 2012-01-01 pareiškėjai yra mokama viso paskirto dydžio senatvės pensija.
Paaiškino, kad 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2012-09-21, todėl jis taikytinas į ateitį ir nėra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo negautą senatvės pensijos dalį. Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia sumažintų senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų 2010 - 2011 metais negautos dalies kompensavimo tvarka, projektą. Kol šis įstatymas nėra priimtas, nėra teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą, o jeigu būtų patenkintas, prašo priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalies sumą išmokėti dalimis (b. l. 65-71). Paaiškino, kad pareiškėja su prašymu išmokėti jai 2010-2011 metais negautą senatvės pensijos dalį į Fondo valdybą kreipėsi 2013-04-03 (gautas Fondo valdyboje 2013-04-08), o į teismą - 2013-05-27 skundu, taigi ji praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, todėl byla nutrauktina. Kadangi pareiškėjai pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas dėl draudžiamųjų pajamų sumažinta pensija išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, o į teismą ji kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo apie mokamą ne visą paskirtą pensiją, laikytina, kad sprendimas mokėti ne visą paskirtą senatvės pensiją jai jau yra įvykdytas. Todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pareiškėjai neišmokėtos pensijos dalies atžvilgiu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata netaikytina.
Teigia, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 11-17-18858 ir 2011 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. 11-17-11509, kuriais buvo nustatyta perskaičiuoti R. Ž. senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, buvo priimti, kai Laikinasis įstatymas dar galiojo, taigi naikinti šiuos sprendimus VSDFV nebuvo pagrindo. Kadangi dėl nuo 2010-01-01 negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo pareiškėja per atstovę į Fondo valdybą kreipėsi praleidusi nustatytą 3 metų terminą, mano, kad VSDFV 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (6.5)1-3017 pagrįstai atsisakė nagrinėti jos 2013-04-03 prašymą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas i š dalies
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjai neišmokėtos senatvės pensijos dalies pagal Laikinąjį įstatymą teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009-09-17 sprendimu Nr. 11-17-18899 pareiškėjai nuo 2009-06-10 iki gyvos galvos paskirta 1 290,75 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 44). 2010-10-29 VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimu Nr. 11-17-18858 nuo 2010-06-10 pareiškėjos valstybinė pensija perskaičiuota po 1 331,75 Lt per mėnesį (b. l. 47), 2011-07-04 sprendimu Nr. 11-17-11509 nuo 2011-06-10 iki gyvos galvos skirta 1 376,46 Lt pensija (b. l. 47), juose nurodant, kad Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pensija bus mokama perskaičiuota pagal šio įstatymo nuostatas.
Pareiškėja 2013-04-03 kreipėsi į VSDFV prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-10-29 sprendimą Nr. 11-17-18858, 2011-07-04 sprendimą Nr. 11-17-11509 tose dalyse, kuriose nuspręsta perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai sumažintą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių apskaičiuoti ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtą pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 55-57).
2013-05-07 VSDFV sprendime Nr. (6.5)I-3017 viena vertus nurodė, kad pirmoji sumažinta pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. sausio mėn., pareiškėjos prašymas VSDFV gautas 2013-04-08, todėl laikė, kad pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, todėl 2013-04-03 prašymą nagrinėti atsisako. Tačiau kita vertus, minėtame sprendime sprendė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-10-29 sprendimas Nr. 11-17-18858 ir 2011-07-04 sprendimas Nr. 11-17-11509, kuriais perskaičiuota pareiškėjos senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, buvo priimti, kai Laikinasis įstatymas dar galiojo, todėl naikinti šių sprendimų neturi pagrindo. Išaiškino, kad šie VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimai ir 2013-05-07 VSDFV sprendimas Nr. (6.5)I-3017 gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 52-54). Atsižvelgdamas į tai, teismas 2013-05-07 VSDFV sprendimą Nr. (6.5)I-3017 vertina kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtą sprendimą, kuriuo VSDFV iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos 2013-04-03 prašymą.
2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, <...>. Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d.). Asmenims, kurių valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis iki šios pensijos perskaičiavimo viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, tačiau po perskaičiavimo valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis yra mažesnis negu ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis, mokamas kompensacinis priedas, lygus ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio ir perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio skirtumui“ (Laikinojo įstatymo 7 str. 1 d.). Ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis – 650 litų (Laikinojo įstatymo 3 str. 1 d.).
Iš šių nuostatų matyti, kad pensijos, viršijusios ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, buvo perskaičiuojamos remiantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi. Valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Ginčo aspektu analogiškos nuostatos išliko ir 2010-10-26 šios normos redakcijoje (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.). Remiantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatos galiojo iki 2011-12-31.
Nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjos valstybinę socialinio draudimo pensiją perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, pensiją Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu perskaičiavo dar kartą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę (b. l. 49-50). Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos senatvės pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o jos mažinimas dar ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nėra pateisinamas.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, tirdamas Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies tiek, tiek, kiek joje nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų perskaičiavimas (sumažinimas) atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį visiems taikant tą patį Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, senatvės pensijos papildoma dalis, kartu ir visa senatvės pensija, buvo mažinama proporcingai, tolygiai ir vienodai visiems, išskyrus tuos asmenis, kurių gaunamos senatvės pensijos neviršijo nustatytos 650 Lt ribos, ir tuos, kurių gaunamos senatvės pensijos po perskaičiavimo tapo mažesnės nei 650 Lt (jiems senatvės pensijos sumažintos mažiau). Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taip pat į tai, kad jis nustatytas laikantis iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, be to, numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, konstatuota, kad nėra konstitucinių argumentų teigti, jog toks reguliavimas prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse buvo nustatyta, jog tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvos sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundą padavus teismui – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėja atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“. Analogiškos pozicijos laikomasi ir LVAT 2004 m. gegužės 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A10-57/2004, 2004 m. birželio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A7-55-04, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013.
Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.
Šiuo atveju VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-10-29 sprendime Nr. 11-17-18858 ir 2011-07-04 sprendime Nr. 11-17-11509, kuriais pareiškėjos senatvės pensija buvo perskaičiuota, buvo išaiškinta, kad jie per 3 metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie priimtą sprendimą, gali jį apskųsti VSDFV, o šios sprendimą - teismui. Taigi, pareiškėja nėra praleidusi Pensijų įstatyme nustatyto 3 metų termino šiems sprendimams apskųsti.
Valstybinės pensijos mokamos periodiškai, t. y. kiekvieną mėnesį, todėl jos laikytinos periodinėmis išmokomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalį periodinių išmokų išieškojimui taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Pensijų ribojimą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį atsakovė pradėjo taikyti 2010-01-01. Pareiškėja dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo į VSDFV kreipėsi 2013-04-03, skundą teismui padavė 2013-05-27 (b. l. 1). Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepraleido termino teisme ginti jos pažeistas teises. Nurodytos nuostatos, LVAT praktika suponuoja išvadą, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimai perskaičiuoti pensiją nėra galutiniai, todėl neįvykdyti. Taigi, R. Ž. kreipimasis į teismą dėl pensijos nepriemokos neribojamas aplinkybe, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, o pareiškėja į teismą kreipėsi po šio nutarimo įsigaliojimo dienos.
Analizuojant VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-04-29 raštu Nr. (10.1) 3-52401 pateiktus duomenis matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas laikotarpiu 2010-01-01–2011-12-31 pareiškėjos perskaičiuota pensijos suma sudarė 28 759,03 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį perskaičiuota ir dar kartą sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 2 priedo koeficientą, senatvės pensija, kurios ginčo laikotarpiu faktiškai išmokėta 8 627,76 Lt. Taigi, pareiškėjai iš viso dėl Konstitucinio Teismo prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto teisinio reguliavimo neišmokėta 20 131,27 Lt (28 759,03 Lt – 8 627,76 Lt). Ginčo dėl atsakovės pateiktų duomenų apie pareiškėjai neišmokėtą pensijos sumą byloje nėra.
Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-16 sprendime Nr. A146-38-2012 yra pasisakęs, kad valstybinio socialinio draudimo pensijos yra priteisiamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atitinkamo skyriaus. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjai neteisėtai neišmokėtą valstybinės socialinės draudimo pensijos dalį turi išmokėti VSDFV Vilniaus skyrius.
VSDFV prašo neišmokėtą pensijos dalį priteisti išmokėti dalimis. Vykdant administracinėje byloje priimtą sprendimą dėl piniginės sumos priteisimo, sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo gali būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso straipsnio normos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 97 straipsnio 3 dalis). Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. VSDFV Vilniaus skyrius ilgą laiką pažeidė savo pareigą mokėti nustatyto dydžio pensiją. Šiuo atveju pareiškėjos gaunama valstybinė senatvės pensija nėra didelė, teismo sprendimu priteisiama suma VSDFV nėra reikšminga. Tuo remdamasis teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sprendimo vykdymo išdėstymą, nes toks išdėstymas pernelyg suvaržytų pareiškėjos teisę gauti senatvės pensiją, kuri dėl antikonstitucinių taikytų apribojimų buvo mokama mažesnė negu priklausė.
Pareiškėja skunde prašo panaikinti atitinkamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-10-29 sprendimo Nr. 11-17-18858, 2011-07-04 sprendimo Nr. 11-17-11509 bei VSDFV 2013-05-07 sprendimo Nr. (6.5)1-3017 dalis. Pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą, gali skundžiamą aktą panaikinti visą arba jo dalį. Šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti. Tuo remiantis, VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV, priimdamos ginčijamus sprendimus, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto, teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Šiuo atveju pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl yra pagrindas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-10-29 sprendimą Nr. 11-17-18858, 2011-07-04 sprendimą Nr. 11-17-11509, tose dalyse, kuriose nuspręsta perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai R. Ž. sumažintą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį bei VSDFV 2013-05-07 sprendimą Nr. (6.5)1-3017 dalyje, kuria atsisakyta įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti R. Ž. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už 2010-01-01 - 2011-12-31 laikotarpį, bei toje dalyje, kuria atsisakyta panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-10-29 sprendimo Nr. 11-17-18858 ir 2011-07-04 sprendimo Nr. 11-17-11509 dalis, kuriose nuspręsta perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai R. Ž. sumažintą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).
Pareiškėja pateikė prašymą atlyginti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas (300 Lt už 2013-04-03 prašymo VSDFV parengimą ir 1700 Lt už skundo teismui parengimą ir atstovavimą teisme) (b. l. 78-79). Prie prašymo pridėjo sąskaitas už teisines paslaugas Nr. 42-1, ir Nr. 58 (b. l. 80, 82), pinigų priėmimo kvitą Nr. 687153 (b. l.81) ir vietinio mokėjimo nurodymą (b. l. 83). Pareiškėją atstovavo advokatė A. B. (b. l. 23).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ? Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013-01-01 patvirtinta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga.
Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme maksimaliai gali būti priteista 350 Lt, pareiškėja prašo priteisti 300 Lt, todėl ši suma jai ir priteistina.
Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimali galima priteisti suma už skundo parengimą sudaro 3 000 Lt (3 x 1 000 Lt), pareiškėja prašo priteisti 1 700 Lt, tačiau ši suma įvertinus ginčo pobūdį, teisingumo, protingumo principus yra aiškiai per didelė, todėl mažintina iki 700 Lt.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus bei į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą byloje, pareiškėjai šiuo atveju iš atsakovės priteistina 1 000 Lt (300 Lt + 700 Lt) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,
nusprendžia:
pareiškėjos R. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-10-29 sprendimą Nr. 11-17-18858, 2011-07-04 sprendimą Nr. 11-17-11509, tose dalyse, kuriose nuspręsta perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai R. Ž. sumažintą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, perskaičiuotą pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnį bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-05-07 sprendimą Nr. (6.5)1-3017 dalyje, kuria atsisakyta įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už 2010-01-01 - 2011-12-31 laikotarpį, bei toje dalyje, kuria atsisakyta panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-10-29 sprendimo Nr. 11-17-18858 ir 2011-07-04 sprendimo Nr. 11-17-11509 dalis, kuriose nuspręsta perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai sumažintą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, perskaičiuotą pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnį.
Priteisti R. Ž. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 20 131,27 Lt (dvidešimt tūkstančių šimtą trisdešimt vieną litą ir dvidešimt septynis centus) senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Priteisti R. Ž. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.