Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjų J. S., O. Š., E. G., A. G. ir A. S. atstovui adv. V. J., neatvykus suinteresuotam asmeniui P. S. apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų: J. S., O. Š., E. G., A. G. ir A. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo P. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai su pareiškimu 2016-11-02 kreipėsi į teismą ir prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarą atsiradusiam palikimui, po testatorės Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Pareiškėjai nurodė, jog testatorė jai priklausantį turtą pagal testamentą paliko septyniems testamentiniams įpėdiniams. Du iš testamentinių įpėdinių, tai yra K. S. ir D. S. mirė dar iki testatorės mirties. Pareiškėjai apie velionės testatorės testamentą iš karto suinteresuoto asmens P. S. nebuvo tinkamai informuoti. Apie esamą testamentą jie buvo informuoti tik po 3 mėn. kuomet susitiko su suinteresuotu asmeniu P. S. ir apsilankę pas Šiaulių m. 1 – ojo biuro notarą, tačiau jau tuomet jie buvo praleidę terminą palikimui priimti. Dėl to remiantis aukščiau paminėtu pareiškėjai iš pradžių nežinojo, o vėliau jau nespėjo laiku kreiptis į vietos notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimų pagal testamentą jiems išdavimo. Teigė, kad paveldėjimo teisės byla pagal jų prašymą vietos notaro biure nėra pradėta. Kadangi jie jau nebegali kreiptis į vietos notarą, nes yra praleidę įstatymo nustatytą terminą, todėl prašė teismo jį atnaujinti. Be to prašė teismo pripažinti, kad terminą kreiptis į vietos notaro biurą jie praleido dėl svarbių priežasčių. Prašė pareiškimą tenkinti, nes nori užbaigti su paveldėjimu susijusių dokumentų sutvarkymą.

Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškėjų prašymo nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko, apie teisme pradėta bylą jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad testatorė Z. S. mirė (duomenys neskelbtini) (21 b.l.). Velionė iki testamento sudarymo savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). (5, 29-30 b.l.), o pareiškėjai gyveno kitose vietose (1 b.l.). Iš to seka, kad turto palikėja ir įpėdiniai gyveno skirtingose vietose. Taip pat testatorė iki mirties asmeninės nuosavybės teisėmis valdė nekilnojamąjį daiktą, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (7-18 b.l.). Z. S. 2004-03-03 sudarė pas notarą testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą paliko testamentiniams įpėdiniams (pareiškėjams) (5 b.l.). Pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė dėl aukščiau paminėtų objektyvių ir subjektyvių priežasčių.

Vietos notarų biure paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą pareiškėjams nėra išduoti, nes nėra pradėta ir pati paveldėjimo byla.

Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai savo valią dėl atsiradusio palikimo turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notaro biurui. Testatorė Z. S. mirė (duomenys neskelbtini), dėl to pareiškėjai iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai, turėjo kreiptis į vietos notaro biurą. Tačiau pareiškėjai iki minėto termino pabaigos, neišreiškė savo valios priimti jų vardu atsiradusį palikimą dėl nurodytų objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis.

Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad testamentiniai įpėdiniai savo teises į atsiradusi palikimą po testatoriaus mirties realizavo netinkamai (1-4, 29-30 b.l.). Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiškėjai siekdami realizuoti savo teises į atsiradusį palikimą, terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus, bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50str.). Palikimo atsiradimo dieną testamentiniai įpėdiniai įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, o savo veiksmais siekdami pateikti pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, išreiškė ir valią jį priimti. Kadangi mirus testatorei Z. S. atsirado palikimas, tai po jos mirties, šį jai priklausantį turtą pirmiausia, turi teisę paveldėti jos testamentiniai įpėdiniai (pareiškėjai).

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis aukščiau paminėtu prailgintinas pareiškėjams: J. S., O. Š., E. G., A. G. ir A. S. praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3d., 5.57 str.), palikimui po testatorės Z. S. mirties priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas pareiškėjams reikalingas, paveldėjimo teisės liudijimams pagal testamentą gauti.

Tuo pačiu atkreiptinas ir notaro dėmesys, kad palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį ir gavęs testatoriaus mirties liudijimą, privalo paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie tai pranešti žinomiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims (CK 5.33 str. 1 d.).

Kai testamentą tvirtino notaras ir vienas jo egzempliorius yra pas jį, pranešama testamente nurodytiems įpėdiniams, nes jie notarui žinomi. Testamento paskelbimo laikas pranešamas ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Tai gali būti įpėdiniai, kurie turi teisę į privalomąją palikimo dalį, įpėdiniai pagal testamentą, testamentinės išskirtinės gavėjai, konkrečių testamento ir testatoriaus pavedimų vykdytojai.

Jeigu testamentą surašė pats testatorius ir perdavė saugoti užklijuotame voke pagal CK 5.31 straipsnį, notaras testamento turinio nežino ir testamento paskelbimo laiką ir vietą praneša žinomiems įpėdiniams pagal įstatymą ir kitiems suinteresuotiems asmenims (palikėjo šeimos nariams, asmenims, gyvenusiems kartu su palikėju).

Notaras neturi teisės atplėšti voką, kuriame testatorius jam perdavė saugoti savo asmeninį testamentą, iki paskirto testamento paskelbimo laiko (dienos, valandos). Vokas atplėšiamas tik paskelbiant testamentą, dalyvaujant pakviestiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims arba jiems nedalyvaujant, jeigu jie neatvyko.

Skelbiami visi testamentai, kurie yra pas notarą (notaro patvirtinti, notarui perduoti CK 5. 28 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų patvirtinti testamentai).

Dėl testamento paskelbimo surašomas protokolas, kuriame nurodoma: protokolo surašymo vieta ir data, asmuo, surašęs protokolą, asmenys, dalyvavę skelbiant testamentą. Šių asmenų duomenys įrašomi remiantis asmens dokumentais (pasu, vairuotojo pažymėjimu ir kt.), nurodoma, kokie asmenys buvo kviečiami. Jeigu įpėdiniai nebuvo kviečiami, nurodoma kodėl (pvz., kad nebuvo žinoma įpėdinio ar įpėdinių gyvenamoji vieta). Protokole įrašoma, kad yra testatoriaus mirties liudijimas arba jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta kopija. Kai testamentas buvo perduotas notarui saugoti užklijuotame voke, protokole trumpai aprašomas vokas (ant voko esantys užrašai ir žymos, parašai, vokas pažeistas ar nepažeistas). Šie duomenys palyginami su testamento priėmimo saugoti akto duomenimis. Paskui pažymima, kad vokas buvo atplėštas ir testamentas paskelbtas. Aktą pasirašo asmuo, surašęs protokolą, ir notaras paskelbęs testamentą. Protokolas patvirtinamas notaro antspaudu. Įpėdinių prašymu į protokolą gali būti įrašomi jų pareiškimai. Jeigu yra keli testamentai, skelbiami jie visi ir surašomas vienas protokolas.

Notaras, paskelbęs testamentą, įpareigojamas nustatyti įpėdinių, kurie nedalyvavo skelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir pranešti jiems testamento turinį. Šį aukščiau nurodyta procedūra įpareigoja notarą pirmiausia, paskelbti testamentą, o tik po to atsiradus ekstraordinarioms aplinkybėms, siūloma testamentiniam ar kitiems suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą. Prie tokių aplinkybių paprastai nėra priskiriamas termino praleidimas. Tokiu atveju terminui dėl palikimo priėmimo gali būti taikoma CK 5. 57 str. 1d. nuostata.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjams J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po testatorės Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.