Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-307/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-02
Bylos Nr.
1A-121-307/2017
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00037-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Elena Vainienė, Albinas Bielskis (pran.), Linas Šiukšta
Nuteistasis
J. G., A. G.
Advokatai
Arūnas Koskus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-565-307/2016Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00037-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.10. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teisėjų Lino Šiukštos, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,gynėjui advokatui Arūnui Koskui,nuteistiesiems J. G., A. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjus nuteistųjų J. G. ir A. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus (toliau – ir gynėjas) prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu minėtiems nuteistiesiems paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nuteistojo K. B., nuteistojo A. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus ir nuteistojo J. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. (A. G.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai) metų šešiems mėnesiams,

– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo dvylikai metų šešiems mėnesiams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

J. G. (J. G.) pripažintas kaltu ir nuteistas:– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams,

– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir J. G. paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2016 m. sausio 18 d. nutartimi nuteistojo K. B., nuteistojo A. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus ir nuteistojo J. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. liepos 5 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 18 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo procesinių klaidų ir trūkumų, netinkamai vertino bylos duomenis, padarė kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

Nuteistųjų J. G. ir A. G. gynėjas pateikė prašymą apeliacinės instancijos teismui dėl šiems nuteistiesiems taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, kuri pastariesiems paskirta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pakeitimo į kitą kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės apribojimu. Prašyme gynėjas nurodo, kad jo ginamųjų suėmime praleistas laikas tęsiasi jau ilgiau nei trejus metus ir gerokai viršija suėmimo laikotarpį, kuris laikomas pateisinamu pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką. BPK 127 straipsnis ikiteisminio tyrimo metu nustato maksimalią aštuoniolikos mėnesių ribą suėmimo taikymui. Gynėjo teigimu, suėmimo termino paskyrimas ar pratęsimas bet kurioje proceso stadijoje, vadovaujantis BPK 127 straipsniu, leidžiamas ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Tačiau Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ši tvarka buvo pažeista, nes jo ginamieji buvo suimti teismo posėdžių salėje, nuosprendyje nustačius ne konkretų, o abstraktų kardomosios priemonės – suėmimo galiojimo terminą, t. y. ji palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Gynėjas skunde taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartyje konstatuota visa eilė Šiaulių apygardos teismo padarytų pažeidimų, kurie leidžia pagrįstai abejoti apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, taigi susidariusioje situacijoje tolesnis griežčiausios kardomosios priemonės taikymas jo ginamiesiems yra nebepateisinamas.

Teismo posėdžio metu nuteistieji, jų gynėjas ir prokuroras prašė prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. G. ir J. G. gynėjo prašymas tenkinamas.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsniu, buvo sulaikytas 2012 m. vasario 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. vasario 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. vasario 2 d. Vėlesnėmis teismų nutartimis šis terminas buvo pratęstas. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymas buvo tęsiamas ir baudžiamąją bylą 2012 m. birželio 28 d. perdavus Šiaulių apygardos teismui. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties dalis dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo panaikinta ir A. G. iš suėmimo nedelsiant paleistas, jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos be teismo leidimo, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas. Taigi, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. G. buvo sulaikytas ir laikomas suėmime nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. (vieneri metai šeši mėnesiai ir trys dienos) Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį subendrinta dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jis suimtas teismo salėje. Taigi, nuteistojo A. G. laisvė vėl buvo apribota nuo 2014 m. lapkričio 3 d. ir tebėra ribojama, nes Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, o nuteistajam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas nepakeista.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis J. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsniu, buvo sulaikytas 2012 m. vasario 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. vasario 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. vasario 3 d. Vėlesnėmis teismų nutartimis šis terminas buvo pratęstas. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymas buvo tęsiamas ir baudžiamąją bylą 2012 m. birželio 28 d. perdavus Šiaulių apygardos teismui. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties dalis dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo panaikinta ir J. G. iš suėmimo nedelsiant paleistas, jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos be teismo leidimo, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas. Taigi, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu J. G. buvo sulaikytas ir laikomas suėmime nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. (vieneri metai penki mėnesiai ir dvidešimt devynios dienos) Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį subendrinta vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jis suimtas teismo salėje. Taigi, nuteistojo J. G. laisvė vėl buvo apribota nuo 2014 m. lapkričio 3 d. ir tebėra ribojama, nes Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, o nuteistajam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas nepakeista.

BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Bylos duomenimis nustatyta, jog siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą nuteistiesiems A. G. ir J. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Ši kardomoji priemonė nuteistiesiems buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (vengdami ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo jie gali pasislėpti nuo teismo). BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (nagrinėjamu atveju nuteistasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų A. G. ir J. G. socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje nėra itin tvirti, jiems apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės, jie turi ryšių užsienyje. Tačiau proceso pirmosios instancijos teisme metu A. G. ir J. G. buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, kurių sąlygų nuteistieji nepažeidė, atvykdavo į teismo posėdžius. Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės. Todėl teismas, skirdamas suėmimą ar pratęsdamas šios pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminą, o taip pat svarstydamas proceso dalyvių pateiktus prašymus dėl jos pakeitimo, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas visiškai abstrakčiai. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu.

Šiuo atveju kolegija sprendžia, kad nuteistiesiems A. G. ir J. G. taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė tik iš pradžių galėjo būti pateisinama pagrįstu manymu, kad jie, būdami laisvėje, gali bandyti bėgti (slėptis), taip bandydami išvengti jiems gresiančios bausmės. A. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, jam skirta griežta dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. J. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, jam skirta griežta vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, taigi, dar neįsiteisėjęs, o suėmime nuteistieji A. G. ir J. G. yra laikomi jau ilgiau nei trejus metus. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą nuteistųjų kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimas byloje Lavents prieš Latviją). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Įvertinusi baudžiamosios bylos sudėtingumą, ligšiolinę jos nagrinėjimo trukmę ir joje priimtus procesinius sprendimus, kolegija sprendžia, kad iki galutinio procesinio sprendimo paskelbimo apeliacinės instancijos teisme ši byla gali būti nagrinėjama dar ilgą laiko tarpą. Todėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo nuteistiesiems J. G. ir A. G. taikymas visą šį laiką prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacine tvarka, todėl Šiaulių apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir paskirdamas nuteistiesiems kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįstai nesivadovavo BPK127 straipsnio 2 dalyje numatytomis nuostatomis, numatančiomis maksimalią kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ikiteisminio tyrimo metu trukmę, bei nuosprendyje nenustatė suėmimo termino. BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga teismui apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje priimti sprendimą dėl kardomosios priemonės nuteistajam, tačiau BPK nenumato, jog tokiu atveju turi būti nustatomas kardomosios priemonės taikymo terminas. Juo labiau, kad BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju šis terminas nėra viršytas. Taigi, Šiaulių apygardos teismas, apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirdamas nuteistiesiems kardomąją priemonę – suėmimą ir neapibrėždamas jos termino konkrečia data, BPK 127 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje bylos stadijoje BPK 119 straipsnyje numatytą tikslą – nuosprendžio įvykdymą, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka būtų galima pasiekti taikant nuteistiesiems A. G. ir J. G. kitas, švelnesnes kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti A. G. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir nuteistąjį A. G. iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Nuteistajam A. G. paskirti šias kardomąsias priemones:

– rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo;

– dokumentų paėmimą, iš A. G. paimant Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. LTU 22239310, laikomą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuteistojo A. G. asmens byloje;

– įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną savaitės pirmadienį ir penktadienį laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 11.00 val.

Panaikinti J. G. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir nuteistąjį J. G. iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Nuteistajam J. G. paskirti šias kardomąsias priemones:

– rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo;

– dokumentų paėmimą, iš J. G. paimant negaliojantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), laikomus Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuteistojo J. G. asmens byloje;

– įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną savaitės pirmadienį ir penktadienį laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 11.00 val.

Šios nutarties vykdymą dalyje dėl dokumentų paėmimo pavesti vykdyti Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, o dalyje dėl įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (Aušros al. 19, LT-76299 Šiauliai).

Išaiškinti nuteistiesiems A. G. ir J. G., kad jie turi pareigą šaukiami atvykti pas teisėsaugos pareigūnus, prokurorą, teisėją ir į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, be teismo leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos, ir jog jie pasižada šias pareigas vykdyti.

Įspėti nuteistuosius A. G. ir J. G., kad pažeidus rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos be teismo žinios ar įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, jiems vėl gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas arba intensyvi priežiūra.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Linas ŠiukštaElena Vainienė