Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Audriaus Bakavecko ir Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto daugiavaikių šeimų bendrijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto daugiavaikių šeimų bendrijos skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

II.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėjo, kad valstybė ir jos institucijos vykdo ne tik valdžios funkcijas, bet gali užsiimti ir ūkine - komercine veikla. Konstatavo, jog atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė vykdydamas ūkinę - komercinę veiklą, veikdamas civilinių teisinių santykių, susidariusių tarp atsakovo ir pareiškėjo panaudos sutarties pagrindu, srityje.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo ar vidaus administravimo srityje. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje.

Valstybė ar savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti keliamame ginče dominuojančių teisinių santykių prigimtį.

Pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartyje konstatavo, kad ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir todėl atsisakė priimti atsisakė pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p.). Kaip matyti iš pareiškėjo skundo bei byloje esančių duomenų, keliamo ginčo esmė – viešojo administravimo subjekto sprendimo, kurio pagrindu nutraukta Negyvenamųjų pastatų ir patalpų 2001 m. liepos 17 d. panaudos sutartis Nr. 16-480, panaikinimas.

Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama ne tik pagal ginčo subjektą, bet ir pagal teisinio santykio teisinę prigimtį ir pobūdį. Civilinio kodekso 2.36 str. 1 d. nustatyta, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas institucijas. Todėl, jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalimi yra valstybės institucija, jis laikomas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Nagrinėjamu gi atveju, nors pareiškėjas ir siekia panaikinti individualų viešojo administravimo subjekto teisės aktą teigdamas, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti 2001 metais su juo sudarytą panaudos sutartį, šio akto neteisėtumą jis iš esmės grindžia draudimu vienašališkai nutraukti susiklosčiusius sutartinius teisinius panaudos santykius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčas kyla ir iš civilinių teisinių santykių, todėl neatsižvelgiant į tai, kad jame dalyvauja viešojo administravimo subjektas, jis spręstinas bendrosios kompetencijos teisme pagal ginčijamo nekilnojamojo turto buvimo vietą.

CPK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė už administracinių teismų kompetenciją ir turi apimti atvejus, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas civilinėje byloje. Tokiais atvejais bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, išsprendžia ir administracinio akto teisėtumo klausimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija v. Utenos apskrities viršininko administracija, 2004 m. liepos 7 d. nutartis, priimta byloje J. Š. ir kiti v. Č. S. ir kiti.; 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2003 m. sausio 14 d. nutartis, priimta byloje R. G. , I. G. v. Kauno apskrities viršininko administracija, 2003 m. spalio 13 d. nutartis, priimta byloje V. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija, kt.).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginče dominuojančių teisinių santykių prigimtį, tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto daugiavaikių šeimų bendrijos atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.