Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. K. skundą dėl Migracijos departamento prie VRM, Kauno skyriaus vedėjo V. R. 2025 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

LR įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties 26 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad užsienietis pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamoje patalpoje, kurioje gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje savo gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis nei 7 kv. m, to paties įstatymo 26 str. 3² d. nurodyta, kad gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu jį išsiunčia dirbti į kitą ES ar EB šalį.

LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 36 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas privalo pranešti Migracijos departamentui prie VRM, jeigu jis pakeičiu gyvenamąją vietą. Įstatyme gyvenamųjų patalpų savininkui, kur užsienietis deklaravo savo gyvenamąją vietą nenumatyta prievolė kontroliuoti ir informuoti institucijas apie užsieniečio buvimo ar pasikeitusią gyvenamąją vietą ir informuoti asmenį apie gyvenamosios vietos ploto dydį. Ši prievolė numatyta užsieniečiui, pildančiam pasižadėjimą dėl deklaruotos gyvenamosios vietos gyvenamosios patalpos dydžio, tenkančio vienam asmeniui, kuris pateikiamas Migracijos departamentui prie VRM. Nei vienas užsienietis, deklaravęs gyvenamąją vietą pareiškėjui priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose, nėra domėjęsis gyvenamųjų patalpų dydžiu ar pareiškęs, kokias nors pretenzijas žodžiu ar raštu dėl to, todėl teiginys „teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, suteikdamas galimybę trečiųjų valstybių piliečiams deklaruoti duomenis apie gyvenamąją vietą“ neteisingas ir yra atmestinas, nes tikrovės neatitinkančių duomenų pareiškėjas neteikė.

Dokumentas, patvirtinantis teisę užsieniečiui būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje yra leidimas laikinai gyventi. LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 14 d. nurodyta, kad Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas LR atlieka deklaravimo įstaigos, kaip nurodyta LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 str. : L Seniūnijos arba savivaldybės nustatytas padalinys (kai asmeniui yra išduotas leidimas gyventi Lietuvoje; Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės; Migracijos departamentas prie V RM tik deklaruojant gyvenamąją vietą, kai užsieniečiai pateikia prašymą išduoti teisę gyventi Lietuvoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą.

VĮ Registrų centras direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu patvirtintų gyvenamosiosm vietos deklaravimo taisyklių 8 p. nurodyta, kad taisyklių X skyriuje nurodyta tvarka elektroniniu būdu deklaracijas pateikti gali asmenys, kurie savo tapatybę gali patvirtinti administracinių ir viešųjų paslaugų portale Elektroniniai valdžios vartai (toliau portalas E-valdžios vartai) ar valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) savitarnoje nurodytais būdais. Jei teikiant deklaraciją reikalingas patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) sutikimas, jis taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą. Nei vienam užsieniečiui, neturinčiam dokumento, suteikiančio teisę gyventi Lietuvoje, pareiškėjas neišdavė sutikimo deklaruotu gyvenamąją vietą nuosavybės teise jam priklausančiose gyvenamosiose patalpose, nes jis reikalingas tik tada, kai užsienietis teikia prašymą gauti leidimą Laikinai gyventi Lietuvoje ir deklaravimo įstaiga pasirenka Migracijos departamentą prie VRM. Šiuo atveju prie prašymo reikia pridėti gyvenamosios patalpos savininko pasirašytą „Sutikimą apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje ar pastate". Kadangi visi užsieniečiai jau turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, jų deklaravimo įstaiga laikoma seniūnija arba savivaldybės paskirtas padalinys. Visi užsieniečiai gyvenamąją vietą deklaravo atvykę į seniūniją arba nuotoliniu būdu svetainėje registrucentras.lt, o šiuo atveju gyvenamųjų patalpų savininko sutikimas deklaruoti gyvenamąją vietą ir apsigyventi savininkui priklausančioje patalpoje yra pasirašomas ant prašymo seniūnijoje arba mobiliu būdu, patvirtinant savo tapatybę, patalpų plotą ir nėra paminėta, kokį plotą savininkas turi užtikrinti vienam asmeniui. Tokio reikalavimo nėra ir jokiame kitame teisės akte, todėl teiginys, kad gyvenamųjų patalpų savininkas turi užtikrinti, kad vienam deklaravusiam gyvenamųjų vietą asmeniui tektų 7 kv. m. dydžio gyvenamasis plotas yra neteisingas ir atmestinas, nes pasirašydamas sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamųjų patalpų savininkas to neįsipareigoja, todėl tikrovės neatitinkantys duomenys nebuvo teikiami. Nei vienas užsienietis, kuriam pasirašant ant sutikimo buvo suteikta teisė deklaruoti gyvenamąją vietą ir apsigyventi gyvenamojoje patalpoje, nepareiškė pageidavimo nei žodžiu, nei raštu apsigyventi savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Visi jie pareiškė norą ir pasinaudojo tik suteikta teise deklaruoti gyvenamąją vietą. Butuose (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis plotas 24.61 kv. m) ir (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis plotas 31.93 kv. m) gyvena po vieną asmenį, kas atsispindi „Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse“, todėl, jei bent vienas užsienietis ir būtų apsigyvenęs, 7 kv. m gyvenamojo ploto reikalavimas nebūtų buvęs pažeistas.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 36 str. 3 d. nurodoma kas privalo Migracijos departamentą prie VRM informuoti apie užsienietį. Ten nėra numatyta tokia prievolė fiziniams asmenims tai daryti deklaruojant gyvenamąjį plotą ar jį suteikiant, todėl teiginys, kad „tokiais savo veiksmais Ž. K. pažeidė ĮUTP 36 str. 3 d. nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 541 str. 1 d." yra nepagrįstas ir neteisingas. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 36 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas privalo pranešti Migracijos departamentui prie VRM, jeigu jis pakeičia gyvenamąją vietą. Migracijos departamento prie VRM internetinėje svetainėje migris.lt leidimo laikinai gyventi išdavimo tvarkoje prie privalomų pateikti dokumentų sąrašo yra pateikta forma „Sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje", kurią gyvenamosios patalpos savininkas surašo ir pasirašo, jei užsienietis, rašydamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, gyvenamosios vietos deklaravimo Įstaiga renkasi Migracijos departamentą prie VRM. Šioje pažymoje, taip pat nėra numatyta, kad gyvenamosios patalpos savininkas įsipareigoja suteikti gyvenamąjį plotą, kuriame vienam pilnamečiui asmeniui tektų 7 kv. m gyvenamojo ploto. Teiginys, kad „savininkas turi užtikrinti, jog kiekvienam pilnamečiam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra ne mažesnis nei 7 kv. m" neteisingas, nes nepagrįstas. Prievolė deklaruoti gyvenamąją vietą yra numatyta šiuose teisės aktuose: VĮ Registrų centras direktoriaus 2018 sausio 15 d. įsakymu V-24 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 3.3. p., kuriame teigiama, kad gyvenamąją vietą ir išvykimą iš LR privalo deklaruoti šie asmenys: užsienio valstybių, ne ES valstybių narių, ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi LR, t. y. leidimas laikinai gyventi LR, LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. l d. 3 p., kur nurodyta, kad gyvenamąją vietą deklaruoja užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės (toliau – užsieniečiai), kurie nėra šios dalies 2 p. nurodyti asmenys ir kuriems LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi LR, atvykę gyventi į LR ar keičiantys gyvenamąją vietą LR. LR gyvenamosios vietos deklaravimo Įstatymo 4 str. 14 d. nurodyta, kad asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per vieną mėnesį nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo. Pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą, visiems užsieniečiams atsirado nuo to momento, kai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi ir tęsėsi vieną mėnesį. Per šį laikotarpį visi kreipėsi ir jų gyvenamoji vieta buvo deklaruota pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kadangi užsieniečiai prieš deklaruodami gyvenamąją vietą jau buvo įgiję leidimus laikinai gyventi, gyvenamosios vietos deklaravimas negali būti laikomas kaip kvietimas užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalba kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą, nes jie šią teisę ir dokumentą jau buvo įgiję. Dėl netinkamo ANK 541 str. 1 d. taikymo ir aiškinimo, pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn nesant būtinojo administracinio nusižengimo požymio - kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašoma Institucijos 2025 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinę teiseną pareiškėjo Ž. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija atsiliepimo per nustatytą terminą teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimo nepateikė, apie posėdžio laiką ir datą pranešta tinkamai, todėl pareiškėjo skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 541 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad melagingų duomenų pateikimas kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalba kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Taigi, atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla nustačius vieną iš šių sąlygų: 1) užsienietis kviečiamas atvykti į Lietuvos Respubliką pateikiant megalingus duomenis; 2) teikiama neteisėta pagalba užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nustatyta, kad gyvenamąją vietą turi deklaruoti Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir ĮUTP nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės (toliau – užsieniečiai), kurie nėra šios dalies 2 punkte nurodyti asmenys ir kuriems ĮUTP nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja tik tie asmenys, kurie ĮUTP nustatyta tvarka yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar ĮUTP nustatyta tvarka turi išduotą dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Ž. K. negali būti laikomas asmeniu, kurs melagingai pateikė duomenis kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką.

Nutarime taip pat nurodoma, kad Ž. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį, kurioje nustatyta, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate. Jeigu pateiktame dokumente yra nurodyta data, iki kurios leista gyventi nurodytoje patalpoje ar pastate, arba jeigu savininkas (bendraturtis) nurodė tokią datą gyvenamosios vietos deklaracijoje, deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki nurodytos datos.

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Ž. K. pažeidė šios normos nuostatas, kadangi pareiga pateikti patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje ar pastate numatyta deklaruojančiam asmeniui, o ne patalpų ar pastato savininkui.

ĮUTP 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai.

Teismas pažymi, kad ši nuostata yra taikoma tik užsieniečiui, bet ne patalpų savininkui, kuriam toks reikalavimas įstatymuose apskritai nėra taikomas. Būtent užsienietis, pateikdamas rašytinį pasižadėjimą, užtikrina, kad savo gyvenamąją vietą deklaruos patalpoje, atitinkančioje minėto straipsnio reikalavimus, ir turi tokią pareigą. Užsieniečio gyvenamosios vietos deklaravimas tam netinkamose patalpose gali būti pagrindas nesuteikti ar panaikinti jam išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau tai niekaip nėra susiję su asmeniu, kuris suteikia leidimą deklaruoti gyvenamąją vietą. Įstatymuose nėra nustatyta apribojimų patalpų savininkams dėl asmenų, deklaruojančių gyvenamąją vietą konkrečiose patalpose, skaičiaus.

Nutarime nurodoma, kad Ž. K. pažeidė ĮUTP 36 straipsnio 3 dalį, kurios 1-8 punktuose nustatyta, kad ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo darbdavys, ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai, švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas, laisvės atėmimo vietų įstaiga, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, mokslo ir studijų institucija ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės. Pažymėtina, kad byloje nenustatya, jog Ž. K. atitiktų bent vieno iš nurodytų subjektų požymius ar kad būtų netinkamai informavęs Migracijos departamentą apie užsienietį, be to, šiame straipsnyje nėra nustatyta pareiga informuoti apie užsieniečio deklaruotą gyvenamąją vietą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą byloje, pasirinko pasyvią poziciją, teismo posėdyje nedalyvavo, papildomų įrodymų dėl Ž. K. kaltės neteikė, atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė. Negana to, administracinio nusižengimo byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių neteisėtus Ž. K. veiksmus. Kartu su skundu Institucija teismui atsiuntė administracinio nusižengimo bylos medžiagą, kurioje yra vienintelis dokumentas – Migracijos departamento prie VRM Kauno skyriaus vedėjo V. R. 2025 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepažeidė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 36 straipsnio 1 dalies, todėl jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 541 straipsnio 1 dalį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Ž. K. skundas tenkinamas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos departamento prie VRM Kauno skyriaus vedėjo V. R. 2025 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) naikintinas ir Ž. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 541 straipsnio 1 dalį nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644-646 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo Ž. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie VRM Kauno skyriaus vedėjo V. R. 2025 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 541 straipsnio 1 dalį Ž. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.