- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-27
- Bylos Nr.
- e1-1150-718/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016-05-20 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. (3 veikos) - 1 m. laisvės atėmimo bausme; 2) 2017-05-12 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. - 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta su 2016-05-20 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę - 7 mėn. 20 d. laisvės atėmimo, 2017-12-29 paleistas atlikus bausmę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. P. šeimos nariui sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą: A. P. 2020-08-16, apie 01 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini) balkone konflikto metu tyčia pastūmė savo sugyventinę G. R. į veido sritį, dėl ko ji trenkėsi į balkono langą jį išdauždama, o pastarajai atstūmus A. P. šis dar kartą pastūmė G. R. į išdaužto lango stiklo šukes. Tokiu būdu A. P. smurtaudamas G. R. padarė dešinio skruosto ir pakaušio sumušimus, nugaros odos įdrėskimus bei dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus odos nubrozdinimus, ir taip nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą.
Kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad G. R. yra sugyventinė apie du metus laiko. Gyvena abu nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra vieno kambario. Buto balkonas yra ilgas sujungtas su virtuve ir kambariu. Sutaria labai gerai. Veda bendrą ūkį. Jis šiuo metu dirba atsitiktinius darbus. G. taip pat yra dirbanti. 2020-08-16 vakare abu grįžo namo, pavalgė vakarienę, atsidarė butelį vyno. Bendravo, kalbėjosi, viskas buvo gerai. Atsidarius antrą butelį vyno ir toliau bendraujant abu nuėjo į balkoną parūkyti. Bekalbant prisiminė savo kūdikį, kuris prieš pusmetį mirė ir taip tarp jų kilo konfliktas. Balkone jis sėdėjo, o G. stovėjo. Konflikto metu jis stipriai abiem rankomis pastūmė G. R., ji nugara atsitrenkė į balkono langą, kuris yra tarp balkono ir virtuvės. Stumdamas G. lietė jos veidą. Nuo pastūmimo G. atsitrenkė į balkono lango, esančio tarp virtuvės ir balkono, stiklus. Matė, kaip G. susižalojo nugarą ir galvą. Jai į nugarą susmigo stiklo duženos, dėl to labai ant jos supykusi jį taip pat pastūmė. Gali būti, kad jis vėl ją pastūmė į lango stiklą, nes tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu, galbūt jis ir užkliuvo ranka jai per veidą, tačiau tyčia į veidą jai nesudavė. Gal per tą didelį stresą ji pareigūnams kažką ne taip pasakė, arba jie ne taip ją suprato. Pastumta G. pradėjo šaukti, rėkti, išsikvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai G. išsivežė į ligoninę, kur jai, kiek žino, buvo suleista raminamųjų vaistų ir paleista namo. Grįžus G. R. jie pasikalbėjo, jis jos atsiprašė, G. pažadėjo ta tema nekalbėti, nes tai jai ir jam per daug skaudu. G. jam atleido ir jie susitaikė, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Dėl to įvykusio konflikto, kurio metu pastūmė G. R. ir ji dėl to patyrė skausmą, jis labai gailisi. Anksčiau jų šeimoje niekada nėra buvę smurto, niekada jis prieš G. anksčiau rankos pakėlęs nebuvo (b.l. 152-153).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1549/2020 (03) nurodyti G. R. nustatyti sužalojimai: dešinio skruosto ir pakaušio sumušimai (pasireiškę patinimu), nugaros odos įdrėskimai bei dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus nubrozdinimai. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes: dešinysis skruostas galėjo būti sumuštas sudavus kumščiu, pakaušis - atsitrenkus į stiklą, nugaros odos įdrėskimus padarė stiklo šukės, kurios taip pat galėjo nubrozdinti dešinę šlaunį. Sužalojimai G. R. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. 2020-08-16 01.45 val. G. R. paimtame kraujyje rasta 1,06 promilių etilo alkoholio. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad pagal VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinę asmens sveikatos istoriją (Priėmimo skyrius) Nr. A-3861010, G. R. atvežė GMP 2020-08-16. SPS apžiūrėjo gydytojas T. T.. Nurodė tokias pat sužalojimo aplinkybes kaip ir pateiktoje užduotyje (b.l. 58).
2020-08-16 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad pagal GMP darbuotojos R. E. pranešimą atvykus (duomenys neskelbtini) G. R., kuriai buvo nustatytas 0,90 prom. neblaivumas, paaiškino, kad 2020-08-16, apie 00.50 val., (duomenys neskelbtini), bute, balkone sugyventinis A. P. žodinio konflikto metu ranka du kartus trenkė jai į veido sritį ir pastūmė ją balkone. Ji atsitrenkė į stiklą, dėl ko stiklas sudužo ir stiklo šukės subraižė kojas ir nugarą. Tokiais savo veiksmais A. P. jai sukėlė fizinį skausmą. Moteris teigė, kad smurtą nuo sugyventinio patiria ne pirmą kartą. Moters veide, dešinio skruosto srityje buvo matyti patinimas (b.l. 10-13).
Daiktų apžiūros protokole aprašyti Bendrojo pagalbos centro tyrimui pateikti du garso įrašai, kuriuose fiksuoti, kaip nustatyta tyrimo metu, nukentėjusiosios G. R. bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojos pranešimai. Iš G. R. pranešimo matyti, kad pastaroji prašė iškviesti greitąją nurodydama, kad blogai jaučiasi, reikia skubiai medikų. Iš greitosios medicinos pagalbos darbuotojos, prisistačiusios R. E., pranešimo matyti, kad prašė iškviesti policiją, nes agresyvus pacientės draugas ją puola (b.l. 63-65).
Apklausta kaip liudytoja G. R. parodė, kad su A. P. gyvena apie du metus laiko. Tiek pat laiko veda bendrą ūkį, šiuo metu yra sužadėtiniai ir artimiausiu metu ruošiasi tuoktis. Šiuo metu gyvena bute, kurį nuomojasi. 2020-08-15 vakare ji kartu su A. P. grįžo namo, (duomenys neskelbtini). Vakarieniaudami abu išgėrė butelį vyno. Išgėrę vieną butelį atsidarė dar ir antrą. Bendravo draugiškai, viskas buvo gerai. Begerdami išėjo į balkoną parūkyti ir sukonfliktavo. Prieš pusmetį neteko kūdikio, todėl dėl šios nuoskaudos abu susipyko, ir A. ją vieną kartą pastūmė, po ko ji atsitrenkė į balkono lango stiklą, kuris sudužo. Stiklo duženos jai įsmigo į nugarą. Dėl to ji pajuto fizinį skausmą, ant A. labai supyko, todėl jį pastūmė atgal. Nuo jos pastūmimo A. nugriuvęs nebuvo, tačiau jis ją dar kartą norėjo pastumti, tačiau ji išsisuko iš jo rankų. Grumtynių metu A. jai ranka ar alkūne kliudė veidą. Pataikė į dešiniąją pusę. Mano, kad tai buvo netyčia, grumtynių metu. Po įvykio jie abu iš karto susitaikė, tačiau ji sunerimusi dėl savo subraižytos nugaros paskambino į greitąją, po ko atvažiavo ir policijos pareigūnai, kurių ji nekvietė. Ją apžiūrėję medikai nusprendė nuvežti į ligoninę, kadangi ji įvykio metu buvo stipriai susinervinusi ir jai buvo nustatytas širdies sutrikimas. Ligoninėje ją apžiūrėję medikai iš nugaros ištraukė stiklus, paskyrė vaistus ir išleido gydytis į namus. Ji savo sužadėtiniui A. P. jokių pretenzijų nereiškia, jis jos atsiprašė ir jie susitaikė. Tokio pobūdžio konfliktas jų šeimoje įvyko pirmą kartą. Anksčiau A. P. prieš ją rankos pakėlęs nebuvo, niekada nebuvo sudavęs. Turtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Pas teismo med. ekspertą vykti atsisako, jai nepadaryti jokie sužalojimai. Prašo ikiteisminį tyrimą A. P. nutraukti (b.l. 30-31). Papildomos apklausos metu G. R. patikslino parodymus. Nurodė, kad 2020-08-16, apie 01 val. nakties ji išsikvietė GMP dėl širdies ritmo sutrikimo, kadangi, dėl sugyventinio A. P. veiksmų, jo draskymosi, rėkimo ir stumdymosi buvo ištikta šoko. Kaip ir nurodė, 2020-08-16, apie 01 val., A. P. konflikto metu balkone ją vieną kartą pastūmė, po ko ji atsitrenkusi į langą nugara ir galva nuo smūgio išdaužė lango stiklą. Nuo šio patirto smūgio ji nugaroje ir galvoje, pakaušyje, juto skausmą. Po to ji pastūmė A. P., jis ją dar kartą stipriai pastūmė ir ji vėl atsitrenkė į jau išdaužtą lango stiklą ir stiklo šukės jai susmigo į nugarą. Juto skausmą. Šių grumtynių ir stumdymosi metu jai A. P. du kartus stipriai stumdamas sudavė, mano, kad netyčia, į veido sritį. Ar jis uždavė ranka, kumščiu ar alkūne, ji nežino. Atvykus GMP medikams ir policijos pareigūnams ji pasakė, kad A. P. jai sudavė į du kartus į veidą, tačiau dėl stipraus patirto šoko ir alkoholio ji nesugebėjo paaiškinti detaliau įvykio aplinkybių, tai yra, kad A. P. jai ranka ar alkūne sudavė į veidą netyčia, ją norėdamas pastumti, tačiau dėl grumtynių įvyko taip, kad jis jai netyčia uždavė ir į veidą (b.l. 36-37).
Liudytoja R. E. parodė, kad dirba VĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotyje slaugytoja. 2020-08-16 naktį, tiksliai valandos neprisimena, pagal gautą pranešimą "sumušta mergina", nuvyko (duomenys neskelbtini). Užlipę į trečią aukštą išgirdo, kaip iš viršutinio aukšto sklinda konflikto triukšmas. Šaukė, rėkė vyras. Užlipę į penktąjį aukštą suprato, kad triukšmas sklinda iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė jauna mergina. Mergina iš išorės nebuvo kruvina, buvo sąmoninga, orientuota, ji vaikščiojo. Ant jos kūno nebuvo akivaizdžių sumušimo žymių. Ji kartu su vairuotoju įėjo į buto vidų. Butas buvo vieno kambario. Mergina stovėjo, o vaikinas sėdėjo ant sofos. Vaikinas buvo iki pusės nuogas. Kambarys buvo netvarkingas, buvo išmėtyti daiktai. Ar ten buvo išgertuvės, neatkreipė dėmesio, bet buvo netvarka. Vaikinas, sėdėdamas ant sofos, rengėsi. Mergina stovėjo. Ji buvo apsirengusi su megztuku. Mergina buvo įsiaudrinusi. Ji iš karto pasakė rodydama į vaikiną: ,,pirma reikia jį apžiūrėti". Ji į jos nurodymą atsakė, kad pirma apžiūrės ją, nes pagal jos kvietimą atvyko. Po šių žodžių vaikinas nuo sofos atsistojo ir su keiksmažodžiais ant jos pradėjo šaukti: ,,kaip jūs čia kalbate su mano moterimi", ir taip toliau. Vaikino elgesys buvo tikrai labai agresyvus, jis juos pradėjo gąsdinti, vadinti visokiais žodžiais. Pasakė merginai, kad jie jos lauks greitosios automobilyje ir su vairuotoju išėjo. Dar eidama laiptinėje ji paskambino į policiją ir paprašė pagalbos, nes suprato, kad tikrai tas vaikinas kelia jai akivaizdžią grėsmę. Ar tas vaikinas buvo girtas, tiksliai atsakyti negali, kadangi prie jo arti priėjusi nebuvo. Be to ji buvo su kauke. Jie nusileido ir sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje apie 10 min. laiko. Iš laiptinės abu kartu išėjo ta mergina su vaikinu. Mergina priėjusi prie greitosios automobilio įsėdo į jį, o vaikinas vis klausdamas: ,,tu man duosi buto raktus? tu man juos duosi?", ir gavęs raktus nuėjo. Tada atvyko policijos pareigūnai. Tas vaikinas jau buvo nuėjęs. Atvykus pareigūnams ji girdėjo, kaip mergina pasakojo, kad prieš ją nebe pirmą kartą smurtauja, sakė, kad tas vaikinas jai trenkė per veidą, dužo stiklai. Mergina sakė ir prisiekinėjo, kad tai tikrai paskutinis kartas. Per tą laiką, kol ji ją apžiūrinėjo, mergina pasakojo, kad neseniai yra netekusi kūdikio, šio vaikino vaiko ir kad tas vaikinas jau nebe pirmą kartą prieš ją smurtauja. Kaip suprato, ji greitąją kvietė vien dėl to, kad galėtų nuo to vaikino ištrūkti. Apžiūrėjusi merginą pastebėjo tik ant veido paraudimą. Mergina jai nugaros nerodė ir nieko nesakė, kad buvo atsitrenkusi į durų stiklą. Mergina prašė ją vežti į ligoninę, kadangi skundėsi galvos skausmu. Ar mergina buvo neblaivi, atsakyti negali. Matė, kaip jai girtumą nustatinėjo policijos pareigūnas. Girdėjo, kaip mergina sakė, kad nori rašyti pareiškimą (b.l. 63-64).
Apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas S. O. parodė, kad pagal darbo grafiką kartu su patruliu A. K. 2020-08-15 18 val. iki 2020-08-16 6 val. patruliavo Klaipėdos mieste. 2020-08-16 apie 01 val. buvo gautas Klaipėdos AVPK budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos darbuotojams reikalinga pagalba. Nuvykus nurodytu adresu kieme rado GMP automobilį, kuriame sėdėjo mergina. Ji prisistatė G. R.. Ją jau apžiūrinėjo medikai. Moteris medikė pasakė, kad pagalba jau nebereikalinga. Nurodė, kad buvo merginos sugyventinis, kuris buvo agresyvus, ir, kaip suprato, neleido apžiūrėti nukentėjusiosios. G. R. GMP automobilyje verkė, bendravimas su ja buvo sudėtingas. Matėsi, kad mergina yra išgėrusi, jai buvo nustatytas 0.90 promilių girtumas. G. R. papasakojo, kad namuose ją sugyventinis pastūmė ir ji atsitrenkė į balkone esantį langą, dėl ko išdužus langui stiklo šukės subraižė jai nugarą. Ar G. R. sakė, kad sugyventinis sudavė jai į veidą, atsakyti negali, nes nebeprisimena. Prisimena tik tai, kad ji buvo pastumta į langą, tačiau, jeigu jo 2020-08-16 rašytame tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad G. R. buvo du kartus suduota į veido sritį, vadinasi jam tai pasakė pati G. R.. Į butą, kuriame vyko konfliktas tarp R. ir jos sugyventinio, nėjo, jo neapžiūrinėjo, kadangi nukentėjusiąją išsivežė GMP medikai, o G. R. sugyventinis iš įvykio vietos, iki jiems atvykstant, jau buvo pasišalinęs (b.l. 69-70).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas.
A. P. kaltė visiškai įrodyta. Įrodyta, kad kaltinamasis A. P. šeimos nariui sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą: A. P. 2020-08-16, apie 01 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini) balkone konflikto metu tyčia pastūmė savo sugyventinę G. R. į veido sritį, dėl ko j trenkėsi į balkono langą jį išdauždama, o pastarajai atstūmus A. P. šis dar kartą pastūmė G. R. į išdaužto lango stiklo šukes. Tokiu būdu A. P. smurtaudamas G. R. padarė dešinio skruosto ir pakaušio sumušimus, nugaros odos įdrėskimus bei dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus odos nubrozdinimus, ir taip nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą.
Ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės skyrimas.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – įvykdytas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – ankščiau teistas, nedirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskyrus areštą, neviršijantį sankcijos vidurkio. Toks arešto dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Atidėti arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes A. P. teisiamas ne pirmą kartą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 75,87 Eur sumai (b.l. 86-87), Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro nukentėjusios G. R. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą). Kaltinamasis sutinka atlyginti civilinį ieškinį.
Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.
Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausta G. R. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalota ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydoma nemokamai. Jos sveikatos priežiūros išlaidos – 75,87 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Iš kaltinamojo priteisiama 75,87 Eur Klaipėdos teritorinė ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – skaitmeninė laikmena, saugoma baudžiamojoje byloje voke, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 30 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. P. paskirti – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo A. P. 75,87 Eur Klaipėdos teritorinės ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti A. P., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jeigu per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.
Išaiškinti A. P., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.