Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-06-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-602-865/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-29
Bylos Nr.
II-602-865/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00683-2023-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Irma Randakevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. L.
Institucija
Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-602-865/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00683-2023-5Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant: Ritai Dainelienei,dalyvaujant: administracinėn atsakomybėn trauktam asmeniui M. L.,

Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B. (A. B.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-343-2023 (ROIK 23204783619) pakeitimo;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyresniojo tyrėjo A. B. 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-343-2023 M. L. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis būdamas MB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini) Respublikos) pilietę O. N., gim. (duomenys neskelbtini) , ir leido jai dirbti MB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2022 m. spalio 18 d.

Minėtu procesiniu sprendimu M. L. buvo paskirta 1 200,00 Eur dydžio bauda (b. l. 3-6).

II. Skundo ir atsiliepimo argumentai

2023 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto M. L. skundas, kuriuo jis prašo pakeisti skundžiamą Nutarimą ir paskirtą baudą sumažinti iki 1 000,00 Eur. Pateiktame skunde nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pareigūnas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės (administracinės nuobaudos) iš viso neskirti. Tame pačiame ANK straipsnyje taip pat nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Šiuo atveju egzistavo visos sąlygos Pareiškėjui už padarytą pažeidimą administracinio poveikio priemonę (nuobaudą) skirti minimalią (t. y. 1 000,00 Eur). Informacija apie šias aplinkybes pažeidimo bylą nagrinėjusiam inspektoriui buvo žinoma, tačiau skiriant baudą į šias svarbias aplinkybes nebuvo atsižvelgta, nepateikta jokia tokio sprendimo motyvacija ir argumentai. Pirma, nagrinėjamoje situacijoje egzistavo ANK 35 straipsnyje numatyta lengvinanti aplinkybė – Pareiškėjas prisipažino padaręs numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo jį išaiškinti. Antra, nagrinėjamoje situacijoje neegzistavo jokios ANK 36 straipsnyje numatytos sunkinančios aplinkybės. Šias aplinkybes (lengvinančios aplinkybės egzistavimą bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą) patvirtino ir Nutarimą surašęs inspektorius, jis taip pat patvirtino ir tai, kad pažeidimas truko trumpą laiko tarpą. Nepaisant to, inspektorius Nutarime neargumentavo, kodėl tokiame kontekste nebuvo skirta minimali bauda. Paminėtina ir tai, kad Pareiškėjas administracine tvarka apskritai yra baudžiamas pirmą kartą gyvenime. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei tai, kad šiuo atveju valstybei padaryta žala buvo minimali, manytina, kad minimalios baudos pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį skyrimas būtų atitikęs padaryto nusižengimo sunkumą. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, Pareiškėjas prašo pakeisti Nutarimu jam paskirtą baudą ir ją sumažinti iki 1 000,00 Eur (b. l. 7-8).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į M. L. skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad Pareiškėjas skunde nurodo, kad „egzistavo visos sąlygos Pareiškėjui už padarytą pažeidimą administracinio poveikio priemonę (nuobaudą) skirti minimalią (t. y. 1 000,00 Eur) <...>. Nagrinėjamoje situacijoje egzistavo ANK 35 straipsnyje numatyta lengvinanti aplinkybė – Pareiškėjas prisipažino padaręs numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo jį išaiškinti, <...> inspektorius Nutarime neargumentavo, kodėl tokiame kontekste nebuvo skirta minimali bauda“. Pareiškėjas teigia, kad „šiuo atveju valstybei padaryta žala buvo minimali“. Institucija nesutinka su skunde nurodytais motyvais ir mano, kad tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą, bei įvertinus visas aplinkybes motyvuotai 2023 m. gegužės 10 d. Nutarimu patraukė Pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir paskyrė administracinę nuobaudą – 1200,00 Eur baudą už tai, kad Pareiškėjas būdamas MB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Darbo kodekso, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo bei Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent: nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini) Respublikos) pilietę O. N. ir leido jai dirbti MB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2022 m. spalio 18 d. Tokias veiksmais (neveikimu) M. L. pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Institucija pažymi, kad Pareiškėjas skunde neginčija ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo fakto, ginčas kyla tik dėl už šį administracinį nusižengimą paskirtos baudos dydžio. Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir vėl nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia pelno, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbdavio ir darbuotojo teisinius santykius, kuriuose neabejotinai stipresnė pusė yra darbdavys. Nelegalus darbas yra priskiriamas prie sunkiausių darbo teisės pažeidimų, tokia veika paprastai yra laikoma tyčine, ji padaroma turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo vadovaujamoje gamybos įmonėje trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini) Respublikos) pilietė O. N. (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbo nuo 2022 m. spaliio14 d. iki 2022 m. spalio 18 d. Šiuo laikotarpiu darbuotoja pareigas vykdė neturėdama jokių socialinių garantijų. Institucija neginčija fakto, kad Pareiškėjas po jam nepalankaus Darbo ginčų komisijos sprendimo, paremto įmonės (duomenys neskelbtini) liudijimu, pripažino administracinio nusižengimo padarymą, tačiau teiginys, kad padėjo jį išaiškinti vertintinas kritiškai, nes administracinio tyrimo metu Pareiškėjas O. N. darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščių Institucijai neteikė, nors 2023 m. kovo 29 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas tai padaryti. Taip pat tyrimo metu 2023 m. balandžio 5 d. M. L. teikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „prašo duoti laiko iki balandžio 13 d. atstatyti darbo apskaitos žiniaraščius ir pranešimus „Sodra“ dėl O. N. darbo laiko, tačiau nei iki 2023 m. balandžio 13 d., nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo 2023 m. balandžio 19 d. duomenų apie O. N. valstybinį socialinį draudimą nekoregavo, pažeidimo neištaisė (VSDFV informacinės sistemos 2023 m. balandžio 19 d. išrašas). Pareiškėjas skunde teigdamas, kad „šiuo atveju valstybei padaryta žala buvo minimali“ neįvertina žalos padarytos įmonės darbuotojai, dirbusiai įmonėje nelegaliai, be valstybinio socialinio draudimo ir priverstai savo teises ginti darbo ginčų komisijoje, bei valstybės administracinės naštos, neįvertina, kad darbuotoja negavo jam teisėtai priklausančio darbo užmokesčio, o valstybė mokesčių pavidalu negavo priklausančių pajamų. Institucija nesutinka su Pareiškėjo teiginiu, kad „Inspektorius Nutarime neargumentavo, kodėl tokiame kontekste nebuvo skirta minimali bauda“, nes nutarime nurodyta, kad šis nusižengimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Skiriant administracinę baudą M. L. buvo įvertinta, kad pažeidimas (nelegalus darbas), truko pakankamai trumpą laiką – 5 dienas, pažeidimas susijęs su 1 asmens, trečiosios šalies piliečio, darbo ir socialinių teisių pažeidimais. M. L. pažeidimą pripažįsta, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuota, kad administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai bus pasiekti paskirus M. L. baudą, artimą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos dispozicijoje numatytai minimaliai baudai, t. y. 1200,00 Eur bauda. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad administracini nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus ¡o neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-107-290/2019). Institucija pažymi, kad priimant Nutarimą, įvertino visas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir proporcingumo kriterijais priėmė teisingą sprendimą, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus. Vertinant aptartas aplinkybes bei atsižvelgiantį į išdėstytą, Institucija mano, kad nagrinėdama bylą, ją ištyrė ypač kruopščiai, objektyviai ir nešališkai, byloje įvertino įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumas, logiškumas ir prieštaravimus neteikiant nė vienai įrodymų rūšiai pranašumo prieš kitus bei motyvuotai ir pagrįstai pripažino Pareiškėją M. L. kaltu padarius nusižengimą įrodytą 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-343-2023 administracinio nusižengimo byloje, bei už Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tinkamai paskyrė 1200,00 Eur baudą – artimą sankcijos dispozicijoje numatytai minimaliai baudai.

III. Byloje surinkti įrodymai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. L. teismo posėdyje skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, gailėjosi dėl nusižengimo padarymo ir jį peripažino, tačiau prašė sušvelninti jam paskirtą baudą iki minimalios.

O. N. 2023 m. vasario 1 d. prašyme, adresuotame Institucijai dėl nesumokėto darbo užmokesčio, nurodoma, kad pastaroji įmonėje dirba nuo 2022 m. spalio 15 d, tačiau už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius negavo pilno atlyginimo. Darbdavys nuolat žada mokėti laiku, bet mokėjimai – dalimis arba visai nemoka. Nesumokėjo darbo užmokesčio: už 2022 m. lapkričio mėnesį – 400,00 Eur, už 2022 m. gruodžio mėnesį – 60,00 Eur, už 2023 m. sausio mėnesį – 456,00 Eur. Taip pat nori pastebėti, kad veža žmones į įmonę ir legaliai jų neregistruoja. Institucijos prašo susitvarkyti su jos reikalavimų dėl atlyginimo, kurio jai nemokėjo 3 mėnesius – 1 456,00 Eur (b. l. 11)

Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. kovo 1 d. sprendime nurodoma, kad pastaroji išnagrinėjusi nuotoliniu būdu (per „Microsoft Teams“ platformą) darbo bylą pagal ieškovės O. N. prašymą atsakovei MB (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties nutrūkusia fakto pripažinimo bei darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitines išmokas ir netesybų išieškojimo, nusprendė pripažinti, kad ieškovės O. N. ir atsakovės MB (duomenys neskelbtini), darbo santykių pradžia buvo 2022 m. spalio 14 d. Taip pat pripažino, kad ieškovės O. N. ir atsakovės MB (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis nutraukta (pasibaigė) 2023 m. vasario 8 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pripažino, kad ieškovės O. N. draudžiamosios pajamos sudarė: už 2022 m. spalio mėn. – 452,83 Eur, už 2022 m. lapkričio mėn. – 830,03 Eur, už 2022 m. gruodžio mėn. – 814,41 Eur, už 2023 m. sausio mėn. – 567,34 Eur, už 2023 m. vasario mėn. – 1216,32 Eur. Išieškoti ieškovės O. N. naudai iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) , 337,15 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestį už 2022 m. lapkričio mėn., 814,41 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. gruodžio mėn., 567,34 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2023 m. sausio mėn. bei 1216,32 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinę išmoką bei 627,20 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybas. Vykdyti skubiai, vadovaujantis DK 230 straipsnio 3 dalį, sprendimo dalį dėl vieno ieškovės vidutinio darbo užmokesčio – 700,57 Eur, atskaičius mokesčius, – išieškojimo (b. l. 12-14).

Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos pirmininko A. O. 2023 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime dėl MB (duomenys neskelbtini) patikrinimo inicijavimo prašo spręsti administracinio patikrinimo inicijavimo klausimą dėl galimo nelegalaus darbo MB (duomenys neskelbtini). Darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės O. N. prašymą dėl darbo sutarties nutrūkusio fakto pripažinimo bei darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinės išmokos ir netesybų išieškojimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje deklaravusi, jog ieškovė įdarbinta įmonėje 2022 m. spalio 19d., tačiau priimtu sprendimu pripažinta, kad ieškovė faktiškai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 14 d. Ieškovės nelegalaus darbo faktas pripažintas remiantis MB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , kuriam ieškovė buvo pavaldi, paaiškinimais. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti kritiškai liudytojo paaiškinimus, nes liudytojas pagal pareigybę yra priskirtas darbdavio pareigūnų kategorijai ir jo paaiškinimai apie pavaldinių darbą vertinami kaip atsakovės atstovų pozicija (b. l. 15).

Direktoriaus M. L. 2023 m. balandžio 5 d. paaiškinime adresuotame Institucijai nurodoma, kad 2022 m. spalio mėnesį vykdė MB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas. Su darbuotoja O. N. darbo sutartis buvo pasirašyta 2022 spalio 14 d., penktadienį ir išsiųsta buhalteriui S. B., kuris pagal sutartį teikia įmonei MB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos paslaugas. Pagal sutartį jis turėjo tą pačią dieną išsiųsti pranešimą „Sodra“ apie O. N. įdarbinimą. Pripažįsta, kad buhalteris padarė klaidą ir praleido jų siųstą jam informaciją bei pavėluotai išsiuntė pranešimą „Sodra“ apie O. N. įdarbinimą. Šiuo metu aptarnaujantis įmonę buhalteris yra išvykęs, todėl prašo duoti laiko iki balandžio 13 d. atstatyti darbo apskaitos žiniaraščius ir pranešimus „Sodra“ dėl O. N. darbo laiko. Su įmonės padarytu pažeidimu sutinka ir ateityje stengsis išvengti tokių buhalterinės apskaitos klaidų (b. l. 14).

Nelegalaus darbo 2023 m. balandžio 19 d. tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tikrinant MB (duomenys neskelbtini) duomenys nustatyta, kad rastų dirbančių asmenų ir/ar anksčiau nustatytų dirbančių asmenų, nesudarančių darbo sutarties arba nepranešus VSDFV, arba nustatyta tvarka neįregistravus savarankiškos veiklos skaičius – 1, iš jų užsienio pilietis – 1, t. y. O. N., kuri buvo įdarbinta 2022 m. spalio 19 d. (b. l. 21-22).

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 2023 m. kovo 10 d. pažeidimo protokole juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad MB (duomenys neskelbtini), atstovaujama (duomenys neskelbtini) M. L., būdamas darbdaviu pažeidė informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarką, o būtent: pažeisdamas imperatyvius DK 23 straipsnio 1 dalies, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 8 dalies, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-28 l/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ (aktuali redakcija) patvirtinto informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 4.1 punkto reikalavimus, t. y. ne vėliau nei prieš vieną darbo dieną iki užsieniečio įdarbinimo MB (duomenys neskelbtini) dienos, nepateikė per EDAS sistemą Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai privalomo pranešimo (LDU forma) apie įmonėje nuo 2022 m. spalio 19 d. įdarbintus užsieniečius M. M., gim. (duomenys neskelbtini), I. A., gim. (duomenys neskelbtini), O. N., gim. (duomenys neskelbtini), L. L., gim. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais (neveikimu) MB (duomenys neskelbtini) padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje (pirmą kartą) (b. l. 23).

MB (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakyme dėl paskyrimo laikinai eiti (duomenys neskelbtini) pareigas ir įgaliojimas atstovauti įmonę nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. įskaitytinai, laikinai eiti (duomenys neskelbtini) pareigas skiriamas (duomenys neskelbtini) M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pastarasis įgaliojamas pasirašyti darbo sutartis ir visas kitas įmonės veiklai užtikrinti reikalingas sutartis su įmonės darbuotojais (b. l. 24).

Nelegalaus darbo 2023 m. kovo 14 d. tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tikrinant MB (duomenys neskelbtini) duomenys nustatyta, kad rastų dirbančių asmenų ir/ar anksčiau nustatytų dirbančių asmenų, nesudarančių darbo sutarties arba nepranešus VSDFV, arba nustatyta tvarka neįregistravus savarankiškos veiklos skaičius – 7, dirbančių pagal darbo sutartį – 7, nustatytų asmenų skaičius, kurie dirbo pažeidžiant darbo ir poilsio režimą, kuriems nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą švenčių ir poilsio dienomis, už viršvalandinį ir naktinį darbą – 3, įdarbintų užsieniečių, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos – 4 (b. l. 24 lapo antra pusė, 25-26).

Iš 2022 m. spalio 6 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp MB (duomenys neskelbtini) ir M. M., matyti, kad darbdavys MB (duomenys neskelbtini) , atstovaujamas (duomenys neskelbtini) M. L., ir M. M., sudarė neterminuotą darbo sutartį. M. M. priimama dirbti (duomenys neskelbtini) pareigoms. Išbandymo laikotarpis – 3 mėnesiai. Darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur/val. (neto). Darbo sutartis įsigalioja nuo šios pasirašymo momento, darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022 m. spalio 11 d. (b. l. 27-28).

Iš 2022 m. spalio 18 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp MB (duomenys neskelbtini) ir I. A., matyti, kad darbdavys MB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini) M. L., ir I. A., sudarė neterminuotą darbo sutartį. I. A. priimama dirbti (duomenys neskelbtini) pareigoms. Išbandymo laikotarpis – 3 mėnesiai. Darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur/val. (neto). Darbo sutartis įsigalioja nuo šios pasirašymo momento, darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022 m. spalio 19 d. (b. l. 28 lapo antra pusė, 29).

Iš 2022 m. spalio 18 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp MB (duomenys neskelbtini) ir O. N. matyti, kad darbdavys MB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini) M. L., ir O. N., sudarė neterminuotą darbo sutartį. O. N. priimama dirbti (duomenys neskelbtini) pareigoms. Išbandymo laikotarpis – 3 mėnesiai. Darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur/val. (neto). Darbo sutartis įsigalioja nuo šios pasirašymo momento, darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022 m. spalio 19 d. (b. l. 30 lapo antra pusė, 31).

Iš 2022 m. spalio 18 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp MB (duomenys neskelbtini) ir L. L. matyti, kad darbdavys MB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini) M. L., ir L. L., sudarė neterminuotą darbo sutartį. L. L. priimamas dirbti (duomenys neskelbtini) pareigoms. Išbandymo laikotarpis – 3 mėnesiai. Darbo užmokestis – 4,90 Eur/val. (neto). Darbo sutartis įsigalioja nuo šios pasirašymo momento, darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022 m. spalio 19 d. (b. l. 31 lapo antra pusė, 32).

MB (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad O. N., M. M., I. A. nuo 2023 m. sausio 2 d. yra žymimos (duomenys neskelbtini) pareigose faktiškai dirbtas laikas (b. l. 34 lapo antra pusė, 35).

MB (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad O. N., M. M., I. A. bei L. L. nuo 2022 m. gruodžio 1 d. yra žymimi (duomenys neskelbtini) pareigose faktiškai dirbtas laikas (b. l. 35 lapo antra pusė).

MB (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad O. N., M. M., I. A. bei L. L. nuo 2022 m. lapkričio 3 d. yra žymimi (duomenys neskelbtini) pareigose faktiškai dirbtas laikas (b. l. 36).

MB (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad O. N., M. M., I. A. bei L. L. nuo 2022 m. spalio 19 d. yra žymimi (duomenys neskelbtini) pareigose faktiškai dirbtas laikas (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymo

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu M. L. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, tik ginčijo paskirtos baudos dydį, prašė jam skirti minimalią baudą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog M. L. už administracinio nusižengimo padarymą paskirta 1200 Eur bauda. Nutarime nurodyta, jog skiriant nuobaudą buvo įvertinta, jog pažeidimas (nelegalus darbas), truko pakankamai trumpą laiką – 5 dienas, pažeidimas susijęs su vieno asmens, trečiosios šalies piliečio, darbo ir socialinių teisių pažeidimais. M. L. pažeidimą pripažino, tai institucija pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes institucijos buvo konstatuota, kad administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai bus pasiekti paskirus M. L. baudą, artimą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos dispozicijoje numatytai minimaliai baudai, t. y. 1200,00 Eur baudą.

Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija, jog pareiškėjui M. L. paskirta administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visa tai, kaip matyti, išsamiai aptarta skundžiamame nutarime.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir vėl nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Kaip matyti, Institucijos įvertinta ir tai, jog administracinio tyrimo metu M. L. darbuotojos O. N. darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščių Institucijai neteikė, nors 2023 m. kovo 29 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas tai padaryti. Taip pat tyrimo metu 2023 m. balandžio 5 d. M. L. teikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „prašo duoti laiko iki balandžio 13 d. atstatyti darbo apskaitos žiniaraščius ir pranešimus „Sodra“ dėl O. N. darbo laiko“, tačiau nei iki 2023 m. balandžio 13 d., nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo 2023 m. balandžio 19 d. duomenų apie O. N. valstybinį socialinį draudimą nekoregavo, pažeidimo neištaisė (VSDFV informacinės sistemos 2023 m. balandžio 19 d. išrašas).

Pažymėtina ir tai, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kartu pažymėtina, kad faktas, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar ją švelninti.

Įvertinęs tai, kas nurodyta ankščiau, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu M. L. paskirta teisinga – artima minimaliai nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką, o pažeidėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jam taikyti švelnesnę nuobaudą. Taigi, teismas įvertinęs šioje byloje visą kompleksą aplinkybių, daro išvadą, jog naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto M. L. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo M. L. skundo ir palikti nepakeistą Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-343-2023 (ROIK 23204783619).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė