Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme 2018 m. vasario 8 d. gauta baudžiamoji byla Nr. 01-1-64014-17, kurioje T. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2017 m. lapkričio 28 d., ūkiniame pastate, (duomenys neskelbtini), metaliniame seife, neturėdamas leidimo laikė pramoninės gamybos 6 mm kalibro, C kategorijos revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), Alfa model 620 šaunamąjį ginklą, tokiu būdu neteisėtai juo disponuodamas.

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi, baudžiamoji byla, kurioje T. K. kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nurodytiems trūkumams pašalinti teismui padarius išvadą, kad byloje iš esmės nėra atliktas ikiteisminis tyrimas – kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, jam neįteikti įtarimas ir kaltinamasis aktas, asmenybė nenustatyta, ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Skunde teigiama, kad kaltinamajame akte nurodyta apie galimybę nagrinėti baudžiamąją bylą taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 246 straipsnio nuostatas, kadangi kaltinamasis gyvena ir dirba ne Lietuvoje ir vengia atvykti, be to, gautas kaltinamojo T. K. prašymas nagrinėti baudžiamąją bylą jam nedalyvaujant, kadangi jis gyvena užsienyje, todėl šis prašymas patvirtina faktą, kad kaltinamasis informuotas apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir gyvena ne Lietuvoje. Prokurorės manymu, neatvykus kaltinamajam, baudžiamosios bylos nagrinėti nebuvo galimybės, taip pat nebuvo galimybės taikyti ir BPK 246 straipsnio, nes į posėdį nebuvo teismo pakviestas kaltinamojo interesus atstovausiantis gynėjas, šiuo atveju teismui išreiškus abejonę dėl elektroniniu paštu siųsto prašymo, pakartotinai raginimas atvykti į teismą siųstas nebuvo, bylos nagrinėjimas neatidėtas. Pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo galimumo, priėmė nutartį perduoti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nurodytiems veiksmas atlikti. Prokurorės manymu, jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam teisingai išspręsti bylą neįmanoma, bylos nagrinėjimas atidedamas, tačiau teismas nutartyje nurodė, kad atidėti teismo posėdį netikslinga siekiant greitesnio proceso. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė ir nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme.

Prokurorės skunde nurodoma, kad iš prie baudžiamosios bylos prijungto T. K. prašymo matyti, kad teismo šaukimas dalyvauti posėdyje kaltinamajam buvo siunčiamas jo paties nurodytu el. paštu, be to, jis patvirtino, kad teismo šaukimą gavo, tačiau prašo nagrinėti baudžiamąją bylą jam nedalyvaujant, nurodo, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau bylos nagrinėjime negali dalyvauti, nes gyvena N., jau treji metai nebuvo Lietuvoje. Atkreipiamas dėmesys, kad šaukimas į posėdį kaltinamajam buvo siunčiamas tik vieną kartą, tačiau jam neatvykus ir teismui nusprendus, kad nėra duomenų, patvirtinančių apie kaltinamojo buvimą užsienyje, bei apie tai, kad kaltinamajam buvo žinoma apie teisiamąjį posėdį, abejojant, kad elektroninį laišką rašė T. K., nurodant ikiteisminio tyrimo pažeidimus, teismas perdavė baudžiamąją bylą tyrimui papildyti nesvarstęs galimybės apklausti kaltinamąjį taikant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones ir pašalinti nutartyje nurodytas kilusias abejones dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo, asmenybės bei nusikaltimo aplinkybių nustatymo. Prokurorė nurodo, kad teismui kilus abejonių, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas ar kviečiamas specialistas, atlikęs užduotį. (BPK 276 straipsnio 4 dalis).

Prokurorė pažymi, kad kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nurodytu elektroniniu paštu buvo išsiųstas kaltinamasis aktas, T. K. patvirtino, kad 2018 m. vasario 6 d. kaltinamąjį aktą gavo ir su juo susipažino, todėl teismo teiginys, jog neįteiktas kaltinamasis aktas, yra niekuo nepagrįstas. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja patvirtino neabejojusi kaltinamojo asmenybe, su juo bendravusi nuotolinio ryšio priemonėmis, kuriomis buvo pateikta informacija, susijusi su tiriama nusikalstama veika, buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad T. K. dirba ir gyvena Norvegijoje, pateiktas T. K. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kaltinime nurodytas be leidimo laikytas šaunamasis ginklas, kuris buvo rastas kaltinamojo nuosavybės teise priklausančiame pastate kartu su kitais T. K. laikomais ginklais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir teisingai aiškino bei taikė baudžiamojo proceso teisės normas.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog BPK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš pirmąją apklausą įtariamajam turi būti pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą ar prokuroro nutarimas pripažinti įtariamuoju. Vadovaujantis BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis ikiteisminio tyrimo pabaigą kaltinamojo akto surašymu, prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, pats arba jo pavedimu ikiteisminį tyrimą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo paskelbti įtariamajam, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą (BPK 218 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atlikus šiuos bei kitus BPK 218 straipsnyje nurodytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą, kurio nuorašą iki bylos perdavimo teismui privalo pasirašytinai įteikti kaltinamajam. Kaltinamojo sutikimu, kaltinamojo akto nuorašas gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną (BPK 220 straipsnio 4 dalis). Atkreipiamas dėmesys, kad jokių išlygų aptartos baudžiamojo proceso nuostatos nenumato, išskyrus atvejus, kai įtariamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos. Tokiais atvejais prokuroro prašymu asmuo įtariamuoju pripažįstamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o baigus ikiteisminį tyrimą, prokuroras pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, o vėliau ir kaltinamojo akto nuorašą, siunčia Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje (BPK 218 straipsnio 8 dalis, 220 straipsnio 6 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje T. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, kuris nepatenka į BK 7 straipsnio sąrašą, taip pat jis nėra susijęs su didele žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui, todėl pranešimas apie įtarimą T. K. turėjo būti įteiktas pasirašytinai prieš pirmąją apklausą. Be to, prokuroras, nusprendęs šioje baudžiamojoje byloje užbaigti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo akto surašymu, privalėjo atlikti jau pirmiau paminėtus veiksmus, t. y. paskelbti įtariamajam T. K., kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir kad pastarasis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Nesant tokių prašymų arba vienokiu ar kitokiu būdu išsprendus pateiktus prašymus ir surašius kaltinamąjį aktą, jo nuorašą dar iki bylos perdavimo teismui prokuroras privalėjo pasirašytinai įteikti kaltinamajam T. K..

Bylos duomenimis pranešimas apie įtarimą T. K. nebuvo pareikštas ir įteiktas tinkamai, nes pranešimas apie įtarimą T. K. buvo siunčiamas į jo asmeninį elektroninį paštą, tačiau byloje nėra patikimų duomenų, jog minėtu elektroniniu paštu naudojasi pats T. K.. Nors prokurorė teigia, jog T. K. apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta tinkamai, apygardos teismas pažymi, kad BPK nenumato tokios įtariamojo apklausos formos, kaip apklausa elektroniniu paštu. Atkreipiamas dėmesys, kad tuo atveju, kai įtariamasis negali atvykti į apklausą, jis gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (BPK 188 straipsnio 7 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju minėta nuostata ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vadovautasi.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, T. K. yra užsienio valstybėje (1 t., b. l. 71). 2018 m. sausio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė pavedė ikiteisminį tyrimą atlikusiai ikiteisminio tyrimo įstaigai – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato vyresniajai tyrėjai atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus veiksmus, o 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė pratęsė BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų veiksmų atlikimo terminą (1 t., b. l. 72, 77). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog T. K. buvo tinkamai informuotas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir savo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes byloje yra pateikta tik paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolo kopija bei supažindinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą protokolo kopija (1 t., b. l. 80, 81). Minėta, kad atlikus BPK 218 straipsnyje nurodytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą, kurio nuorašą iki bylos perdavimo teismui privalo pasirašytinai įteikti kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas buvo surašytas 2018 m. vasario 6 d. ir išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad kaltinamasis aktas T. K. būtų buvęs įteiktas pasirašytinai, byloje nėra. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, kaltinamojo sutikimu kaltinamojo akto nuorašas gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau nagrinėjamu atveju tokio sutikimo byloje nėra.

Iš aptartų duomenų matyti, kad nors prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai ėmėsi tam tikrų priemonių, kad būtų įvykdyti BPK 218 ir 220 straipsnio reikalavimai, tačiau faktiškai apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, kaip kad reikalauja BPK 218 straipsnio 1 dalis, T. K. nebuvo paskelbta ir kaltinamasis aktas, kaip kad reikalauja BPK 220 straipsnio 4 dalis, pasirašytinai jam nebuvo įteiktas. Taigi šiuo atveju prokuroras kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla perdavė teismui neįvykdęs BPK 218 straipsnio 1 dalies ir 220 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. neatlikęs privalomų ikiteisminio tyrimo pabaigimui kaltinamojo akto surašymu ir kaltinamojo akto su byla perdavimui į teismą veiksmų. Tokius baudžiamojo proceso pažeidimus Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai pripažino esminiais, trukdančiais teismui nagrinėti bylą. Taip pat pažymėtina, kad priešingai nei nurodoma prokurorės skunde, apylinkės teismas nusprendė bylos nagrinėjimo neatidėti, o bylą perduoti prokurorui ne dėl to, kad į bylos nagrinėjimą neatvyko kaltinamasis T. K., o dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, trukdantys tolimesnį efektyvų bylos nagrinėjimą. Skundo argumentai, kad tyrėja buvo įsitikinusi, jog bendrauja su T. K., nepaneigia skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuotų BPK pažeidimų.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pats neturi jokių procesinių galimybių pašalinti anksčiau aptartų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai baudžiamąją bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nurodytiems pažeidimams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.