Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-303-1121/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-25
Bylos Nr.
1S-303-1121/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Paulius Veršekys
Nuteistasis
D. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-303-1121/2021
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. Ž. (D. Ž.) (toliau – nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. Ž.“ (toliau – Nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu D. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam D. Ž. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimu nuteistajam rekomenduota dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Komisijos sprendimas D. Ž. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuotas tuo, kad atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, praeityje buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, iniciatyvos atlyginti nusikalstamu būdu padarytą žalą nerodo, nuteistojo lėšų sritis yra siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška ir nors pastaruoju metu yra stebimas nuteistojo teigiamas elgesys, įsitraukimas į darbinę veiklą, tačiau motyvacija dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse yra nepakankama ir nesudaro palankių prielaidų tolesniam aktualių kriminogeninių poreikių valdymui.

3. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis D. Ž. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir priimti naują sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos nutarimą nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus aplinkybes dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat konstatuota, jog byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus D. Ž. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

II. Skundo prašymai ir argumentai

4. Skundu nuteistasis D. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį ir Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą bei jo prašymą grąžinti iš naujo nagrinėti Komisijai arba taikyti lygtinį paleidimą, nustatant įpareigojimus teismo nuožiūra.

5. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl netinkamai išspręstų klausimų ir padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – EŽTK) ir Jungtinių Tautų Komiteto tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – TPPTP) nuostatų pažeidimų, taip pat ir dėl kai kurių neišspręstų skundo teisinių argumentų bei teismo padarytų prieštaringų išvadų. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo spręsti dėl Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo, ir tik tada spręsti, ar pagrįstai netaikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas.

6. Skunde pažymėta, kad skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta dėl nuteistojo nurodytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nuostatų, dėl EŽTK 6 straipsnio 1 ir 3 dalių bei TPPTP 14 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų pažeidimų, dėl teisės į gynybą pažeidimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog jis nebuvo informuotas apie Komisijos posėdžio datą ir laiką, todėl buvo atimta jo teisė į gynybą, jis negalėjo pasikviesti advokato ir neteko teisės dalyvauti Komisijos posėdyje. Kaip pabrėžia nuteistasis, menkiausias asmens teisių suvaržymas nulemia esminio pažeidimo egzistavimą ir padaryto pažeidimo sukeltą žalą žmogaus teisėms, o aptariami Komisijos veiksmai taip pat prieštaravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Komisija, neinformuodama D. Ž. apie Komisijos posėdžio datą ir laiką, taip pat pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. V-107 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 29 punktą, kas kartu užkirto nuteistajam kelią reikšti nušalinimą Komisijos nariams. Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas nenagrinėjo argumentų ir dėl pažeistų BVK 164 straipsnio nuostatų, jog svarstant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo ar netaikymo nuteistajam, Komisijos posėdyje turi dalyvauti visi Komisijos sudėtyje esantys nariai.

7. Skunde pabrėžta, kad apylinkės teismo nutartyje daromos išvados yra tarpusavyje prieštaringos. Nors teismas konstatuoja, jog D. Ž. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau paskui nurodo, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo sąlygų.

8. Nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į teisingą ir nešališką teismą, taip pažeisdamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas. Teisėja negalėjo nagrinėti jo skundo, kadangi šiuo metu nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti nuteistajam D. Ž., todėl nagrinėjamu atveju teisėja turėjo nusišalinti nuo jo pateikto skundo nagrinėjimo. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas šiais savo veiksmais pažeidė EŽTK 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

9. Skunde nurodoma, kad Komisija, svarstydama klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo ar netaikymo, buvo neobjektyvi ir šališka, visapusiškai neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės šio klausimo sprendimui, visumos ir Nutarimą priėmė „formaliai“, o apylinkės teismas į visa tai deramai nereagavo. Nuteistasis akcentuoja, jog šiuo metu jo sveikatos būklė yra itin sunki, todėl įvykdyti naujus pažeidimus ar nusikaltimus jam bus fiziškai neįmanoma.

10. Nuteistojo teigimu, jo atžvilgiu pritaikius lygtinį paleidimą, jis nebus atleistas nuo bausmės, o ji bus pakeista švelnesne, kadangi jis toliau bus probuojamas pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą. Pabrėžiama, kad sprendimas taikyti lygtinį paleidimą niekaip nepaveikia priimto teismo nuosprendžio ar apeliacinio proceso, nes lygtinio paleidimo instituto taikymo tikslas yra asmens resocializacija ir integracija į visuomenę palaipsniui, o ne jo baudimas.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo skundas atmestinas

12. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (tai atitinka šios bylos aplinkybes), taip pat kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius), gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

13. Atsižvelgiant į BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tam, kad nuteistasis būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos po vieno trečdalio paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jis turėtų įvykdyti vieną iš sąlygų – jo nusikalstamo elgesio rizika turėtų būti žema arba jis turėtų padaryti akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Ši BVK nustatyta sąlyga įpareigoja nuteistąjį, siekiantį būti lygtinai paleistam, dėti pastangas, kad jis įrodytų savo siekį taisytis ir ateityje nebenusikalsti, nebekelti grėsmės visuomenei. Šiuo atveju realiai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis turi taip paveikti nuteistąjį, jog būtų galima daryti išvadą, kad yra pasiekti vieni iš svarbesnių bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato galimybę nuteistiesiems būti lygtinai paleistiems ir dar anksčiau, jeigu sutinka, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra. Tokiu atveju nuteistieji gali būti lygtinai paleisti pagal BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatytą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šios BVK nuostatos rodo, kad asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme, yra sudarytos sąlygos siekti greitesnio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jeigu tik jie siekia taisytis, nebedaryti nusikalstamų veikų ir tai įrodo realiais savo veiksmais.

14. Pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir reali, o ne formali pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reglamentavimą nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, jog nuteistasis iš tiesų būdamas neizoliuotas nuo visuomenės laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį ir Komisijos nutarimą, įvertinęs pateikto skundo argumentus, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, konstatuoja, kad Komisija 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai bei teisėtai atsisakė D. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi, tinkamai išanalizavęs visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir D. Ž. charakterizuojančią medžiagą, priėmė teisingą sprendimą atmesti nuteistojo skundą.

16. Teismo vertinimu, nuteistojo D. Ž. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje formaliai gali rodyti jo siekį keistis teigiama linkme; nuteistojo adaptacijos procesas pataisos įstaigoje vertintinas kaip sėkmingas; nuo (duomenys neskelbtini) nuteistasis realizuoja save darbinėje veikloje pataisos įstaigoje; dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse; (duomenys neskelbtini) atliko gerbūvio darbus; (duomenys neskelbtini) pradėjo dalyvauti „(duomenys neskelbtini)“ programoje; drausmine tvarka nebaustas, laisvės atėmimo bausmės metu pasižymėjo nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų laikymusi. Nors minėtos aplinkybės gali rodyti teigiamą laisvės atėmimo bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, pastebėtina, kad jos iš esmės yra susijusios su kiekvieno nuteisto asmens pareiga tinkamai atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

17. Vertiname kontekste akcentuotina, kad nuteistojo D. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vadovaujantis „OASys“ metodika, šiuo metu yra aukšta ir išliko nepakitusi nuo (duomenys neskelbtini) atlikto pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. D. Ž. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o aukštai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Dėl šių priežasčių pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad D. Ž. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau, teismo vertinimu, abejotina, ar nuteistasis yra nuoširdžiai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme, ar siekia tik formaliai atitikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo sąlygų reikalavimus.

18. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad nuteistojo D. Ž. atveju nustatyti keturi apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų (past. – įgyta profesinė kvalifikacija, teigiama nuostata į darbinę veiklą bausmės atlikimo metu, galimybė dirbti laisvėje ir pasirinktos gyvenamosios vietos adreso patvirtinimas), kurie neatsveria penkių statinių ir net devynių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo D. Ž. nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su nuolatine nusikalstamumą skatinančia veikla, negebėjimu atsispirti kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtakai, impulsyviu tų pačių klaidų kartojimu bei neigiamomis nuostatomis į apribojimus ir visuomenės vertybes, todėl nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis, paleistas iš pataisos įstaigos, pakartotinai nenusikals.

19. Akcentuotina, kad nuteistasis praeityje yra teistas penkiolika kartų, nusikaltimai yra sunkėjantys, jam taip pat praeityje buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, kas, teismo vertinimu, parodo, jog D. Ž. nedaro išvadų dėl savo pasirinkto elgesio modelio ir jo nekeičia, neįvertina savo veiksmų pavojingumo. Iš (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistojo išsilavinimo stoka, darbo išlaikymo sunkumai bei lėšų sritis yra susiję su jo nusikalstama veika, teigiami santykiai su jo artimaisiais nebuvo pakankami siekiant sustabdyti jį nuo nusikalstamo elgesio, o nusikalstamos veikos buvo nuoseklus nuteistojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Teismo vertinimu, šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės gali sudaryti realias sąlygas pastarajam pakartotinai nusikalsti esant laisvėje.

20. Taip pat nesutiktina su nuteistojo argumentais, kad skundžiamas Komisijos nutarimas pažeidžia VAĮ 10 straipsnio nuostatas ir buvo priimtas neužtikrinus nuteistojo teisės į gynybą, kadangi jam nebuvo pranešta apie Komisijos posėdžio datą ir laiką, dėl to nuteistasis prarado teisę dalyvauti Komisijos posėdyje ir į jį pasikviesti savo pasirinktą gynėją. Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 31 punktą, Komisijos posėdyje nuteistasis gali dalyvauti Komisijos kvietimu arba savo iniciatyva pateikęs prašymą, taigi norėdamas dalyvauti Komisijos posėdyje, nuteistasis savo iniciatyva galėjo pateikti prašymą jame dalyvauti, tačiau to nepadarė. Skunde taip pat argumentuojama, jog visų Komisijos narių nedalyvavimas posėdyje iš esmės pažeidė BVK 164 straipsnio nuostatas. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo motyvais, kadangi BVK 164 straipsnyje expressis verbis nenurodyta, kad posėdyje privalo dalyvauti visi Komisijos nariai. Nuostatų 21 punktas numato, kad nors posėdžiuose turi dalyvauti visi Komisijos nariai, tais atvejais, kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių, kas įvyko ir šiuo atveju, kadangi posėdyje dalyvavo 4 iš 7 Komisijos narių.

21. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad, jo nuomone, yra pažeidžiamas teismo nešališkumo principas, kadangi jo skundą nagrinėjusi teisėja šiuo metu nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž. yra kaltinamasis. Teismo vertinimu, argumentai, jog teisėja yra iš anksto susidariusi apie nuteistąjį neigiamą nuomonę yra paties nuteistojo subjektyvi nuomonė, kadangi skunde nėra pateikiami jokie konkretūs duomenys, kad teisėja yra asmeniškai suinteresuota bylos baigtimi, o nagrinėdama skundą buvo šališka ar neobjektyvi. Vien faktas, kad teisėja nesutiko su nuteistojo skundo argumentais bei tuo metu nagrinėjo kitą su nuteistuoju susijusią baudžiamąją bylą nereiškia, kad teisėja buvo šališka ar priėmė neteisingą sprendimą dėl nuteistojo skundo.

22. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti D. Ž. skundą, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir teisės aktų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo institutą, nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. Ž. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Paulius Veršekys