Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjui I. Z. (I. Z.), atsakovo atstovei Jurgitai Gruodytei viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Z. skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo V. Andriušio 2014 03 28 sprendimą Nr. SB-147 (11.1) „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, netekimo“;įpareigoti Klaipėdos teritorinę darbo biržą atstatyti pareiškėjo panaikintą registraciją darbo biržoje;įpareigoti Klaipėdos teritorinę darbo biržą atlyginti pareiškėjui materialinę ir moralinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2014 03 28 sprendimo Nr. SB-147(11.1) „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, netekimo“, kuriuo pareiškėjo registracija darbo biržoje nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas, 2004 12 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1656 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatos), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 08 04 įsakymas Nr. AI-473 „Dėl darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Aprašas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 08 04 įsakymas Nr. A1-476 „Dėl darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia bedarbio sąvoką, bedarbis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą, taip pat Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčių individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ar komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantys asmenys ir pasirengę dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad darbo rinkos stebėseną sudaro darbo ieškančių asmenų registravimas ir apskaita. Pagal įstatymo 20 straipsnį tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti tinkamą darbą, o darbdaviams – tinkamų darbuotojų. Aprašo 16 punktas nurodo, jog teritorinėje darbo biržoje įsiregistravusiam asmeniui įteikiama individuali Darbo ieškančio asmens atmintinė, kurios formą ir pildymo tvarką nustato Lietuvos darbo biržos direktorius.

Dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2014 03 28 sprendimo Nr. SB-147 (11.1)

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas I. Z. 2011 02 10 Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje užpildė darbo ieškančio asmens kortelę, kurios C dalyje pareiškė, kad nori dirbti laivavedžiu. Kortelėje taip pat pažymėta, jog pareiškėjas turi jūreivio darbo stažą, įgytą UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 07 27 iki 2010 02 24, be to, I. Z. nuo 2004 03 16 iki 2004 03 22 dirbo (duomenys neskelbtini) firmoje (b. l. 28-29). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui nuo 2013 07 22 buvo sudarytas individualus užimtumo veiklos planas, kuriame nurodyta, jog plano tikslas įdarbinti pareiškėją laivavedžiu (b. l. 53). Laikotarpiu nuo 2011 02 10 iki 2014 03 26 pareiškėjui buvo teikti 7 pasiūlymai įsidarbinti: 2011 02 18 pasiūlyta kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini) dėl direktoriaus pavaduotojo gamybos klausimais (b. l. 46, 47), 2012 04 23 pasiūlyta kreiptis į „(duomenys neskelbtini) – laikino užimtumo priemonę viešiesiems darbams (b. l. 45). 2012 08 06 pasiūlyta kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini) dėl laivų frachtavimo skyriaus vadybininko darbo (b. l. 43, 44), 2012 10 05 – į UAB (duomenys neskelbtini) dėl inžinieriaus-projektuotojo pareigų (b. l. 41, 42), 2012 11 14 – į UAB (duomenys neskelbtini) dėl projektų vadovo pareigų (b. l. 38, 39), 2013 06 20 – į AB (duomenys neskelbtini) dėl laivavedžio pareigų (b. l. 35, 37), 2014 02 03 į UAB (duomenys neskelbtini) dėl laivavedžio pareigų (b. l. 33, 34). Pareiškėjas nebuvo priimtas nė į vienas pareigas, kadangi darbdavys arba pasirinko kitus kandidatus, arba netiko pareiškėjo kandidatūra, o pasiūlymą atlikti viešuosius darbus pareiškėjas atisakė priimti. 2014 03 26 pareiškėjui buvo pasiūlyta rekomendacija įsidarbinti į UAB „Suada“ vadybininku-ekspeditoriumi (b. l. 30, 31-32), tačiau I. Z. atsisakė priimti šį darbo pasiūlymą ir tai pažymėta Kliento apsilankymo kortelėje Nr. 40, iš kurios matyti, kad atsakovas 2014 03 26 nesant užregistruotai laisvai darbo vietai laivavedžio pareigoms užimti, išdavė pareiškėjui rekomendaciją įsidarbinti UAB „Suada“ ekspeditoriaus pareigoms užimti, tačiau pareiškėjas atsisakė priimti tokį darbo pasiūlymą (b. l. 55). Todėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjas Virginijus Andriušis 2014 03 28 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. SB-147(11.1), kurio 5 punktu nustatė, kad bedarbio statuso netenka asmenys, nurodyti 5 priede, kuriame nustatyta, jog vadovaujantis Aprašo 25.2 ir 28 punktais bedarbio statuso netenka I. Z., kadangi jis atsisakė siūlomo tinkamo darbo (b. l. 15-16). Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu įsakymu nurodydamas, kad atsisakė priimti vadybininko-ekspeditoriaus darbo pasiūlymą, nes jis neatitiko jo turimos kvalifikacijos, specialybės, išsilavinimo ir darbo patirties.

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Suada“ siūlomo darbo pobūdis buvo pervežimų bendrovėje vykdymas, eksporto importo dokumentų ruošimas, jų pildymas. Kaip papildomą sugebėjimą UAB „Suada“ nurodė gerą anglų arba vokiečių kalbos žinojimą. Neturinčius patirties darbdavys apmoko. Reikalaujamas išsilavinimas – aukštasis koleginis, profesija – ekspeditorius (b. l. 31). Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2000 06 08 Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje įgijo laivavedžio kvalifikaciją (laivavedybos studijų programa), 2009 06 10 Klaipėdos universitete suteiktas transporto inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis (laivavedybos studijų programa), 2010 06 08 baigė Klaipėdos universiteto transporto inžinerijos studijų krypties antrosios pakopos laivavedybos studijų programą ir įgijo inžinieriaus kvalifikaciją (b. l. 10, 11, 12).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje vertintina, ar pareiškėjui pateikta rekomendacija įsidarbinti UAB „Suada“ buvo tinkamas darbo pasiūlymas. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad tinkamas darbas – darbas, atitinkantis darbo ieškančio asmens profesinį pasirengimą, ir (ar) gebėjimus atlikti siūlomą darbą (eiti pareigas), taip pat jeigu vykimo į darbovietę ir grįžimo iš jos miesto ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bei tolimojo reguliaraus susisiekimo traukiniais ir autobusais bendra trukmė neviršija 3 valandų, o neįgaliesiems ir turintiems įsipareigojimų šeimai asmenims – 2 valandų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 15 dalis reglamentuoja, jog tinkamas darbuotojas – tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 08 04 įsakymo Nr. A1-476 „Dėl darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20.3. punktas nustato, kad teritorinės darbo biržos specialistas, teikiantis tarpininkavimo įdarbinant paslaugas informuoja, nesant tinkamo darbo pasiūlymų, apie galimybes dirbti kitos kvalifikacijos ar nekvalifikuotą darbą; per kiekvieną susitikimą informuoja apie galimybes gauti tinkamą darbą arba kitos kvalifikacijos ar nekvalifikuotą darbą asmens gyvenamojoje vietoje ir nuo gyvenamosios vietos nutolusiose teritorijose (21.2. punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai imperatyviai nenustato, kad bedarbiui, registruotam darbo biržoje turi būti siūlomi darbo pasiūlymai tik atitinkantys asmens turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją. Kaip matyti, asmeniui ieškančiam darbo gali būti suteikiamos galimybės dirbti ir kitos kvalifikacijos ar nekvalifikuotą darbą, jeigu nėra galimybės surasti asmens pageidaujamo darbo pasiūlymo.

Vadovaujantis faktine bylos medžiaga ir teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad pareiškėjo turimas išsilavinimas nebuvo žemesnis, nei reikalaujamas darbdavio UAB „Suada“. Be to, darbdavys nereikalavo, kad priimamas į darbą asmuo turėtų darbo patirties pervežimų bendrovėje, kadangi neturinčius patirties darbdavys ketino apmokyti. Taip pat UAB „Suada“, kaip vieną iš papildomų reikalavimų nurodė anglų ir vokiečių kalbos mokėjimą. Pareiškėjas darbo ieškančio asmens kortelėje buvo nurodęs, jog yra įgudęs anglų kalbos vartotojas. Nors atsakovo siūloma rekomendacija įsidarbinti ir neatitiko pareiškėjo turimos kvalifikacijos, tačiau įvertinus UAB „Suada“ iškeltus reikalavimus matyti, kad pareiškėjas I. Z. atitiko darbdavio keliamus reikalavimus siūlomam darbui.

Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 16 punktas numato, jog užimtumo rėmimo politika – užimtumo rėmimo priemonių, darbo rinkos paslaugų, kitų ekonominių ir socialinių priemonių taikymas, siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes. Užimtumo rėmimo sistemos tikslas – siekti visiško užimtumo, mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą (Užimtumo rėmimo įstatymo 3 str. 1 d.). Akcentuotina, kad bedarbis turi ne tik teises, bet privalo vykdyti ir atitinkamus įsipareigojimus, t. y. ieškoti darbo savarankiškai ir aktyviai, o apie paieškos rezultatus informuoti aptarnaujantį teritorinės darbo biržos specialistą; sudaryti „Individualų užimtumo veiklos planą“ kartu su darbo biržos darbuotoju; dalyvauti „Individualiame užimtumo veiklos plane“ numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nenutraukti dalyvavimo šiose priemonėse anksčiau laiko, įsidarbinti pagal profesinio mokymo metu suteiktą kvalifikaciją; atvykti šioje atmintinėje nurodytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; nuvykti, gavus rekomendaciją įsidarbinti ar darbo pasiūlymą nuotoliniu būdu, nurodytu laiku ir adresu pas darbdavį tartis dėl įsidarbinimo. Aprašo 25.2 punktas teigia, kad bedarbio statuso netenkama, bedarbiui atsisakius siūlomo tinkamo darbo. Asmenims, netekusiems bedarbio statuso dėl šio Aprašo 25 punkte, išskyrus šio Aprašo 25.7 punktą, nurodytų priežasčių, registracija darbo biržoje nutraukiama (Aprašo 26 punktas). Asmenys, kurie neteko bedarbio statuso dėl šio Aprašo 25.2 – 25.6 ir 25.8, 25.9 punkte nurodytų priežasčių bei asmens pageidavimu, jam dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo (Aprašo 28 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2004 12 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1656 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ 49 punktas nustato pateisinamas priežastis, dėl kurių bedarbis turi teisę atsisakyti dalyvauti įgyvendinant jo individualiame užimtumo veiklos plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones: liga, sužalojimas, nėštumas, gimdymas (Nuostatų 49.1.); teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje paskelbta epidemija (Nuostatų 49.2.). Nuostatų 50 punktas numato pateisinamas priežastis, dėl kurių bedarbis nustatytu laiku gali neatvykti į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įgyvendinant jo užimtumo plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones: stichinė nelaimė arba nelaimingas atsitikimas (Nuostatų 50.1.); artimųjų (tėvų, sutuoktinio ar vaikų) mirtis (Nuostatų 50.2.); nenumatytos šeimos aplinkybės (vaiko iki 14 metų liga; šeimos narių priežiūra ar slaugymas) (Nuostatų 50.3.); šaukimas bedarbiui atvykti vykdyti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nustatytas pareigas (Nuostatų 50.4.); pranešimas ar šaukimas bedarbiui vykti į teismą arba teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas ar įstaigas (Nuostatų 50.5.); Nuostatų 49 punkte nurodytos priežastys (Nuostatų 50.6.).

Kaip matyti iš minėtų Užimtumo rėmimo įstatymo, Aprašo, Nuostatų teisės normų jomis nustatomos pareigos asmenims, turintiems bedarbio statusą, aktyviai dalyvauti darbo rinkos politikos priemonėse, t. y. siekti būti įdarbintais. Šios pareigos bedarbiams nustatytos tam, jog ne vien tik institucija rūpintųsi bedarbių įdarbinimu, o ir patys bedarbiai aktyviai dalyvautų darbo rinkos politikos priemonėse. Kai institucija ieško, siūlo ir rekomenduoja atitinkamą darbą, o bedarbis nėra suinteresuotas priimti pasiūlymo dirbi ar aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, tada nebetenka prasmės toks darbo ieškojimas ar siūlymas įsidarbinti asmeniui, kuris nėra suinteresuotas dalyvauti darbo rinkoje. Akcentuotina, kad byloje nėra Nuostatų minėtuose punktuose nurodytų priežasčių, kurių pagrindu pareiškėjas galėjo atsisakyti dalyvauti įgyvendinant individualų jo užimtumo planą. Pareiškėjas gavęs rekomendaciją įsidarbinti UAB „Suada“ atsisakė priimti pateiktą darbo pasiūlymą ir dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, kas sudarė prielaidą vadovautis Aprašo nuostatomis, numatančiomis bedarbio statuso netekimo sąlygas, nutraukti pareiškėjo registraciją darbo biržoje atsisakius jam siūlomo tinkamo darbo.

Išdėstytų teisinių faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas ginčijamu 2014 03 28 įsakymu Nr. SB-147(11.1) teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas I. Z. netenka bedarbio statuso, atsisakius jam siūlomo tinkamo darbo be teisės registruotis darbo biržoje 6 mėnesius.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog mano, kad 2014 03 28 Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo V. Andriušio sprendimas Nr. SR2-1249(11.6) yra nesąžiningas ir pažeidžiantis jo teises. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2014 03 28 raštu Nr. SR2-1249(11.6) „Dėl sprendimo priėmimo“ tik detalizavo ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindą. Pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Privataus asmens kreipimosi į administracinį teismą, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTĮ 2 straipsnio 20 punktas), kuris turi atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas neginčija Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo V. Andriušio 2014 03 28 rašto Nr. SR2-1249(11.6) „Dėl sprendimo priėmimo“, todėl jis negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti 458,00 Lt turtinės ir neturtinės žalos. I. Z. prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą argumentuojamas tuo, kad jis prarado daug laiko turėdamas be jokio aiškaus pagrindo lankytis darbo biržoje, neteko privalomojo sveikatos draudimo mažiausiai dviem mėnesiams, patyrė viešą pažeminimą, kai dėl galimai pareiškėjo agresyvių veiksmų darbo biržoje, buvo iškviesti apsaugos darbuotojai, išlaidos nervus raminantiems vaistams, kelionei į teismą ir kita.

Pažymėtina, jog ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas taip pat įtvirtina, jog apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Šiuo aspektu aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; 2013 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1458/2013), kurioje laikomasi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nurodyta kokiais būtent neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, kuo ji pasireiškė. Pareiškėjas nenurodė kokiais būtent konkrečiais neteisėtais veiksmais (neveikimu) CK 6.271 straipsnio prasme jam padaryta neturtinė žala ir kaip ji pasireiškė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka pareikšti, kad atitinkama institucija padarė žalą ir nurodyti prašomą priteisti sumą. Turi būti nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) buvo padaryta žala ir pagrįsti tiek žalos faktą, tiek prašomos priteisti sumą (žalos atlyginimą). Pareiškėjo skunde apsiribojama abstrakčiais teiginiais dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos bei jos dydžio įvertinimo, nepateikiant jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nustatomas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja visos minėtos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Klaipėdos teritorinę darbo biržą atstatyti pareiškėjo panaikintą registraciją daro biržoje yra išvestinis, todėl pripažinus, jog Klaipėdos teritorinė darbo birža 2014 03 28 sprendimu Nr. SB-147(11.1) pagrįstai nutraukė pareiškėjo registraciją darbo biržoje be teisės registruotis 6 mėnesius, šis skundo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo I. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.