- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- I-670-739/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00254-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
- Kategorijos
- 1.3Aplinkos apsauga
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams M. V. ir advokatei Ingai Maskoliūnaitei,
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei A. K. – Ž.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Aplinkos apsaugos agentūrai ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu, kurį patikslino (toliau – skundas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Utenos RAAD) 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra) priimti 2014 m. gegužės 8 d. paraišką Taršos leidimui gauti ir išduoti Taršos leidimą teisės aktų nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo atstovai prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas skunde nurodė bei jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjui 2010 m. balandžio 22 d. buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau – ir TIPK leidimas) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris keletą kartų buvo koreguotas. Šio leidimo pagrindu yra surenkamos, apdorojamos (rūšiuojamos, smulkinamos ir presuojamos) bei laikomos pavojingos ir nepavojingos atliekos. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Utenos RAAD dėl Taršos leidimo gavimo. Ginčijamu Sprendimu paraiška buvo grąžinta pareiškėjui. Pareiškėjo ir jo atstovų nuomone priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi atsakovas Utenos RAAD priimdamas Sprendimą neveikė taip kaip veikti jam nustato pareigą teisės aktai, priešingai, veikė daugiau, nei jam leidžia kompetencija, pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Be to Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Atstovai paaiškino, kad priimdamas Sprendimą, atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taršos leidimų taisyklės) 31 punktu, kuriame nustatyta, kad aplinkos apsaugos agentūra ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo patikslintos paraiškos ir (ar) paaiškinimų pateikimo dienos įvertina patikslintą paraišką ir (ar) pateiktus paaiškinimus ir priima sprendimą priimti paraišką arba grąžina ją, nurodydama grąžinimo priežastis. Pareiškėjas ir jo atstovai vertino, kad Utenos RAAD netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias paraiškos Taršos leidimui gauti grąžinimą, argumentavo, kad atsakovas neturėjo neribotos diskrecijos grąžinti paraišką. Pareiškėjas, jo atstovai, vadovaudamiesi Taršos leidimų taisyklėse išdėstytomis nuostatomis, teigė, kad Utenos RAAD gavęs pareiškėjo paraišką Taršos leidimui gauti, turėjo iki 2014 m. gegužės 30 d. įvertinti, ar paraiška atitinka Taršos leidimų taisyklių reikalavimus ir (ar) pakanka informacijos ir duomenų, įskaitant informaciją, gautą atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (toliau - Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas), leidimo sąlygoms nustatyti. Tvirtino, kad priklausomai nuo paraiškos įvertinimo rezultatų, Utenos RAAD privalėjo arba sprendimu priimti paraišką ir išsiųsti pareiškėjui patvirtinimą, kad paraiška priimta arba raštu pateikti savo pastabas, nurodydamas pareiškėjui apie prievolę patikslinti paraišką. Mano, kad Utenos RAAD praleido paraiškos Taršos leidimui gauti procedūrą, nepateikdamas raštu pastabų, o iš karto grąžindamas paraišką. Akcentavo, kad tokiu būdu pareiškėjui buvo užkirstas kelias pateikti trūkstamus dokumentus arba teikti motyvuotą paaiškinimą bei patikslinti paraišką. Toks paraiškos Taršos leidimui gauti patikslinimo procedūros ignoravimas lėmė, kad viešojo administravimo procedūros metu Utenos RAAD užkirto bet kokią galimybę užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą. Be to teigė, kad Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Taip pat, vadovaudamiesi Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, nesutiko ir ginčijo Utenos RAAD Sprendimu nurodytus teiginius apie pareiškėjui privalomas atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos RAAD atsiliepimais ir jo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimuose nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamą Sprendimą vertina kaip pagrįstą, pakankamai išsamiai argumentuotą, priimtą pagal Utenos RAAD kompetenciją ir laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - Viešojo administravimo įstatymas) nuostatų. Pažymėjo, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla įrašyta į Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede nurodytą veiklų sąrašą, kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pažymėjo, kad pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Utenos RAAD nagrinėjamu laikotarpiu buvo priskiriamas prie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių, todėl pagal savo paskirtį ir priskirtas funkcijas, institucijos tikslus turėjo teisę reikalauti ir kaip atsakinga institucija priimti sprendimą dėl atrankos atlikimo būtinybės. Tvirtino, kad kriterijus, kuriais rėmėsi atsakovas priimdamas Sprendimą, atsakovas aiškiai motyvavo Sprendime.
Atsakovas Agentūra atsiliepimais ir jo atstovės teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimuose nurodė ir jo atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas, pateikęs 2014-05-08 prašymą panaikinti TIPK leidimą ir pateikęs paraišką Taršos leidimui gauti, atsižvelgiant į Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 11.20, 14 punktus ir vadovaujantis Taršos leidimų taisyklių 11 punktu turėjo atlikti privalomą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, be kurios Taršos leidimo išdavimas būtų negalimas. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodyta pastaba pareiškėjo teiktai paraiškai Taršos leidimui gauti – būtinybė pareiškėjui atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, teigdamas, kad Sprendimas užkerta kelią užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Akcentavo, kad Utenos RAAD Sprendime pateikė aiškią ir pagrįstą pastabą ir pagrįstai pareiškėjui grąžino jo teiktą paraišką Taršos leidimui gauti, nes poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimas gali lemti būtinybę tikslinti paraišką. Mano, kad toks paraiškos išsiuntimas („grąžinimas“) pareiškėjui, nurodant poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimo poreikį, negali būti laikomas galutiniu sprendimu iš viso pareiškėjui neišduoti Taršos leidimo. Teigė, kad pareiškėjas atlikęs poveikio aplinkai vertinimo procedūras, galėtų pateikti paraišką ir ji būtų vertinama bei priimamas sprendimas laikantis Taršos leidimų taisyklių reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas vykdo pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimą, supirkimą. Pareiškėjui 2010 m. balandžio 22 d. Utenos RAAD išdavė TIPK Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelei, esančiai (duomenys neskelbtini), Utenoje, kuris 2012 m. sausio 18 d., 2013 m. gruodžio 3 d., 2014 m. sausio 2 d. buvo koreguotas. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 8 d. prašymu, kartu pateikdamas paraišką su priedais, kreipėsi į Utenos RAAD prašydamas TIPK Leidimą pakeisti Taršos leidimu. Utenos RAAD, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. prašymą ir pridėtą paraišką Taršos leidimui gauti, vadovaudamasis Taršos leidimų taisyklių 31 punkto nuostatomis, 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ paraišką grąžino pareiškėjui, nurodydamas, kad pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliekamos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas paraišką nagrinėjimui pateiktų, kai atlikus atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrą bus priimta atrankos išvada, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Be to, Sprendime nurodoma, kad tuo atveju, jeigu būtų priimta atrankos išvada, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas, paraišką Taršos leidimui gauti pareiškėjas galėtų pateikti tik gavęs atsakingos institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Utenos RAAD 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“, kuriuo paraiška Taršos leidimui gauti buvo grąžinta pareiškėjui bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą priimti pareiškėjo paraišką Taršos leidimui gauti ir išduoti Taršos leidimą teisės aktų nustatyta tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisiniai santykiai dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo tvarkos ir pagrindų reglamentuojami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - Aplinkos apsaugos įstatymas) ir specialaus teisės akto – Taršos leidimų taisyklių nuostatomis (bylai aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2014-03-13 iki 2014-12-31). Nagrinėjamas ginčas yra kilęs viešosios teisės normų reglamentuojamų teisinių santykių srityje. Nurodytų teisinių santykių srityje galioja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, reiškiantis, jog viešųjų teisinių santykių subjektų veikla yra griežtai reglamentuota teisės normų, jų teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos, o veiklos pasirinkimo laisvės paprastai nėra. Utenos RAAD yra viešojo administravimo subjektas, kuris, be kita ko, turi vadovautis ir atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kurios nustato viešojo administravimo principus ir reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui (Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsniai).
Pareiškėjo prašymo pakeisti TIPK leidimą Taršos leidimu pateikimo metu paraiškos Taršos leidimui gauti ar pakeisti, t.y. iki 2014-06-30, buvo teikiamos regionų aplinkos apsaugos departamentams, o byloje nagrinėjamu atveju - atsakovui Utenos RAAD. Nuo 2014-07-01 regionų aplinkos apsaugos departamentų pradėtas Taršos leidimo išdavimo, pakeitimo ar galiojimo panaikinimo procedūras pagal Taršos leidimų taisyklių reikalavimus vykdo ir baigia Aplinkos apsaugos agentūra (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.8. punktas).
Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėjas vykdo pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimą, supirkimą TIPK leidimo pagrindu. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 8 d. prašymu kreipėsi į Utenos RAAD prašydamas TIPK Leidimą pakeisti Taršos leidimu, tačiau ginčijamu Sprendimu Utenos RAAD vadovaudamasis Taršos leidimų taisyklių 31 punkto nuostatomis paraišką dėl Taršos leidimo gavimo grąžino pareiškėjui.
Taršos leidimų taisyklės nustato Taršos leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką. Nuostatos dėl paraiškos Taršos leidimui gauti ar pakeisti teikimo ar derinimo yra įtvirtintos taisyklių V skyriuje (29-32 punktai).Byloje aktualus Taršos leidimų taisyklių 30 ir 31 punktų aiškinimas.
Taršos leidimų taisyklių 30 punkte reglamentuota, kad gavusi paraišką leidimui gauti arba pakeisti, Aplinkos apsaugos agentūra( o nagrinėjamu atveju - Utenos RAAD, kuriam pagal 2014m. kovo 6d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr.D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 3.1.1. punktą nuo 2014m. balandžio 15d. iki 2014m.birželio 30d. pavesta vykdyti Aplinkos apsaugos agentūrai Taršos leidimų taisyklėse pavestas funkcijas) ją užregistruoja ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų įvertina, ar paraiška pateikta pagal Taršos leidimų taisyklių reikalavimus, ir ar pakanka informacijos ir duomenų, įskaitant informaciją gautą atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, leidimo sąlygoms nustatyti. Išanalizavus šios teisės normos turinį, daroma išvada, kad atsakovas Utenos RAAD , užregistravęs paraišką leidimui gauti arba pakeisti ir vertindamas paraišką, privalėjo atlikti šiuos veiksmus: pirma – nustatyti, ar paraiška pateikta pagal Taršos leidimų taisyklių reikalavimus; antra - ar pakanka informacijos ir duomenų, įskaitant informaciją gautą atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, leidimo sąlygoms nustatyti. Po šių veiksmų atsakovas privalėjo atlikti Taršos leidimų taisyklių 30.1 ar 30.2 papunkčiuose nustatytus veiksmus: pirma, jei paraiška leidimui gauti arba pakeisti atitinka Taršos leidimų taisyklių reikalavimus ir pakanka duomenų leidimo sąlygoms nustatyti - priimti sprendimą priimti paraišką ir išsiųsti pareiškėjui patvirtinimą, kad paraiška yra priimta (30.1. p.); antra, jei nepakanka duomenų ar informacijos, kurių reikia leidimo sąlygoms nustatyti - raštu pateikti savo pastabas pareiškėjui, nurodant jam apie prievolę patikslinti paraišką – pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją arba pateikti paaiškinimus (30.2. p.).
Taršos leidimų taisyklių 31 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos agentūra, o nagrinėjamu atveju Utenos RAAD, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo patikslintos paraiškos ir (ar) paaiškinimų pateikimo dienos turi įvertinti patikslintą paraišką ir (ar) pateiktus paaiškinimus bei priimti sprendimą priimti paraišką arba ją grąžinti, nurodant grąžinimo priežastis. Sisteminis Taršos leidimų taisyklių 30 ir 31 punktų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad Taršos leidimų taisyklių 31 punkte yra numatyti veiksmai, kuriuos Utenos RAAD privalėjo atlikti tik po to, kai pareiškėjui jau buvo suteikta Taršos leidimų taisyklių 30.2. papunktyje numatyta galimybė pašalinti pateiktos paraiškos trūkumus, tačiau pareiškėjas nustatytų paraiškos trūkumų nepašalino ir trūkstamų dokumentų, informacijos, paaiškinimų nepateikė.
Ginčijamo Sprendimo analizė procedūriniu aspektu leidžia daryti išvadą, kad atsakovas Utenos RAAD, gavęs pareiškėjo paraišką, ją užregistravo ir įvertinęs pateiktus dokumentus nustatė, kad nepakanka duomenų ir informacijos Taršos leidimo sąlygoms nustatyti. Esant šiai aplinkybei, atsakovas, vadovaudamasis Taršos leidimų taisyklių 30.2. papunkčiu, privalėjo raštu pateikti savo pastabas pareiškėjui, nurodant jam apie prievolę patikslinti paraišką – pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Vietoje to, atsakovas vadovavosi Taršos leidimų taisyklių 31 punktu ir priėmė ginčijamą Sprendimą grąžinti paraišką, nors tokį sprendimą priimti galėjo tik tuo atveju, jeigu po atsakovo pateiktų pastabų įvertinus gautą pareiškėjo patikslintą paraišką ir dokumentus bei informaciją, visgi nusprendžiama paraišką grąžinti, nurodant grąžinimo priežastis.
Taigi teismas nustatė, kad atsakovas Utenos RAAD pareiškėjo atžvilgiu netinkamai taikė Taršos leidimų taisyklių 31 punkto normas, todėl buvo paneigta pareiškėjo teisė, kuri kyla iš imperatyvios teisės normos (šiuo atveju Taršos leidimų taisyklių 30.2. p.), patikslinti paraišką ir /ar pateikti trūkstamą informaciją iki sprendimo grąžinti paraišką priėmimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovo Utenos RAAD Sprendimas yra priimtas pažeidus imperatyvias Taršos leidimų taisyklių nuostatas ir gero administravimo principą, kurio laikymasis glaudžiai susijęs su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų vykdymu, tai yra priimant ginčijamą Sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą. Toks Sprendimas negali būti laikomas teisėtu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo nustatyti procedūriniai pažeidimai laikytini esminiais ir sudaro pagrindą Sprendimui panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismui nusprendus Sprendimą panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų, nebėra tikslinga pasisakyti dėl pareiškėjo skunde bei atsakovų atsiliepimuose į skundą pateiktų argumentų, susijusių su poveikio aplinkai vertinimo procedūromis bei galimybės išduoti Taršos leidimą, neatlikus šių procedūrų.
Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą Aplinkos apsaugos agentūrą priimti 2014 m. gegužės 8 d. paraišką Taršos leidimui gauti ir išduoti pareiškėjui Taršos leidimą teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas nesprendė pareiškėjo paraiškos Taršos leidimui gauti priėmimo klausimo, neatliko Taršos leidimui rengti bei išduoti privalomų veiksmų, iš esmės nesprendė klausimo dėl Taršos leidimo išdavimo ar atsisakymo jį išduoti. Šių klausimų sprendimas nepriskiriamas teismo kompetencijai, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą priimti pareiškėjo paraišką Taršos leidimui gauti ir išduoti Taršos leidimą teisės aktų nustatyta tvarka, yra nepagrįstas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir formaliai vertinant, panaikinus ginčijamą Sprendimą, teismas galėtų pareiškėjo antrąjį skundo reikalavimą tenkinti tik iš dalies ir atsakovo Utenos RAAD funkcijų perėmėją –Aplinkos apsaugos agentūrą įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo paraiškos priėmimo klausimą.
Tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014m. lapkričio 22 d. Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė naują prašymą ir paraišką tą patį TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį pareiškėjas vykdo pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimą, supirkimą ir pan., pakeisti Taršos leidimu. Iš byloje surinktų įrodymų, Aplinkos apsaugos agentūros rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad teikdamas naują paraišką, pareiškėjas tikslino duomenis ir informaciją. Taigi pareiškėjas vėl inicijavo procedūrą Taršos leidimui gauti, kurioje 2014 m. gruodžio 10 d. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme yra iškelta administracinė byla Nr. e I-990-320-2015, kurioje skundu pareiškėjas prašo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2014-12-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl būtinumo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Taigi paminėtoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija Agentūros priimtą sprendimą, kuriuo vertinta pareiškėjo naujai pateikta paraiška pakeisti TIPK leidimą Taršos leidimu ir pateiktos pastabos, kad būtina atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimo patenkinimas iš dalies, tai yra įpareigojant Utenos RAAD funkcijų perėmėją Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo nagrinėti 2014m.gegužės 8d. pareiškėjo paraiškos dėl Taršos leidimo išdavimo priėmimo klausimą, neteko teisinės prasmės, nes pareiškėjas, dar neišsprendus šios administracinės bylos, vėl inicijavo administracinę procedūrą dėl Taršos leidimo išdavimo, kuri dar nėra užbaigta ir kurioje priimtas sprendimas yra ginčijamas teisme. Teismo sprendimas dėl įpareigojimo iš naujo nagrinėti ankstesnės pareiškėjo paraiškos dėl Taršos leidimo išdavimo priėmimo klausimą nebegalėtų apginti jo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų, nes pareiškėjas jas ėmėsi ginti pats, Aplinkos apsaugos agentūrai vėl pateikdamas paraišką Taršos leidimui gauti. Pareiškėjui inicijavus naują procedūrą dėl to paties TIPK leidimo pakeitimo Taršos leidimu, kuri dar nėra pasibaigusi, konstatuotina, kad antru skundo reikalavimu suformuluoto ginčo dalyko išsprendimas teisiškai reikšmingų pasekmių sukurti bei apginti pareiškėjo pažeistų teisių ir interesų nebegali, kas sudaro pagrindą teismui šioje dalyje skundą atmesti.
Pareiškėjas skunde suformulavo prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas pateikė dokumentus, kuriais jis grindžia 1500,00 Lt (434,43 Eur) išlaidas, patirtas dėl skundo surašymo ir 100,00 Lt (28,96 Eur) išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio, tai: 2014-07-22 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 22, 2014-07-02 atstovavimo sutartis, 2014-07-02 AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-07-01 AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini). ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 2 dalis nurodo, kad tokiu atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, be kita ko, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį; išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos). Pareiškėjo išlaidos skundo surašymui neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio. Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, todėl jo patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, atlyginamos proporcingai patenkintiems reikalavimams, tai yra atlyginama pusė patirtų išlaidų: 217,22Eur(750Lt) dydžio skundo surašymui turėtų išlaidų dalis bei pusė (t.y. 10,86Eur) įstatymo numatyto žyminio mokesčio, kuris, skundą padavus elektroninio ryšio priemonėmis, nustatytas 21,72 Eur( 75 Lt) dydžio( ABTĮ 39 straipsnio 3dalis). Be to, pareiškėjui iš valstybės biudžeto grąžinama 7,24 Eur (25 Lt) dydžio permokėto žyminio mokesčio dalis( ABTĮ 42straipsnio 1dalies1punktas). Pareiškėjui priteisiama byloje patirtų išlaidų suma sudaro 228,08Eur(787,51Lt). Ši suma priteisiama pareiškėjui iš atsakovo Utenos RAAD, nes jis kaip savarankiškas viešojo administravimo subjektas priėmė ginčijamą Sprendimą ir pareiškėjo paraiškos Taršos leidimui gauti teikimo laikotarpiu buvo atsakingas už paraiškų taršos leidimui gauti priėmimą ir taršos leidimų išdavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 228,08 Eur (787,51 Lt) išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu.
Iš valstybės biudžeto grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-07-01 mokėjimo SEB bankui nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)sumokėto žyminio mokesčio permokėtą dalį – t.y. grąžinti 7,24Eur(25Lt).
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.