Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo V. N. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria pratęsta priverčiamoji priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi V. N., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurioje stebimas nuo 2019 m. sausio 3 d.

2. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi V. N. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

4. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 nutartimi pagrįstai V. N. pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. N. diagnozuotas kliedesinis sutrikimas. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo, pagrįstai rėmėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 1 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad per paskutinį stebėjimo laikotarpį ligonio V. N. psichikos būklė išlieka nestabili – pastebima įtampa, nerimas, dirglumas, vengimas vartoti paskirtus vaistus, pastebimi kliedesiai motinos atžvilgiu, kritikos stoka. Pokalbio metu nėra išsakomi nusiskundimai dėl sveikatos, orientuotas teisingai, tačiau mąstymas nenuoseklus, paralogiškas. Bendravimas su V. N. yra apsunkintas – neatsako į užduotus klausimus, kalba monologu. Pareiškėjas teigia, jog byla prieš jį yra suklastota, nes jo motina yra silpnaprotė, norinti pasisavinti jo butą. Taip pat Pareiškėjas pažymi, jog jo gydytoja taip pat prisidėjusi prie suklastotos bylos. Nenustatyta jokios kritikos iš Pareiškėjo pusės dėl nusikalstamos veikos ar skirto gydymo atžvilgiu. Vengia vartoti vaistus ir mano, jog yra sveikas. Komisija rekomendavo pratęsti V. N. priverstinį gydymą – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šios ligoninės atstovė apylinkės teismo posėdyje sutiko su Komisijos išvada bei papildomai paaiškino, kad atsižvelgiant į Pareiškėjo psichinę būklę, priverčiamoji medicinos priemonė negali būti keičiama į švelnesnę: nors V. N. stacionarizuotas 2019 m. sausio 3 d., tačiau jo gydymas medikamentais pradėtas tik nuo 2019 m. kovo 22 d., o iki to laiko jis atsisakė gydymo. Kliedesiai nesumažėjo, psichikos būklė nėra stabili. Taip pat paaiškino, jog Pareiškėjui skambina motina, tačiau jis atsisako bendrauti. Reiškia, kad tiek Komisija, tiek ligoninės atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį V. N. gydymą stacionare dėl to, kad jo psichikos sveikatos būklė vis dar išlieka nepakankamai stabili, jo pavojingumas neišnyko. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti Komisijos išvada bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumu, kadangi šių duomenų nepaneigia jokie kiti duomenys.

9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos sveikatos būsena pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teisme V. N. teigė, kad jis nori tęsti gydymą namuose ir jam reikia padėti senyvo amžiaus motinai, kuriai yra 94 metai. Paaiškino, jog mamos atžvilgiu jis nesmurtavo, nors ir buvo su ja nesutarimų, tačiau ji jam atleido, nes buvo pateikusi melagingus duomenis. Tačiau atsižvelgus į byloje esančią Komisijos išvadą bei ligoninės atstovės paaiškinimus, matyti, jog tokie Pareiškėjo argumentai prieštarauja byloje pateiktai medžiagai ir vertintini kritiškai, todėl darytina išvada, jog šiai dienai tikėti, kad V. N. pakeitus taikomą gydymą į ambulatorinį, pastarasis bus efektyvus, nėra pagrindo. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs Komisijos išvadą, sutinka su apylinkės teismu, kad šiai dienai V. N. psichikos sveikatos būklė vis tik nėra stabiliai pagerėjusi, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jam išties buvo pratęstas visiškai pagrįstai.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal dabartinę V. N. sveikatos būklę Pareiškėjo gydymas gali būti užtikrinamas tik stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis bei gydymas stacionare yra neabejotinai reikalingas. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – V. N. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.