Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikintas Marijampolės apylinkės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. išteisinamasis nuosprendis, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartimi pakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis, į paskirtą bausmę įskaitant nuteistojo suėmime išbūtą laiką.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. M. prašymą taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnį, kadangi pareiškėjo bylos nagrinėjimas yra pasibaigęs.

Nuteistasis A. M. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas priėmė aiškiai neteisingą nutartį, kai tuo tarpu jis turėjo būti nešališkas arbitras procese, nes įstatymas privalo būti lygiai teisingas visiems nusikaltusiems asmenims. Apelianto teigimu, BK 3 straipsnio 2 dalies norma turi aukštesnę galią už Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir ji turi būti įgyvendinta besąlygiškai taikant pakeistą BK 75 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo A. M. skundas atmestinas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

Taigi įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijoje, numatydamas galimybę ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims atidėti jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, palengvino jų teisinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nagrinėdama BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ribas laiko atžvilgiu, pažymėjo tai, kad įstatymo leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Numatant galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtintos baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidos, nes teismai buvo netiesiogiai įpareigoti neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma. Tačiau baudžiamieji įstatymai paprastai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Tai svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą.

Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Kaip matyti iš bylos nagrinėjimui pateiktų duomenų, A. M. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. birželio 14 d., o kasacinį skundą dėl šio nuosprendžio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo 2014 m. sausio 21 d. priimdamas nutartį. Taigi bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose yra pasibaigęs. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, tokiu atveju nėra pagrindo svarstyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo galimybės. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, taigi bendrosios kompetencijos teismai privalo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais vadovautis ir jais remtis, taikant tuos pačius įstatymus ir teisės aktus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai įvertino situaciją, išsprendė ją remdamasis kasacinio teismo praktika, kuri yra privaloma, ir priėmė pagrįstą sprendimą dėl A. M. prašymo. Dėl šių priežasčių panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.