Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. ir J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimo, kuriuo A. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130² str. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur dydžio bauda su automobilio Mercedes Benz ML430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur dydžio bauda su automobilio Mercedes Benz ML430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. galutinė administracinė nuobauda paskirta 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur dydžio bauda su automobilio Mercedes Benz ML430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 23 d., 17.34 val., Laisvės pr. ir Pašilaičių gatvės sankryžoje, Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti, pakartotinai vairavo automobilį „Mercedes-Benz ML430“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilės girtumas (įvertinus paklaidą). Taip A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 130² str. numatytą pažeidimą. Taip pat A. J., vairuodamas automobilį, nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į priekyje pradėjusį važiuoti automobilį bei apgadino abu automobilius. Taip A. J. pažeidė KET 126 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą.

Nubaustojo teigimu, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas, nes yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Pažymi, kad jis paėmė J. J. priklausantį automobilį savavališkai, be savininkės leidimo, o ši aplinkybė turi esminės reikšmės sprendžiant šioje byloje aktualų ATPK normų taikymo klausimą. Nubaustasis nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad tai jog jis paėmė J. J. priklausantį automobilį be jos žinios ir sutikimo, jai būnant užsienyje, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe.

Nubaustasis atkreipia teismo dėmesį, kad J. J. jo paprašė prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausančią sodybą, kol ji bus išvykusi į užsienį. Nurodo, kad ši sodyba pritaikyta gyventi tiek vasarą, tiek žiemą, joje yra daug vertingų kilnojamų daiktų. Pažymi, kad sodyba yra aptverta, todėl savininkė prie namo paliko jai priklausantį automobilį „Mercedes-Benz ML430“ būdama įsitikinusi, kad niekas jo nepavogs ir be žinios nepasinaudos. A. J. teigimu, savo patogumui J. J. dokumentus bei raktelius nuo automobilio paslėpė name, stalčiuje, jų saugojimui jam neperdavė, atjungė automobilio akumuliatorių, tokiu būdu visiškai tinkamai pasinaudojo automobilio saugumu, kad niekas, įskaitant ir jį automobiliu negalėtų pasinaudoti. Nurodo, kad sodyboje esančiais daiktais ir automobiliu naudotis jam nebuvo leista ir patikėta.

A. J. savo skunde dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažįsta visiškai, tačiau atkreipia teismo dėmesį, kad automobiliu pasinaudojo savavališkai be savininkės J. J. leidimo. Pažymi, jog automobilio raktelius bei dokumentus surado paslėptus stalčiuje, tuomet kai tvarkė sodybą. Nurodo, jog būnant sodyboje jam pasidarė bloga pradėjo svaigti galva, o kadangi jis serga diabetu nusprendė nuvažiuoti namo susileisti insuliną. Pripažįsta, kad automobilį pasiėmė jau antrą kartą, nurodo, jog suvokė, kad elgiasi neapdairiai ir neatsakingai, tačiau labai jaudinosi dėl savo sveikatos, paprašyti pagalbos neturėjo pas ką, pinigų taksi taip pat neturėjo, tikėjosi, kas savininkė nieko nesužinos. Savo skunde nubaustasis nurodo, kad po įvykio grįžus namo giminaitė jam davė pinigų taksi, jis nuvyko į ligoninę, kur praleido visą naktį.

Nubaustojo manymu, automobilio savininkė nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Nurodo, kad J. J. augina mažametį vaiką, todėl grįžus į Lietuvą jai automobilis yra būtinas darbinėms pareigoms atlikti bei vaikui prižiūrėti. Savo skunde A. J. prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Apeliantės manymu, prieš išvykdama į Jungtinę karalystę ji atidžiai pasirūpino paliktos transporto priemonės saugumu. Pažymi, kad automobilį paliko aptvertoje namo valdos teritorijoje, automobilio akumuliatorių atjungė, raktus ir dokumentus paslėpė. Nurodo, kad gyvena ne Lietuvoje, todėl negalėjo nuolat tikrinti situacijos ir neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti ar abejoti A. J. nesąžiningumu. Pažymi, jog nesitikėjo, kad jos automobilis gali būti reikalingas A. J., kadangi ne kartą matė jį vairuojant kitas transporto priemones.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Dėl A. J. apeliacinio skundo.

Ginčo dėl padarytų pažeidimų nėra, teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl nubaustojo asmens kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus. Savo skunde nubaustasis iš esmės prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nekonfiskuoti automobilio Mersedes Benz ML430, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. J., nurodydamas, jog šiuo konkrečiu atveju, automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

A. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., ATPK 26 str. 1 d. teigia, jog be apribojimų gali būti konfiskuoti tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, o kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuoti tik išimtinais atvejais.

Pažymėtina, jog ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Pagal ATPK 26 str. 1 d. daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Apeliantas savo skunde kelia klausimą dėl ATPK 26 str. nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., tačiau Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu yra įvertinęs ATPK 26 str. atitiktį Konstitucijai ir pripažinęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nutarime nurodyta, jog ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam sunaikinimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 str. nuostata „nuosavybė neliečiama“ neduoda pagrindo teigti, kad Konstitucijoje yra nustatytas absoliutus nuosavybės gynimas. Suabsoliutinus nuosavybės teises gali atsirasti prielaidos pažeisti kitų asmenų turtinius interesus, taip pat sukelti konfliktus. Vienas jų sprendimo būdų - teisės normose nustatyti atitinkamus nuosavybės teisių apribojimus ar suvaržymus. Iš Konstitucijos 23 ir 28 straipsnių normų turinio analizės darytina išvada, kad įstatymais galima nustatyti nuosavybės teisių ribojimus, jeigu jie nepaneigia pačios nuosavybės teisės esmės.

Pirmosios instancijos teismo nurodymas konfiskuoti J. J. priklausantį automobilį, kaip A. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo įrankį yra teisėtas ir pagrįstas. ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kuris šiuo atveju, remiantis ATPK 26 str. 1 d., taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas. J. J. atsiradę nuostoliai gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Nors nubaustasis nurodo, kad jis automobilį paėmė savavališkai be savininkės leidimo, kad J. J. tinkamai pasirūpino automobilio saugumu (transporto priemonės raktelius bei dokumentus paslėpė name esančios spintos stalčiuje, atjungė akumuliatorių, jam neperdavė saugoti automobilio), tačiau, visų pirma, tai yra tik suinteresuotų išvengti transporto priemonės konfiskavimo A. J. ir J. J. parodymai, kurie neparemti jokiais kitais neginčytinai jų versiją patvirtinančiais įrodymais. Tuo labiau, kad ir pagal šiuos parodymus, šiuo konkrečiu atveju sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad yra pakankamas pagrindas laikyti, kad automobilio savininkė nebuvo pakankami rūpestinga ir nesiėmė visų būtinų priemonių savo turtui apsaugoti nuo jo panaudojimo pašaliniam asmeniui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilio savininkė paliko transporto priemonę, jos raktelius bei dokumentus name, kurį saugoti paliko A. J.. Kitaip tariant sudarė jam sąlygas naudotis paliktu automobiliu. Byloje nėra duomenų, kad automobilis buvo paimtas panaudojant prievartą ar tyčinius nusikalstamus veiksmus prieš automobilio savininkę, pastaroji į policijos pareigūnus dėl neteisėto automobilio panaudojimo taip pat nesikreipė. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. ankščiau paminėtu automobiliu naudojasi jau ne pirmą kartą. Vairuodamas būtent šį automobilį, t.y. automobilį Mercedes Benz ML430 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. 2015 m. birželio 11 d. viršijo leistiną greitį, nors teisės vairuoti transporto priemones neturi, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimu buvo nubaustas 360 eurų dydžio bauda („Liteko“ sistemos duomenys). Todėl J. J., žinodama, kad jos automobiliu gali pasinaudoti A. J., dokumentus ir raktelius paliko jam prieinamose vietose, ir tokiais veiksmais aiškiai sudarė sąlygas jam pasinaudoti automobiliu.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes bei nubaustojo apeliacinio skundo argumentus, jog jis automobilį paėmė be savininkės žinios ir sutikimo, jai būnant užsienyje, negali būti laikomos išskirtinėmis, leidžiančiomis taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nekonfiskuoti automobilio, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog šis automobilis buvo A. J. naudojamas ne vieną kartą.

Dėl J. J. apeliacinio skundo.

Apeliantės teigimu, apylinkės teismo padarytos išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Skunde J. J. nurodo, kad išvykdama į užsienį savo automobiliu pasirūpino tinkamai (transporto priemonę paliko aptvertoje namo teritorijoje, atjungė automobilio akumuliatorių, dokumentus ir raktelius paslėpė), neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti ar abejoti A. J. nesąžiningumu.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad apylinkės teismas vertindamas byloje esančius duomenis, įrodymų vertinimo klaidos nepadarė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos A. J. vairavo automobilį kai jam nustatytas lengvas girtumas, jis jau būdamas baustas už analogišką pažeidimą, šį itin pavojingą pažeidimą jis padarė naudodamasis J. J. automobiliu, kuri realiai neužtikrino, kad nubaustasis negalėtų juo naudotis, todėl yra pagrindas laikyti, kad nekonfiskuojant automobilio būtų sudaryta galimybė kitiems pažeidimams daryti. Nors transporto priemonės savininkė teigia, kad savo automobiliu pasirūpino tinkamai, tačiau 2015 m. rugsėjo 23 d. pažeidimą A. J. padarė būtent su jos automobiliu. Jeigu ir tikėti J. J. aiškinimu, kad ji nežino apie A. J. padarytą administracinį teisės pažeidimą 2015 m. birželio 11 d. J. J. automobiliu, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ji nesirūpina tinkamos savo automobilio apsaugos užtikrinimu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad ji tinkamai ir pakankamai rūpinosi savo transporto priemone.

Pažymėtina, kad už nubaustojo padarytą administracinį teisės pažeidimą, įstatymas numato privalomą transporto priemonės konfiskavimą, todėl tokiu atveju transporto priemonė gali būti nekonfiskuojama tik taikant ATPK 30¹ str. nuostatas. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Byloje nėra duomenų, kad šiuo konkrečiu atveju yra tokios išimtinės aplinkybės, kurioms esant gali būti taikomos įstatymo išimtys.

Pažymėtina taip pat ir tai, kad buvo padaryta itin pavojingas administracinis teisės pažeidimas, kai asmuo kuriam už kito, taip pat pavojingo, pažeidimo padarymą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus vairavo tą pačią transporto priemonę. Tai sudaro pagrindą padaryti pagrįstą išvadą, kad ir toliau gali būti šia priemone daromi pažeidimai.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad civilinio proceso tvarka išsireikalauti iš A. J. konfiskuoto automobilio vertę nėra jokios perspektyvos, nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo nutarimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. J. ir J. J. apeliacinių skundų netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.