Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-311-869/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-01-07
Bylos Nr.: 2-311-869/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-46061-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Jocienė
Ieškovas: E. K.
Atsakovas: D. S.
Advokatai: Ingrida Ivanovienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-311-869/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-46061-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,sekretoriaujant Dianai Kotilovič,dalyvaujant ieškovei E. K.,ieškovės atstovei, advokatei Ingridai Ivanovienei,atsakovui D. S.,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui D. S. ir atsakovo D. S. priešieškinį ieškovei E. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. S. prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus N. S. gyvenamąją vietą su motina E. K.; 2) priteisti iš atsakovo D. S. nepilnamečio sūnaus N. S. išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; 4) vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo D. S. bendravimo su nepilnamečiu N. S. tvarką, numatančią, jog a) atsakovas kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis, neporinių metų porinėmis savaitėmis) paima vaiką šeštadienį 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį 19 val., į jo gyvenamąją vietą; b) nesant galimybės su vaiku bendrauti vieną iš nustatyto savaitgalio dienų, atsakovas paima vaiką laisvą nustatyto savaitgalio dieną 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; c) atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių sutartos kitos vietos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą ar abiejų šalių sutartą kitą vietą; d) dėl objektyvių, svarbių priežasčių ar vaiko ligos atveju (liga šiuo atveju turi būti tokia, dėl kurios vaikas negalėtų (neturėtų) išvykti iš namų į kitą gyvenamąją vietą) numatytas bendravimas neįvyksta; e) apie kliūtis susitikti ar bendrauti su sūnumi ieškovė ir atsakovas turi informuoti vienas kitą nedelsiant paaiškėjus kliūčiai; f) atsakovas poriniais metais katalikų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmą švenčių dieną bendrauja su sūnumi, paimdamas vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą, neporiniais metais katalikų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą švenčių dieną bendrauja su sūnumi, paimdamas vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą; g) sūnaus gimimo dieną, gruodžio 12 d., atsakovas praleidžia su vaiku ne mažiau kaip keturias valandas, laiką iš anksto suderinęs su ieškove; h) kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) atsakovas bendrauja su sūnumi, paimdamas vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą; i) jeigu pirmas gegužės sekmadienis (Motinos diena) sutampa su atsakovo bendravimo su vaiku savaitgaliu, atsakovas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki šios dienos 10 val., j) vasaros atostogų metu atsakovas praleidžia su sūnumi dvi savaites, atostogų grafiką iš anksto suderinęs su ieškove; k) vykdydamos nustatytą tvarką šalys bendrauja, naudojasi ieškinyje nurodytomis ryšio priemonėmis; apie kontaktinių duomenų pasikeitimą, netikslumus šalys turi nedelsiant informuoti viena kitą trumpąja SMS žinute ir elektroniniu paštu; l) esant bendram šalių susitarimui SMS žinute ar elektroninių paštu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenkia vaiko interesams. Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog su atsakovu susipažino 2010 metais ir kartu gyveno nuo 2012 metų rudens. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus N. S. Su atsakovu santuoka sudaryta nebuvo, tačiau jis pripažino vaiką ir į gimimo liudijimą buvo įrašytas vaiko tėvu. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu gyvena skyrium nuo 2017 metų spalio mėnesio. 2018 m. spalio 27 d. ieškovė atvežė atsakovui sūnų savaitgaliui, tačiau 2017 m. spalio 29 d. atsakovas atsisakė grąžinti ieškovei vaiką. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau ten jai patarė ginčą spręsti teismo keliu. Ieškovė nurodė, jog sūnus nuo gimimo gyveno su ja, todėl prašė šalių nepilnamečio sūnaus N. S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Ieškovė nurodė, jog jos žiniomis, atsakovas buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, todėl ieškovės manymu, vaikui su juo likti yra nesaugu. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo dalį visų vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų, t. y., priteisti iš atsakovo D. S. nepilnamečio sūnaus N. S. išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išieškant šias sumas iš atsakovo darbo užmokesčio ar kitų pajamų; vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę. E. K. nurodė, jog kiek jai yra žinoma, atsakovas D. S. yra darbingas, dirba UAB „Lakrima“, tikslus atsakovo darbo užmokesčio ieškovė nežino. Ieškovė dirba UAB „Oreita“ indų plovėja - valytoja, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 385 Eur (tomas 1, b. l. 1-6).

Atsakovas D. S. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus N. S. gyvenamąją vietą su tėvu D. S.; 2) priteisti iš ieškovės E. K. nepilnamečio sūnaus N. S. išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išieškant šias sumas iš ieškovės darbo užmokesčio ar kitų pajamų; 3) vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoju paskirti atsakovą; 4) nustatyti atsakovo siūlomą ieškovės E. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. S. tvarką, numatančią, jog: a) ieškovė kiekvieną penktadienį be nakvynės nuo 17 val. iki 20 val. gali matytis ir bendrauti su vaiku, grąžindama vaiką į jo gyvenamą vietą; b) šeštadienį ir sekmadienį be nakvynės, nuo 10 val. iki 20 val., grąžinant vaiką į jo gyvenamą vietą; c) atostogų metu gali vaiką pasiimti ne daugiau kaip 14 dienų, atostogų metas sprendžiamas abiejų šalių bendru susitarimu; d) dėl objektyvių priežasčių ar vaiko ligos atveju (liga šiuo atveju turi būti tokia, dėl kurios vaikas negalėtų (neturėtų) išvykti iš namų į kitą gyvenamąją vietą) numatytas bendravimas neįvyksta. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešieškinyje atsakovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir savo nesutikimą grindžia šiais motyvais: ieškovės sūnus iš pirmos santuokos D. S. su ieškove gyvena jau daug metų, ji juo nesirūpina. Ieškovės tėvai šiuo metu bylinėjasi dėl D. S. globos, nes septynerius metus patys ji augina ir išlaiko. Šalių nepilnametis sūnus N. S. iki Vaikų teisių apsaugos tarnybos sprendimo gyveno pas motiną E. K., jis nevaikščiojo į darželį, o jei ieškovė sūnų atvesdavo, vaikas buvo irzlus ir dažnai verkdavo, ką patvirtino darželio auklėtojos. Už darželį (už porą mėnesių) susidarė įsiskolinimas, nors darželio apmokėjimui pinigus ieškovė iš atsakovo gaudavo į rankas. Atsakovas turėjo apmokėti visas šias skolas. Atsakovas nurodė, jog gyvenant su juo vaiko elgesys pasikeitė, vaikas tapo ramus ir noriai vaikščiojo į darželį. Po susitikimų su motina vaikas atvažiuodavo namo nepatenkintas ir pasakojo, kad ten ant jo rėkiama, jis yra vadinamas necenzūriniais žodžiais, piktnaudžiaujama alkoholiniais gėrimais, ko pas atsakovą nebuvo. Per paskutinius mėnesius atsakovas iš ieškovės nereikalavo išlaikymo nepilnamečiui sūnui, o ieškovė nereiškė noro bendrauti su vaiku, rašydavo atsakovui SMS žinutes, kuriose nurodydavo negalinti vaiko paimti, nes dirba. Priešieškinyje atsakovas nurodė, jog su ieškove E. K. skyrium gyvena nuo 2017 metų spalio mėn. Nuo to laiko, kai ji paliko atsakovo namus, ieškovė ne karto nedavė vaiko ir priešinosi atsakovo susitikimams su sūnumi. 2017 m. spalio 29 d. atvažiavusi pasiimti vaiko E. pati sukėlė skandalą, nes jos motinos prašymu, atsakovas nedavė jai sūnaus. Ieškovė iškvietė policiją ir Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kuriuos darbuotojai priėmė sprendimą nepilnametį sūnų palikti atsakovo namuose. D. S. manymu, ieškovė neturi nuolatinės gyvenamos vietos, dėl to su ja vaikui yra nesaugu. Praėjus savaitei nuo minimų 2017 m. spalio mėnesio įvykių, įvyko Vaikų teisių apsaugos tarnybos posėdis, kuriame bendru susitarimu buvo nuspręsta, jog vaiko N. S. gyvenamoji vieta lieka su tėvu D. S. ir sudarytas berniuko matymosi grafikas su motina E. K., su kurio ieškovė sutiko ir jį pasirašė. Atsakovas, paaiškindamas dėl savo nuobaudų, nurodė, jog dar gyvenant su ieškove atsakovo elgesys pasikeitė, per pastaruosius dvejus metus tyrėjai neturi atsakovui jokių priekaištų ir nusiskundimų juo. Apie tai ieškovei yra puikiai žinoma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovas prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo bei tenkinti kitus priešieškinio reikalavimus (tomas 1, b. l. 88-89).

Atsiliepimas

Ieškovė E. K. pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka. Pasak ieškovės, 2017 m. spalio 29 d. atsakovui negrąžinus ieškovei sūnaus, ji šį klausimą sprendė Vaiko teisių apsaugos skyriaus pagalba. Institucijos sprendimu vaikas buvo paliktas pas atsakovą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė patarė ieškovei nevaikščioti pas atsakovą, kad nekiltų nereikalingų konfliktų vaiko akivaizdoje, o spręsti šį klausimą teismo keliu, ką ieškovė ir padarė. Teismui priėmus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y., nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė ateidavo pas sūnų į darželį, dalyvavo visuose renginiuose. Po 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo D. S. grąžino ieškovei vaiką, tačiau pats nuo bendravimo su juo nusišalino. Ieškovė nurodė, jog ji neprieštaravo ir neprieštarauja maksimaliam vaiko bendravimui su tėvu, todėl savo ieškinyje ir pasiūlė tokią bendravimo su vaiku tvarką, kad atsakovas kuo daugiau laiko galėtu praleisti su sūnumi. Ieškovė taip pat nurodė, jog iki 2018 m. kovo 16 d. N. S. lankė lopšelį - darželį „Vaivorykštė“, o nuo 2018 m. kovo 19 d. pradėjo lankyti Vilniaus lopšelį - darželį „Šilelis“, kuris yra arčiau dabartinės ieškovės gyvenamosios vietos. E. K. taip pat pažymėjo, kad D. S. per paskutinius tris mėnesius su vaiku nebendravo, darželyje jo nelankė, išlaikymo neteikė, nesidomėjo vaiko sveikata bei ugdymu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė teismo D. S. reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko N. S. gyvenamąją vieta su atsakovu atmesti, kaip neatitinkantį vaiko interesų (tomas 1, b. l. 97-98).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, jog teismo pavedimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) susipažino su ieškovės E. K. ieškiniu atsakovui D. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Skyriaus specialistai apsilankė ieškovės, atsakovo bei vaiko gyvenamosiose vietose, surašė buities tyrimo aktus, kurie pateikti į bylą (tomas 1, b. l. 51-67).

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, kad nepilnametis N. S., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su mama E. K. ir jos sutuoktiniu E. K. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga, yra visi patogumai. Berniukui skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais, jam sudarytos geros gyvenimo, vystymosi, ugdymosi sąlygos. Nikita lanko Vilniaus vaikų lopšelį - darželį „Vaivorykštė“, mokosi lietuvių kalbos. Apsilankymo metu mažametis buvo darželyje, o su mama atvykęs į Karoliniškių seniūniją kalbėtis nenorėjo, verkė, prašė mamos greičiau eiti namo. E. K. dirba UAB „Azli“ barmene - padavėja. Darbo pajamos - apie 400 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, atsakovas apie savaitę laiko su sūnumi nebendrauja, neskambina, juo nesidomi. Pasak E. K., D. S. yra ne kartą baustas, įtrauktas į probuojamų asmenų sąrašus.

Atsakovas D. S. kartu su tėvais gyvena privačiame name, (duomenys neskelbtini). Namas priklauso jo tėvams J. ir A. S., tvarkingas, apstatytas reikalingais baldais bei namų apyvokos daiktais. Name yra šeši kambariai, visi patogumai. D. S. dirba UAB „Lakrima“ vairuotoju. Darbo pajamos apie 650 Eur per mėnesį. Pasak atsakovo, sūnus N. iki 2018 m. sausio 7 d. gyveno kartu su juo, berniukui ši aplinka įprasta, jis pripratęs prie šių namų, netoli yra ugdymo įstaiga, kur vaikas ugdomas, jis nesutinka, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina E. K..

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog kaip matyti iš pateiktų aktų, tiek pas motiną, tiek pas tėvą nepilnamečiui N. S., (duomenys neskelbtini), yra sudarytos tinkamos buities sąlygos gyventi, vystytis, ugdytis. Skyriui ši šeima žinoma, tiek D. S., tiek E. K. yra kreipęsi į Skyrių dėl sūnaus N. S., gim. (duomenys neskelbtini), teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Skyriuje abu tėvai buvo susitarę dėl bendravimo su sūnumi, abiem tėvams buvo rekomenduota kreiptis dėl mediacijos, klausimams, susijusiems su vaiku, aptarti, taip pat rekomenduota lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupes, pagal poreikį kreiptis dėl individualių psichologo konsultacijų (tomas 1, b. l. 51).

Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė E. K. pilnai palaikė pareikštą ieškinį, nurodė, jog su pareikštu patikslintu priešieškiniu nesutinka bei papildomai paaiškino, jog šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, kadangi ji galėsianti geriau berniuku pasirūpinti. Sūnus bus tinkamai prižiūrėtas, išmaudytas, pamaitintas. Ieškovė taip pat nurodė, jog berniukas gerai sutaria su jos sutuoktiniu bei vyresniuoju broliu, laukia gimsiančio broliuko. E. K. paaiškino, jog susipažinusi su atsakovu, apsigyveno pas D. S., jautė, kad kartu gyvenantys atsakovo tėvai vyresnio sūnaus nemėgsta, todėl berniukas liko gyventi kartu su seneliais (ieškovės tėvais), tačiau dabar šeima planuoja įsikelti į butą, kuriame turėtų gyventi tiek ieškovė su sutuoktiniu, tiek jos vyresnysis sūnus, tiek ir šalių nepilnametis sūnus N. S. bei netrukus gimsiantis kūdikis. Atsakydama į klausimus, ieškovė nurodė, jog šiuo metu jos šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos, ją lanko bei konsultuoja socialiniai darbuotojai, pati ieškovė yra baigusi pozityvios tėvystės kursus, palaipsniui yra rengiamasi į ieškovės šeimą grąžinti ir jos vyresnįjį sūnų. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė su atsakovu sutarė, jog jų nepilnamečio sūnaus N. S. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 380 Eur suma, kurią lygiomis dalimis, t. y., po 190 Eur, turėtų skirti abu tėvai, todėl šių aplinkybių nei viena iš šalių papildomai neįrodinėjo, o prašė teismo šią sumą (t. y., 190 Eur per mėnesį) vaiko išlaikymui priteisti iš tos iš šalių, su kuria nebus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovė taip pat nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia, nenoriai ir mažai bendrauja su sūnumi, nesinaudoja jam priklausančia teise matytis bei bendrauti su sūnumi, kaip tai numatyta nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pasisakydami dėl skyrium gyvenančio sutuoktinio bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas iš esmės sutarė dėl to, jog skyrium gyvenančiai šaliai, su kuria nebus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, būtų nustatyta maksimali bendravimo su vaiku tvarka, kokia ji yra nurodoma ieškovės ieškinyje. Atsakovas tik pageidavo, kad ieškinio patenkinimo atveju galėtų bendrauti su vaiku ne nuo šeštadienio 10 val., o nuo penktadienio vakaro (17-18 val.). Ieškovė su tokiu atsakovo pageidavimu sutiko. Šalys taip pat nurodė, jog tiek ieškovei, tiek atsakovui, tinka, jei nesant galimybių bendrauti su vaiku trečiadienį, būtų pasirinkta bet kuri kita savaitės diena.

Apklaustas teismo posėdžio metu atsakovas D. S. palaikė pareikštą patikslintą priešieškinį, su ieškiniu nesutiko bei papildomai paaiškino, jog atsakovo manymu, ieškovė nelabai gali pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku. Atsakovas paaiškino, kad šalims gyvenant kartu, ieškovė nedirbo, sūnaus neišlaikė, o tik jį prižiūrėjo. Atsakovas taip pat nurodė, jog tuos tris mėnesius, kai sūnus gyveno pas atsakovą, berniuko gyvenamoji vieta buvo deklaruota D. S. gyvenamojoje vietoje, berniuką tuo laikotarpiu išlaikė bei prižiūrėjo atsakovas, padedamas savo tėvų ir su jokiomis problemomis nesusidūrė. Atsakovas patvirtino, jog kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė bei teismo apklausti liudytojai, bylos nagrinėjimo metu jis išties mažai bendravo su nepilnamečiu sūnumi, kadangi tam neturėjo galimybių, t. y., šiuo metu jis neturi darbo, todėl neturi ir finansinių lėšų, kurias galėtų ir turėtų skirti vaikui bendravimo su juo metu. Atsakovas taip pat patvirtino, jog bylos nagrinėjimo metu neteikė vaikui finansinio išlaikymo, tačiau nupirko sūnui striukę, džinsus, apatinių drabužių, žaisliukų, lankėsi su sūnumi Akropolio cirke bei karuselėse. Atsakovas paaiškino, jog jis dirbo UAB „Lakrima“ vairuotoju, tačiau toks darbas jam pabodo, todėl savo iniciatyva darbo santykius nutraukė. Šiuo metu ieško kito darbo, yra registruotas darbo biržoje, gauna apie 300 Eur per mėnesį išmoką, narkotinių medžiagų nevartoja. Atsakydamas į klausimus atsakovas paaiškino, kad ieškovei bei sūnui neskambina, kadangi žino, kad viskas yra gerai, kad ieškovės šeimoje sūnus bus pamaitintas. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė, jog gal ir gerai ieškovė rūpinasi jų nepilnamečiu sūnumi, tačiau jis taip pat nurodė, kad siekia, jog sūnaus N. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, nenorėdamas, kad susidarytų tokia situacija, kaip nutiko su vyresniuoju ieškovės sūnumi, kuris šiuo metu auga pas senelius (ieškovės tėvus).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. P. nurodė, jog yra ieškovės motina. Šiuo metu nepilnametis N. S. gyvena su ieškove, kuri sudarė naują santuoką, tačiau labai dažnai lankosi ir liudytojos bei jos sutuoktinio namuose, kadangi čia gyvena vyresnysis ieškovės sūnus D. S.. Liudytoja pažymėjo, jog yra buvę atvejų, kai atsakovui neatvykus numatytu laiku bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, ieškovė N. S. atveždavo prižiūrėti seneliams. Liudytoja I. P. nurodė, jog jos manymu, ieškovė tinkamai rūpinasi šalių nepilnamečiu sūnumi, berniukas yra aprengtas, prižiūrėtas, aprūpintas, noriai bendraujantis. Liudytoja paaiškino, jog vasarą berniukas nemažai laiko praleido pas juos kaime, o atsakovas du - tris kartus buvo atvykęs sūnaus aplankyti, vieną kartą pasiėmė berniuką su nakvyne pas save. Liudytojos manymu, N. S. myli tiek mamą, tiek ir tėtį, abiem jais džiaugiasi. Ieškovė nesudaro jokių kliūčių atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau atsakovas ne visada šia teise pasinaudoja. Pasitaiko atvejų, kai atsakovas jam priklausančiu laiku neatvyksta bendrauti su sūnumi, o ieškovei nepavyksta atsakovui prisiskambinti, tuomet liudytoja su sutuoktiniu neatsisako prižiūrėti N. S.. Liudytojai nėra žinoma apie konfliktus ieškovės šeimoje. I. P. žiniomis, N. S. gerai sutaria su ieškovės sutuoktiniu. Liudytojos manymu, geriau nepilnamečiu sūnumi galėtų pasirūpinti ieškovė, kadangi atsakovui dažnai svarbiausias yra darbas. Liudytojai nėra žinoma apie tai, kad atsakovas prisidėtų prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, ieškovės tėvas J. P., išdėstė iš esmės analogiškas aplinkybes.

Pažymėtina, jog išklausius liudytojų parodymų, apklausus šalis, 2018 m. lapkričio 11 d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, suteikiant galimybę šalims kilusį ginčą išspręsti taikiai. Sekančio, t. y., 2018 m. gruodžio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas teismą informavo, jog iš esmės sutinka su ieškovės ieškiniu, t. y., sutinka su tuo, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas prašomas išlaikymas (190 Eur per mėnesį), nustatyta ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog 2018 m. gruodžio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovei susisiekus su atstovaujamąja, kuri šiame teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovė kategoriškai atsisakė pasirašyti taikos sutartį, civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės.

Teismo posėdžio metu Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismui pateiktą išvadą palaikė ir nurodė, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos šalių nepilnamečiui sūnui gyventi. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju, nepilnamečio vaiko interesus labiau atitiktų nepilnamečio N. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Atsižvelgiant į tai, jog abu tėvai turi vienodas teises ir pareigas rūpintis sūnumi, nagrinėjamu atveju turėtų būti nustatyta maksimali ieškovės siūloma bei bylos nagrinėjimo metu šalių aptarta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, t. y., ieškovės ieškinyje numatyta bendravimo tvarka, praplečiant jos pirmąjį punktą ir suteikiant atsakovui teisę kas antrą savaitgalį bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nuo penktadienio 18 val., o ne nuo šeštadienio 10 val., kaip šalys ir sutarė bylos nagrinėjimo teisme metu bei priteistas ieškovės prašomas išlaikymas, sudarantis 190 Eur per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 – 185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės E. K. ir atsakovo D. S. paaiškinimus, liudytojų I. P. ir J. P. parodymus bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje nustatyta, kad nepilnametis N. S., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės E. K. ir atsakovo D. S. sūnus (tomas 1, b. l. 7). Šalys santuokos nebuvo sudarę, nuo 2017 m. spalio mėnesio šalių santykiai nutrūko. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo. Atsakovas pateikė byloje priešieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, kadangi ji su atsakovu kartu negyvena, o šalių nepilnametis sūnus praktiškai nuo pat gimimo gyvena su ieškove (išskyrus kelių mėnesių laikotarpį, kurio metu šalių nepilnamečiu vaiku rūpinosi atsakovas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė taip pat palaikė ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, bei nurodė, kad nagrinėjamu atveju, vaiko interesus geriau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina E. K..

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į šalių nepilnamečio sūnaus amžių ((duomenys neskelbtini)), į aplinkybę, jog berniuku iš esmės rūpinasi ieškovė E. K., berniukas gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdytų savo pareigą rūpintis nepilnamečiu sūnumi bei tarp šalių nelikus ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio N. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove E. K. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymą po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė su atsakovu susitarė, jog jų nepilnamečio sūnaus N. S. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 380 Eur suma, kurią lygiomis dalimis, t. y., po 190 Eur, turėtų skirti abu tėvai, todėl šių aplinkybių nei viena iš šalių papildomai neįrodinėjo, o prašė teismo šią sumą (t. y., 190 Eur per mėnesį) vaiko išlaikymui priteisti iš tos iš šalių, su kuria nebus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. 2018 m. gruodžio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove bei iš jo priteistas prašomas išlaikymo dydis.

Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus vyras, neturintis kitų išlaikytinių, šiuo metu laikinai nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gaunantis bedarbio išmoką, darbo santykius nutraukęs savo iniciatyva, tačiau siekiantis ateityje susirasti kitą darbą. Ieškovė turi kitų išlaikytinių (nepilnametį sūnų D. S.), šiuo metu nedirba, laukiasi kūdikio. Šalys nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi.

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti pusę nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalingos išlaikymo sumos, t. y., 190 Eur per mėnesį, atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutinka. Šiuo klausimu nesant tarp šalių ginčo, teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, į tai, kad prašomas priteisti išlaikymas neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-276/2013), nesant byloje duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui N. S., sudarantis po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki šalių nepilnamečio sūnaus pilnametystės.

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė E. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Nagrinėjamu atveju nenustačius pagrindų riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi, nustatytina maksimali atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Maksimalus bendravimas su vaiku grindžiamas šalių lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad tiek tėvas, tiek motina turi turėti vienodas galimybes rūpintis vaiku, leisti su juo laiką ir palaikyti tamprius ryšius.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas D. S. su nepilnamečiu sūnumi N. S. bendrauja šia tvarka:

1) atsakovas kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis, neporinių metų porinėmis savaitėmis) paima vaiką šeštadienį 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį 19 val., į jo gyvenamąją vietą;

2) nesant galimybės su vaiku bendrauti vieną iš nustatyto savaitgalio dienų, atsakovas paima vaiką laisvą nustatyto savaitgalio dieną 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

3) atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių sutartos kitos vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių sutartą kitą vietą;

4) dėl objektyvių, svarbių priežasčių ar vaiko ligos atveju (liga šiuo atveju turi būti tokia, dėl kurios vaikas negalėtų (neturėtų) išvykti iš namų į kitą gyvenamąją vietą) numatytas bendravimas neįvyksta;

5) apie kliūtis susitikti ar bendrauti su sūnumi ieškovė ir atsakovas turi informuoti vienas kitą nedelsiant paaiškėjus kliūčiai;

6) atsakovas poriniais metais katalikų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmą švenčių dieną bendrauja su sūnumi, paimdamas vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir į grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą, neporiniais metais katalikų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą švenčių dieną bendrauja su sūnumi, paimdamas vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą;

7) sūnaus gimimo dieną, gruodžio 12 d., atsakovas praleidžia su vaiku ne mažiau kaip keturias valandas, laiką iš anksto suderinęs su ieškove;

8) kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) atsakovas bendrauja su sūnumi, paimdamas vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą;

9) jeigu pirmas gegužės sekmadienis (Motinos diena) sutampa su atsakovo bendravimo su vaiku savaitgaliu, atsakovas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki šios dienos 10 val.,

10) vasaros atostogų metu atsakovas praleidžia su sūnumi dvi savaites, atostogų grafiką iš anksto suderinęs su ieškove;

11) vykdydamos nustatytą tvarką šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis: D. S. adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), E. K., telefono numeris (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini). Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą, netikslumus šalys turi nedelsiant informuoti viena kitą trumpąja SMS žinute ir elektroniniu paštu;

12) esant bendram šalių susitarimui SMS žinute ar elektroninių paštu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenkia vaikų interesams.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas su ieškovės siūloma bendravimo su sūnumi tvarka iš esmės sutiko, tačiau pageidavo bendrauti su vaiku ne nuo šeštadienio 10 val., o nuo penktadienio vakaro 17-18 val. Ieškovė su tokiu atsakovo pageidavimu sutiko. Šalys taip pat nurodė, jog tiek ieškovei, tiek atsakovui, tinka, jei nesant galimybių bendrauti su vaiku trečiadienį, būtų pasirinkta bet kuri kita savaitės diena.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ši šalių aptarta bendravimo tvarka iš esmės atitinka šalių nepilnamečio sūnaus interesus maksimaliai bendrauti su tėvu.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, ieškovės ir atsakovo pozicijas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, iš esmės nesant tarp šalių ginčo šiuo klausimu, teismas ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkina iš dalies, t. y., nustato ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, patikslindamas 1 punktą, t. y., praplėsdamas atsakovo bendravimą su vaiku savaitgaliais ir numatydamas atsakovui teisę su nepilnamečiu sūnumi bendrauti kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis, neporinių metų porinėmis savaitėmis), paimant vaiką penktadienį 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sekmadienį 19 val., į jo gyvenamąją vietą.

Tuo pačiu teismas akcentuoja, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys arba viena iš jų, gali kreiptis į teismą dėl šios tvarkos sąlygų pakeitimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečio vaiko N. S. laikiną gyvenamąją vietą su motina E. K. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos (tomas 1, b. l. 19-20).

2018 m. gegužės 4 d. buvo nustatyta laikina atsakovo D. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. S. tvarka (tomas 1, b. l. 176-178).

Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus teismo sprendimą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, tačiau teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys teismo buvo patenkintas iš dalies, tačiau iš esmės buvo patenkinti praktiškai visi ieškovės reikalavimai, t. y., pilnai patenkintas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo ir šiek tiek patikslinta ieškovės siūlyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka (praplėstas vienas punktas iš dvylikos). Atsakovo priešieškinis atmestas.

2017 m. lapkričio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu ieškovė 100 procentų yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (tomas 1, b. l. 16-17, tomas 2, b. l. 57-58). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš esmės pilnai, iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteista 268,40 Eur žyminio mokesčio, kurį sudaro 200 Eur (100 Eur x 2) už neturtinius reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir 68,40 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (1 vaikas x 190,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais duomenimis, antrinės teisinės pagalbos išlaidas byloje sudaro 794,51 Eur (tomas 2, b. l. 60).

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 40,19 Eur, todėl šios išlaidos, taip pat turėtų būti priteistos iš atsakovo valstybės naudai.

CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatoma, jog teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimais, buvo linkęs susitarti ir sudaryti taikos sutartį šalių sutartomis sąlygomis (kurią sudarius, šalims yra grąžinami 75 proc. žyminio mokesčio), o taikos sutartis byloje nebuvo sudaryta tik dėl pakankamai kategoriškos ieškovės pozicijos, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas išlaidas sumažina ½ dalimi ir iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteisia: 154,30 Eur ((268,40 Eur + 40,19 Eur)/2) bylinėjimosi išlaidų ir 397,26 Eur (794,51 Eur/2) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečio N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2017 m. gruodžio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) atsakovas D. S. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis, neporinių metų porinėmis savaitėmis) paima vaiką N. S. penktadienį 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį 19 val., į jo gyvenamąją vietą;

2) nesant galimybės su vaiku bendrauti vieną iš nustatyto savaitgalio dienų, atsakovas D. S. paima vaiką N. S. laisvą nustatyto savaitgalio dieną 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

3) atsakovas D. S. su vaiku N. S. bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val., paimdamas vaiką N. S. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių sutartos kitos vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių sutartą kitą vietą;

5) apie kliūtis susitikti ar bendrauti su sūnumi N. S. ieškovė E. K. ir atsakovas D. S. turi informuoti vienas kitą nedelsiant paaiškėjus kliūčiai;

6) atsakovas D. S. poriniais metais katalikų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmą švenčių dieną bendrauja su sūnumi N. S., paimdamas vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir į grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą, neporiniais metais katalikų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą švenčių dieną bendrauja su sūnumi N. S., paimdamas vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą;

7) sūnaus N. S. gimimo dieną, gruodžio 12 d., atsakovas D. S. praleidžia su vaiku ne mažiau kaip keturias valandas, laiką iš anksto suderinęs su ieškove E. K.;

8) kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) atsakovas D. S. bendrauja su sūnumi N. S., paimdamas vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą;

9) jeigu pirmas gegužės sekmadienis (Motinos diena) sutampa su atsakovo D. S. bendravimo su vaiku N. S. savaitgaliu, atsakovas D. S. grąžina vaiką N. S. į jo gyvenamąją vietą iki šios dienos 10 val.,

10) vasaros atostogų metu atsakovas D. S. praleidžia su sūnumi N. S. dvi savaites, atostogų grafiką iš anksto suderinęs su ieškove E. K.;

12) esant bendram šalių susitarimui SMS žinute ar elektroninių paštu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenkia vaikų interesams.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei iš viso 154,30 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei iš viso 397,26 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Jocienė