- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- e2YT-1637-225/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Burbienė
- Pareiškėjas
- G. B., V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Plungės rajono savivaldybės, Valstybės įmonei Turto bankui, J. J., J. R. E.
- Advokatai
- Saulena Gasiūnienė
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ritai Latakienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. B. ir V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Plungės rajono savivaldybei, Valstybės įmonei Turto bankui, J. J. , J. R. E. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo nustatyti įgyjamosios senaties faktą, kad jie įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į galvijų fermą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), su jos priestatais, pažymėtais indeksais (duomenys neskelbtini) bei mėšlidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 1992 m. pareiškėjai išreiškė pageidavimą įsigyti Žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) turtą pasirašant pajus. V. B. pajų vertė sudarė 29417 rublių, o G. B. – 23120 rublių. 1999 metais ŽŪB (duomenys neskelbtini) buvo likviduota, pagal 1999 metų priėmimo-perdavimo aktą V. B. už pajus buvo paskirta dalis administracinio pastato, galvijų punkto dalis ir dalis kitų likusių pastatų. 1999 m. priėmimo-perdavimo akte nurodant turto pobūdį, yra žyma „kiti likę pastatai“, tačiau jie nėra detalizuoti. Tuo metu vienas iš šiai kategorijai priskirtų pastatų buvo galvijų ferma su mėšlide. Pareiškėjams gavus galvijų fermą ir mėšlidę, jos buvo netinkamos naudoti – apgriuvęs stogas, sienos, išimti langai ir t. t. Pareiškėjai tvarkė gautus pastatus ne vienerius metus – išvalė griuvenas, kad užtikrintų aplinkinių saugumą. Buvo palikti tik pastatų pamatai, kurie yra pakankamai geros būklės ir tinkami pastato atkūrimui. Pareiškėjai ne vieną kartą per metus apžiūri savo turtą, tvarko aplinką, remontuoja pačius pamatus. 2018-02-06 buvo padaryti galvijų fermos ir mėšlidės kadastriniai matavimai, galvijų fermai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėšlidei suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai norėdami įregistruoti galvijų fermą ir mėšlidę savo vardu kreipėsi į VĮ Registrų centras, tačiau 2018-02-15 sprendimu Nr. 4K-21 atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nes nepakanka duomenų, būtinų nekilnojamajam turtui registruoti. Pareiškėjai papildomų dokumentų, susijusių su galvijų ferma ir mėšlide, kaip nekilnojamojo turto objektais, gauti negali, nes įsigyjant turtą, jiems jie pateikti nebuvo. Pastatai neturėjo plano, nekilnojamojo turto bylos, iš Plungės rajono savivaldybės archyvo 2018-01-25 gautas raštas Nr. SA1-19, kuriame nurodyta, kad Plungės ŽŪB (duomenys neskelbtini) nėra perdavę archyvui dokumentų apie turėtą 1992-1994 turtą bei jo perdavimą už pajus. Nesant daugiau jokių galvijų fermos ir mėšlidės statymo bei įsigijimo dokumentų su išsamesniais duomenimis, nėra galimybių įregistruoti jų VĮ Registrų centras. Dėl šios priežasties kreipiamasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė advokatė Saulena Gasiūnienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais, paaiškino, jog gavę bendrovės turtą už pajinius įnašus bendraturčiai jį tarpusavyje keitė įvairiais susitarimais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjų nurodyti statiniai yra nesuformuotame laisvame valstybinės žemės sklype, galvijų fermos baigtumas yra 9 procentai, likę tik pamatai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas minėti pastatai neatitinka statinio sąvokos, todėl tokiems statiniams, neturintiems aiškios funkcinės paskirties, eksploatuoti negalėtų būti formuojamas ir žemės sklypas. Tai, kad pastatų beveik neišliko, nes sugriuvo ar buvo išardyti, sudaro pagrindą abejoti, kad pareiškėjai visą laikotarpį nuo 1999 m. pastatus vadė kaip savus, jais naudojosi, nes tinkamai prižiūrimi pastatai nesugriūtų. Faktiškai nebelikus nurodytų pastatų nebeliko ir objektų, kuriems būtų galima taikyti įgyjamosios senaties kriterijus.
Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas nuostatas.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismui. Nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad likviduojant žemės ūkio bendrovę (duomenys neskelbtini) jos nariams už pajus buvo perduodamas šios bendrovės turtas – „administracinis pastatas“, „dirbtuvės“, „galvijų punktas“ ir „kiti likę pastatai“. Pareiškėjai nurodo, kad į „kitų pastatų“ sąvoką (o ne pavyzdžiui „gyvulių punkto“ sąvoką) įėjo galvijų ferma su mėšlide, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė. Be to, nustačius, kad galvijų fermą su mėšlide privatizavo ne tik pareiškėjai, bet ir kiti asmenys (pavyzdžiui, S. J. , S. D. , E. J. ir Z. J. ), bei šie asmenys savo teisių į atitinkamas pastato dalis sutartimis neperleido pareiškėjams, pareiškėjai negali įgyjamosios senaties būdu įgyti kitų asmenų privatizuotas šio turto dalis. Pareiškėjai į bylą taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad galvijų ferma su mėšlide (o ne pamatai) buvo daugiau kaip 10 metų prižiūrimi ir remontuojami. Priešingai, bylos duomenimis iš galvijų fermos su mėšlide liko tik pamatai. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką nagrinėjant aplinkybes dėl nuosavybės teisės įgijimo reikia teisiškai kvalifikuoti, ar konkretūs materialūs objektai yra nuosavybės teisės objektai (statiniai, pastatai, įrenginiai ar jų dalys), ar tik jų liekanos arba kitokie likučiai, kurie neatitinka nuosavybės teisės objektams keliamų reikalavimų.
Suinteresuotas asmuo J. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, jokių pretenzijų pareiškėjams neturi.
Suinteresuotas asmuo J. R. E. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, jokių pretenzijų pareiškėjams neturi.
Suinteresuotas asmuo Plungės rajono savivaldybė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas Stasys Žilinskas pareiškimui neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog (duomenys neskelbtini), yra galvijų ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), su priestatais, pažymėtais indeksais (duomenys neskelbtini), fiziškai pažeista, statinio baigtumas 9 procentai, bei mėšlidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis daiktinės teisės į pareiškėjų pareiškime nurodytą turtą neįregistruotos.
Asmenų, pageidaujančių įsigyti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės turtą pasirašant pajus, 1992 m. sąrašas patvirtina, kad V. B. pajų vertė sudarė 29417 rublių, o G. B. – 23120 rublių. Iš 1999 m. ŽŪB (duomenys neskelbtini) likvidavimo priėmimo-perdavimo akto matyti, kad likviduojantis žemės ūkio bendrovei (duomenys neskelbtini) V. B. už pajus buvo paskirta dalis administracinio pastato, galvijų punkto ir kitų likusių pastatų, kurie V. B. paskirti kartu su S. D. , J. E. , Z. J. , S. J. . Kitų duomenų Plungės rajono savivaldybės administracijos archyve nerasta.
Šie duomenys patvirtina pareiškėjų nurodyto turto įsigijimo aplinkybes. Suinteresuotų asmenų, kurie reikštų pretenzijas į pareiškėjų nurodytą turtą, nėra.
Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; kt.).
Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas. Kita vertus, sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, po to išsiaiškinti, ar tas daiktas gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, ir tai, ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą nekilnojamojo turto kadastro objektu yra laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris.
Esamas teisinis reguliavimas ir faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjų nurodyti statiniai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteikti unikalūs numeriai, nustatyti jų kadastriniai duomenys, todėl jie gali būti registruojami nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisių į minėtus daiktus, daiktai yra įgyti sąžiningai bei teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdomi kaip savi daugiau kaip 10 metų, daiktai nėra įregistruoti viešajame registre kito asmens vardu, todėl yra visos sąlygos, numatytos Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose tenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankas argumentai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai minėtus statinius valdė kaip savus, nes jie sugriuvo ar buvo nugriauti, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes daiktą kaip savo valdantis asmuo pats ir nusprendžia kaip jam elgtis su valdomu daiktu, argumentai, kad pareiškėjų nurodytiems statiniams eksploatuoti negalėtų būti formuojamas žemės sklypas taip pat nėra reikšmingi, nes šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad G. B. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B. , a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į galvijų fermą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), su jos priestatais, pažymėtais indeksais (duomenys neskelbtini), baigtumas 9 procentai, bei mėšlidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.