Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos I. T. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. spalio 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje 2016-08-31 gautas I. T. pareiškimas dėl UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorė ji buvo, bankroto administratoriaus L. P. melagingų veiksmų. Pareiškėja nurodė, kad L. P. laikotarpiu nuo 2013-11-26 iki 2014 m. pabaigos, kol vyko UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūra, neperėmė UAB (duomenys neskelbtini) turto, melavo (duomenys neskelbtini) apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybinei mokesčių inspekcijai, (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismui nagrinėjant bylą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų valdybos tyrėjoms vykdomų apklausų metu.Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja Z. M., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 168 str. 1 d., 2016-09-08 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal minėtą I. T. pareiškimą, nurodydama, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyr. prokurorė J. Č. 2016-09-27 nutarimu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Z. M. nutarimą, kaip nepagrįstą ir paliko minėtą nutarimą galioti.Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-10-17 nutartimi I. T. skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Z. M. 2016-09-08 ir Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyr. prokurorės J. Č. 2016-09-27 nutarimų panaikinimo buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad išanalizavus pateiktą medžiagą bei skundo argumentus, taip pat įvertinus, jog tikslinant pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes buvo atlikti ir papildomi procesiniai veiksmai, kurių pagrindu gauti objektyvūs duomenys, pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog L. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl vyr. prokurorės priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pažymėjo, kad prašomų papildomų veiksmų atlikimas nėra tikslingas, kadangi byloje esančių duomenų visiškai pakanka nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo nebuvimo faktui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad šiuo metu vykstantys teisminiai procesai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neužkerta kelio įvertinti ir L. P. parodymų pagrįstumo, dėl ko būtų galima kelti klausimą dėl jo veiksmų teisėtumo, tačiau tik po to, kai bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Pažymėtina, jog teismas pakankamai išsamiai pasisakė ir dėl kitų pareiškėjos skunde nurodomų argumentų.Skundu pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-10-17 nutartį, ir kaip galima suprasti, pradėti ikiteisminį tyrimą L. P. atžvilgiu dėl jo nusikalstamų veiksmų – melagingos informacijos pateikimo apie nebūtą nusikaltimą. Skunde pirmiausia nurodo, jog prokurorė J. P. neturėjo teisės priimti jokių procesinių veiksmų ir sprendimų, susijusių su jos prašymu inicijuoti ikiteisminį tyrimą L. P. atžvilgiu, kadangi ši prokurorė palaiko valstybinį kaltinimą jai iškeltoje baudžiamojoje byloje, kurioje liudytoju yra ir minėtas bankroto administratorius.Tvirtina, kad būtina atlikti procesinį veiksmą – akistatą tarp jos ir bankroto administratoriaus L. P., siekiant pašalinti jų parodymuose esančius prieštaravimus, susijusius su dokumentų pateikimu šiam administratoriui. Teigia, kad atvirkščiai nei bankroto administratoriaus, jos parodymai grįsti bylos medžiagoje esančiais dokumentais bei faktiniais duomenimis. Galiausia, nesutikdama su ikiteisminio tyrimo teisėjos argumentu, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, mano, kad bankroto administratoriaus nusikalstami veiksmai nėra atskleisti dėl neišsamaus ir kruopštaus tyrimo, todėl prieštaravimai kylantys tarp jos pateiktų įrodymų ir byloje esančių liudytojų parodymų, turi būti taip pat šalinami. Skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjos skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, ikiteisminio tyrimo tyrėjos bei vyr. prokurorės nutarimus, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjos I. T. pareiškime nurodytų aplinkybių nebuvo pradėtas pagrįstai. Tiek skundžiamoje teismo nutartyje, tiek minėtuose nutarimuose išdėstyti išsamūs ir pagrįsti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo motyvai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Pagal BPK 168 str. nuostatas ikiteisminis tyrimas nepradedamas, kai nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, viena iš kurių – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose ir pagrįsti ją pakankamais BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Kai tokių duomenų nepakanka, ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Vertinant BK 235 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, pažymėtina, jog pagal komentuojamo straipsnio nuostatas atsako tas, kas <...> arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas <...> ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. BK 235 str. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Tuo tarpu parodymais baudžiamajame procese laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-455/2010). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 235 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, teisingus parodymus ir tai yra patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, bei suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja tvirtina, jog dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus L. P. melagingų veiksmų, jos atžvilgiu nepagrįstai iškelta baudžiamoji byla, tačiau bylos medžiagoje esantys duomenys neleidžia vienareikšmiai tvirtinti, kad L. P. veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šioje situacijoje matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjos, tiek vyr. prokurorės nutarimuose yra išdėstyti bei pakankamai aiškiai ir išsamiai išanalizuoti bylos duomenys, šių duomenų vertinimas atitinka BPK 20 str. 5 d. ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o išvados atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bankroto administratoriaus L. P. atžvilgiu yra pagrįstos, kadangi nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindų būtų galima daryti išvadą, jog padarytos kokios nors nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnių nutarimuose įvertintos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam nurodytų faktų dėl galimų nusikalstamų veikų vertinimui, atsakyta į esminius skundo argumentus, o padarytos išvados apie nusikalstamų veikų požymių L. P. veiksmuose nebuvimą ir dėl sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą paremtos surinkta medžiaga. Ta aplinkybė, kad pareiškėjos pateikiami faktai įvertinti kitaip nei ji mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 str. 5 d. nuostatų.Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Skunde aukštesnės instancijos teismui pareiškėja iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių būtų neįvertinusi ir ikiteisminio tyrimo teisėja. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su tyrėjos, vyr. prokurorės ir ikiteisminio tyrimo teisėjos procesinių sprendimų argumentais, jie nurodyti procesiniuose dokumentuose, todėl nekartojami. Iš bylos medžiagos ir priimtų procesinių dokumentų matyti, jog pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės nepasitvirtino, todėl skundą dėl ikiteisminio tyrimo tyrėjos ir vyr. prokurorės nutarimų panaikinimo ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė pagrįstai. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo pareigūnių išvadas sustiprina ir tai, kad byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad (duomenys neskelbtini) veikla išties nebuvo itin sėkminga, kadangi Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dar 2013-10-28 Panevėžio apygardos teismo nutartimi šiai įmonei iškelta bankroto byla, 2014-04-07 nutartimi įmonei taikyta supaprastinta bankroto procedūra - likvidavimas, be to, buvo priimta eilė ir kitų procesinių sprendimų, susijusių su minėtos įmonės veikla, o tai iš esmės nepaneigia aplinkybės, kad bankroto administratorius savo pareigas atliko netinkamai ar, kad jo veiksmai, susiję su informacijos pateikimu teismams bei kitoms institucijoms apie UAB (duomenys neskelbtini) yra neteisėti, o informacija – melaginga.Esamoje situacijoje, dar kartą atkreiptinas pareiškėjos dėmesys ir į tai, kad tiek vyr. prokurorė J. Č. 2016-09-27 nutarime, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja 2016-10-17 skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai paaiškino, kad šiuo atveju prokurorės J. P. raštai – atsakymai į pareiškėjos prašymus, nėra laikyti procesiniais sprendimais ikiteisminio tyrimo medžiagos atžvilgiu, su kuo neabejotinai sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Kita vertus, akivaizdu, kad procesinis sprendimas - nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas ne prokurorės J. P., o tyrėjos Z. M., kuriai tokius įgaliojimus suteikia įstatymas - BPK 168 str. 1 d., todėl skundo argumentas, jog prokurorė J. P. neturėjo teisės priimti jokių procesinių veiksmų ir sprendimų, susijusių su jos prašymu inicijuoti ikiteisminį tyrimą L. P. atžvilgiu, nėra pagrįstas, kadangi akivaizdu, jog tokių sprendimų ji ir nepriėmė.Pareiškėja skunde tvirtina, jog norint nustatyti tiesą bei pašalinti prieštaravimus jos ir bankroto administratoriaus L. P. parodymuose, būtina atlikti akistatą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir savitikslis, įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą. Šiuo atveju surinktų duomenų visumos visiškai pakanka abejonių nekeliančiai išvadai, jog nagrinėjamu atveju jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių padaryta nebuvo, todėl skunde prašomas atlikti procesinis veiksmas – akistata, būtų akivaizdžiai perteklinis. Galiausia, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kaip beje, teisingai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, kad iš Teismų informacinės sistemos LIETKO duomenų matyti, jog pareiškėjos atžvilgiu vis dar yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir galutinis sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas, todėl paaiškėjus aplinkybėms, kad L. P. veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneš prokurorui (BPK 257 str. 1 d.). Šiai dienai, įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes, nėra jokių objektyvių duomenų teigti, kad L. P. veiksmuose yra nusikalstamų veikų ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiu būdu, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas visiškai pagrįstai, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnių, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimai aiškūs, motyvuoti ir pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika, ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo gali būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsakyti į visus apeliaciniame skunde dėstomus teisinius argumentus, bet neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas apeliacinės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-308/2014).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-10-17 nutartis pagrįsta ir teisėta. Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutarė:

pareiškėjos I. T. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.