- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-259/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- K. P.
- Advokatai
- Elmaras Urbonas
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-932-527/2007 pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui K. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 398.273,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu atsakovą pripažino kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. dėl 2005 m. spalio 21d. autoįvykio, kurio metu ji buvo sunkiai sužalota (baudžiamoji byla Nr.1-1110-456/2006). K. P. 2005 m. spalio 21 d. apie 22.55 val., vairuodamas automobilį Honda Civic, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Kaune, Marių gatvėje ir važiuodamas nuo Rugiagėlių g. link Pamario g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 59, 62, 172 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno jos nesustabdė, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl to nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę ir trenkėsi į Nr. 8 namo sieną ir sužalojo ieškovę, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Ieškovei diagnozuota trauminė nugaros smegenų liga. Baudžiamojoje byloje Nr.1-1110-456/2006 priimtu nuosprendžiu teismas pripažino ieškovei teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, žalos dydį nustatant civilinio proceso tvarka, todėl šioje byloje yra įrodinėtinas tik žalos dydis, kadangi visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos pripažintos įrodytomis baudžiamojoje byloje. Atsakovo įvykdytu nusikaltimu ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią atlygino draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“. Dėl sužalojimo atsiradusių sunkių pasekmių ji ir jos artimieji patyrė didelę neturtinę žalą. Autoavarijos metu ir po jos ji patyrė fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą. Gelbstint ieškovės gyvybę, skubiai buvo atlikta operacija, pašalintas plyšęs tarpslankstelinis diskas, įkaltas kaulinis transplantantas. Po operacijos, ėmus trikti kvėpavimui, buvo atlikta tracheostomija, taikyta DVP. Įvykio metu jai nebuvo 18 metų. Po patirtos autoavarijos ir padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ji tapo visiškai neįgali, jai reikalinga nuolatinė slauga. Dėl sužalojimų ji pakėlė neišmatuojamą skausmą, išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, dvasinę depresiją. Dėl sužalotos sveikatos priverstinai pasikeitė jos gyvenimo būdas, prarasta galimybė savarankiškai gyventi visavertį gyvenimą. Ji sunkiai išgyvena dėl to, kad nėra tokia kaip anksčiau, dėl jos negalios nuo jos nutolo draugai ir bendraamžiai. Dėl traumos teko praleisti du mokslo metus, atsilikti nuo bendraklasių. Be to, baigusi vidurinę mokyklą, ji negalės studijuoti savo svajonių specialybės – dizaino, kadangi dėl patirtų traumų ji sunkiai valdo rankas ir negali piešti. Dėl sukeltų sunkių pasekmių jos sveikatai padaryta neturtinė žala susijusi ir su jos artimųjų sunkiais išgyvenimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2003 yra pasisakęs, kad neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 str. 1 d. ir 6.250 str. 2 d. normos, kurios yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusi reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam, todėl atsakovas turi atlyginti visą neturtinę žalą, t.y. 400 000 Lt. Pagal CK 6.270 str. 1 d. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (šiuo atveju automobilio eksploatavimas), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Vairuotojų civilinę atsakomybę reguliuojantis įstatymas nustato ribotą neturtinę draudiko atsakomybę. Neturtinė žala, kurią padarė atsakovas K. P. , yra nepalyginamai didesnė negu pagal įstatymą gali atlyginti draudimo kompanija. Vadovaujantis CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Jos patirtą turtinę žalą, taip pat neturtinės žalos dalį, lygią 500 eurų (t.y. 500 x 3,4528 - 1.726,40 Lt), atlygino žalą padariusio asmens draudikas – draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“. Neturinės žalos dalį, viršijančią 1.726,40 Lt sumą, t.y. 398.273,00 Lt, privalo atlyginti atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei 64 940 Lt neturtinei žalai atlyginti, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti išdėstė mokant kiekvieną mėnesį po 1 000 Lt. Nurodė, kad dėl neatsargiu nusikaltimu padarytų sužalojimų ir ilgalaikio intensyvaus gydymo ieškovė patyrė neišmatuojamą skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinę depresiją, didelius dvasinius išgyvenimus, ypač susijusius su visiškos negalios konstatavimu, pasikeitusiu gyvenimo būdu bei prarasta galimybe savarankiškai gyventi. Teismas nustatė, kad ieškovė įvykio metu dar neturėjo aštuoniolikos metų, ji buvo vienuoliktoje klasėje, dėl sveikatos sužalojimų ji turėjo padaryti dvejų metų mokymosi pertrauką, šiuo metu mokosi namuose, dėl negalios nutolo draugai ir bendraamžiai. Po patirtų traumų ieškovė sugeba judėti tik invalido vežimėlio pagalba, tačiau iš jo negali išlipti ir bent minimaliai savimi pasirūpinti. Ieškovės kvėpavimas yra sutrikęs, todėl yra nuolatinis pavojus, kad ji gali užspringti seilėmis, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Dėl ieškovės patirtų traumų neigiamų išgyvenimų patyrė ir ieškovės šeima, mama turėjo palikti darbą, tapo ieškovės rūpintoja. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, nurodė, kad būtina siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas atsižvelgė į tai, kad žala buvo padaryta neatsargiu būdu, įvykio metu nukentėjo pats atsakovas, jis tapo iš dalies nedarbingas (neteko 60 procentų darbingumo), jis mokosi ir gyvena su motina, kuri taip pat yra iš dalies nedarbinga. Atsakovas jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, yra išlaikomas motinos, jo pajamas sudaro 99 Lt stipendija, jam yra pareikšta 16 714,72 Lt draudimo bendrovės pretenzija. Teismas taip pat atsižvelgė į ieškovės veiksmus, kuri, būdama dviem metais vyresnė už atsakovą, sutiko grįžti iš gimtadienio kartu su kitais šventusiais asmenimis ir nepasidomėjo apie atsakovo amžių bei teisę vairuoti automobilį, neįsitikino, kad važiuoti bus saugu. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė, jog ji buvo realiai pasiruošusi studijuoti jos nurodomą interjero dizaino specialybę. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, priteisė ieškovei 1/6 dalį prašomos neturtinės žalos sumos, tai yra 64 940 Lt, kurios dalį atsakovas turės sumokėti iš karto, o likusią – 50 000 Lt – mokėti kiekvieną mėnesį po 1 000 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovas yra iš dalies darbingas, turi gyvus tėvus ir brolį, kurie gali jam padėti atlyginti padarytą žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. P. prašo Kauno apygardos teismo sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistą sumą, atidėti sprendimo vykdymą iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. bei išdėstyti žalos atlyginimo mokėjimą po 500 Lt kiekvieną mėnesį. Nurodo, kad:
1. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neatsargiais nusikaltimais sunkiai sužalojus asmens sveikatą padarytai neturtinei žalai atlyginti yra priteisiama apie 30 000 Lt. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo nurodomų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, atsakovas pažymi, kad jo paminėtose bylose 30 000 Lt sumos buvo priteisiamos iš juridinių asmenų, kurių turtinė padėtis skiriasi nuo atsakovo, kuris yra moksleivis, tik iš dalies darbingas, neturintis pajamų, išlaikomas iš dalies darbingos motinos. Atsakovas galės pradėti dirbti tik 2009 m. birželio mėnesį, kai pabaigs mokymosi įstaigą.
3. Derybų su ieškove metu ji sutiko su 50 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, jeigu ši suma būtų mokama iš karto, todėl atsakovas prašo šią aplinkybę įvertinti ir priteistą sumą sumažinti bent iki šios sumos. Nurodė, kad teismui neatidėjus sprendimo vykdymo jis pakliūtų į beviltišką situaciją ir papildomai įsiskolintų antstoliams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo priimtas sprendimas bent minimaliai kompensuoja ieškovės patirtą žalą, ieškovė su juo sutinka ir prašo palikti nepakeistą. Atsakovas nepagrįstai siekia išvengti civilinės atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Nors atsakovas nurodo, kad dėl įvykio labai gailisi, jo elgesys po eismo įvykio nebuvo nuoširdus ieškovės atžvilgiu, jis nesidomėjo jos sveikata, nebendravo su ja, neparėmė nei moraliai, nei materialai. Atsakovas neturtinės žalos atlyginimą prašo mažinti dėl jo sunkios turtinės padėties, tačiau ieškovė pažymėjo, kad ši aplinkybė jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo ir priteistina žalos suma sumažinta net šešis kartus. Atsakovo motyvai dėl sunkios turtinės padėties yra nepagrįsti ir dėl to, kad priteista žalos suma yra išdėstyta dalimis, atsakovas šiuo metu mokosi, o įgijęs specialybę galės dirbti ir nesunkiai mokėti žalos atlyginimą ieškovei. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl infliacijos priteista žalos suma bet kuriuo atveju nuvertės, todėl ieškovė neteks dalies šios sumos. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad dėl sveikatos sužalojimų jos šeima turi daug išlaidų, jos mama turėjo išeiti iš darbo, tėtis išvyko dirbti į užsienį, kad galėtų išlaikyti šeimą. Ieškovė nesutiko, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką už neatsargiais nusikaltimais padarytus sveikatos sužalojimus yra priteisiama 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir pateikė bylų pavyzdžių, kur priteistos neturtinės žalos sumos, siekiančios 100 000 Lt ir daugiau. Atsakovas derybų metu siūlė ieškovei 10 000 Lt sumokėti iš karto ir 30 000 Lt dalimis, todėl tai patvirtina, kad jis tokiomis sumomis disponuoja, tačiau pateiktu skundu siekia kiek įmanoma daugiau sumažinti priteistą sumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl eismo įvykyje patirtų sunkių sužalojimų ieškovė turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš nurodytą eismo įvykį sukėlusio asmens, dėl kurio kaltės ji visiškai neteko darbingumo. Šios apeliacijos dalykas yra dėl sunkaus sveikatos sužalojimo atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimas.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris gali pasireikšti fiziniu skausmu, kūno žalojimu, organizmo vientisumo pažeidimu, taip pat juos lydinčiais dvasiniais išgyvenimais, kadangi asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju atsiradusias pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai pasireiškiantys susirūpinimu būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti darant operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių, tai yra fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
Žemesnės instancijos teismas
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, tačiau yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007). Neturtinę žalą įvertinti pinigais tokiais atvejais neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas –pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti.
Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltės forma. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertino aplinkybę, kad nusikaltimas buvo padarytas neatsargiu būdu, tačiau visuomenei pavojingų veiksmų pasėkoje: nepaklūstant teisėtiems pareigūnų reikalavimams sustoti ir bandant pabėgti nuo policijos, taip pat įvertino aplinkybę, kad žalos atsiradimas buvo iš dalies susijęs su pačios ieškovės nerūpestingumu, situacijos tinkamu neįvertinimu, niekuo nepagrįstu pasitikėjimu asmens, kuris už ją buvo dviem metais jaunesnis, sugebėjimu saugiai vairuoti.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai didžiausią dėmesį atkreipė į ieškovei padarytų sveikatos sužalojimų laipsnį ir jų pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sveikatos sužalojimo atveju tai yra esminis žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007). Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovei padaryti sveikatos sužalojimai, dėl kurių ji tapo visiškai nedarbinga ir kurių pasekmes ieškovė jaus visą gyvenimą. Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pagal teismų formuojamą praktiką neturtinės žalos dydis už neatsargiais nusikaltimais padarytą žalą sudaro apie 30 000 Lt. Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, kuriose nagrinėjamas sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas, pabrėžia, jog kiekvieną kartą turi būti vertinama individuali situacija ir vertinami subjektyvūs dalykai, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai dėl bendro neturtinės žalos tarifo nustatymo.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, kuris vertinamas nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, ir, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai į jį atsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas, ženkliai mažindamas prašomą priteisti sumą, analizavo žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007). Tai, kad atsakovas šiuo metu turi labai mažas pajamas, mokosi, yra išlaikomas kitų asmenų, negali būti pagrindu dar daugiau mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui šiuo metu gali būti sudėtinga atlyginti visą neturtinę žalą, dalį priteistos sumos išdėstė, kas aiškiai sumažina ieškovei priteistos sumos naudą. Ši nuostata rodo, kad teismas ėmėsi priemonių užtikrinti tiek žalą padariusio asmens ir tiek nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.
Kolegija pastebi, kad Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra naudojami šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Remdamasi šiuo ir kitais paminėtais kriterijais, kolegija mano, kad 64 940 Lt pirmosios instancijos teismo priteista suma yra teisinga, protinga ir nėra per didelė kompensuojant ieškovės dvasinius praradimus, kuriuos ji patyrė dėl padarytų sužalojimų.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas pasakyta, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti atitinka teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, nuostatas ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis), todėl teisingas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.