- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-582-413/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algirdas Remeika, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- E. G., E.
- Trečiasis asmuo
- I. K., R. G.
- Ieškovas
- E. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Algirdo Remeikos,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto E. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimo iš dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-357-301/2009 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui E. G., tretiesiems asmenims R. G. ir I. K. dėl materialinio išlaikymo pilnametei priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. G. ieškiniu (1 t., b. l. 2-3) bei 2009-09-18 pareiškimu, sumažinusi reikalavimą, (2 t., b. l. 1) prašė priteisti iš atsakovo, jos tėvo, išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo pilnametystės dienos, nuo 2007-02-13, kuomet ji dar mokėsi vidurinėje mokykloje, iki 2011-06-30, t.y. iki mokysis Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete dieninių studijų skyriuje. Nurodė, kad 2007-02-13 ji tapo pilnamete, bet dar mokėsi Marijampolės J. T. vidurinėje mokykloje, kurią baigė 2007-07-11 ir nuo 2008-09-01 studijuoja Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete dieninių studijų skyriuje, kolegiją baigs 2011-06-30. Stipendijos negauna, savo pajamų neturėjo iki 2009-09-08, kuomet įsidarbino valytoja UAB „Švaros biuras" ir gauna 193 Lt dydžio mėnesinę algą. Kitų pajamų, indėlių ar akcijų neturi, o išlaikymo, kurį pagal galimybes skiria motina, jai nepakanka. Ieškovės išlaidas sudaro mokestis už bendrabutį 110 Lt, mokymosi priemonės, vadovėliai 100 Lt, kelionės išlaidos 100 Lt, maistui, vitaminams, vaistams, higienos priemonėms apie 700 Lt. Atsakovas gera valia neteikia materialinio išlaikymo, todėl iš jo materialinis išlaikymas turi būti priteistas teismine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimu (2 t., b. l. 89-95) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą ieškovei mokant periodinėmis išmokomis taip: nuo 2009-01-01 iki 2009-02-01 250 Lt, nuo 2009-02-01 po 200 Lt kas mėnesį iki ji mokysis Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dieninių studijų skyriuje ir bus ne vyresnė negu 24 metų. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 250 Lt dydžio išlaikymą nuo pilnametystės dienos ( nuo 2007-02-13), tačiau su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2008-12-01, t.y. praėjus vieneriems metams ir devyneriems mėnesiams nuo pilnametystės dienos. Teismas nustatė, kad ieškovės mėnesio poreikių tenkinimui, jai besimokant vidurinėje mokykloje, buvo reikalinga 725 Lt suma. Atsakovas mokėjo vidutiniškai 491 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą kas mėnesį, o ieškovės motina gaudama pajamas, tolygias atsakovo gaunamoms pajamoms, prie ieškovės išlaikymo prisidėjo gera valia, todėl 725 Lt suma buvo pakankama ieškovės poreikiams patenkinti. Nustačius, kad ieškovė, sulaukusi pilnametystės ir besimokydama vidurinėje mokykloje, turėjo pakankamai pajamų savo poreikiams tenkinti, teismas sprendė, kad tokia moksleivė negali būti pripažįstama išlaikymo santykių pagal CK 3.194 str. 3 d. subjektu, todėl ieškinio reikalavimą dalyje dėl materialinės paramos priteisimo ieškovei, kaip pilnametei vidurinės mokyklos moksleivei, teismas netenkino. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas turi du nepilnamečius išlaikytinius (dukras), kurių išlaikymui 2009-02-19 teismo sprendimu iš jo priteistas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai atskirai. Nekilnojamojo turto, indėlių ir akcijų atsakovas neturi, jo vardu registruotas automobilis M. C., 1984 m. laidos. Įvertinęs tai, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2007-01-29 iki 2009-03-04 dirbo AB „Vernitas" ir gaudavo pastovias mėnesines pajamas beveik tokio pat dydžio, kaip ir ieškovės motina, tačiau atsakovas iš darbo išėjo savo noru, nors 2009-01 mėnesį mėnesinės jam išmokėtos darbinės pajamos buvo 1157,64 Lt, o 2009-02 atsakovas sirgo ir išdirbęs mažiau darbo laiko gavo 618,52 Lt dydžio pajamas, nuo 2009-03-25 iki 2009-10-01 atsakovui išmokėta 3905,42 Lt dydžio nedarbo draudimo išmoka, teismas padarė išvadą, kad atsakovas savo noru prarasdamas darbą pasielgė nerūpestingai ir neapdariai savo vaikų atžvilgiu, todėl atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka pačiam atsakovui. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės motina, viena augina nepilnametį sūnų, prie kurio išlaikymo prisideda jo biologinis tėvas savo noru, nekilnojamojo turto, išskyrus vieno kambario 33,06 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir indėlių neturi, jos vardu registruotas automobilis N. S. 1992 m. laidos. Teismas pažymėjo, kad ieškovės mėnesio poreikių patenkinimui, studijuojant kolegijoje, reikalinga 950 Lt suma. Parama ieškovei studijų laikotarpiu yra būtina, kadangi ieškovė negauna stipendijos, jos 2008/2009 m.m. rudens ir pavasario semestrų svertinis vidurkis buvo atitinkamai 7,27 ir 7,38, savo pajamų neturėjo iki 2009-09-08, kuomet įsidarbino valytoja UAB „Švaros biuras". Nuo 2009-09-08 ieškovė gauna 193 Lt dydžio mėnesinę algą, nes užimtumas studijose neleidžia dirbti daugiau, kitų pajamų, nekilnojamojo turto, indėlių ar akcijų neturi, mokslo įmokoms sumokėti pasiėmė 520 Lt dydžio paskolą, o išlaikymo, kurį pagal galimybes skiria motina, jai nepakanka. Tai, kad ieškovė, studijuodama kolegijoje, 2009-09-08 įsidarbino dirbti neprestižinį valytojos darbą bei pasiėmė 520 Lt paskolą studijoms apmokėti, suponuoja išvadą, kad ieškovė išnaudojo protingas galimybes pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos mokymuisi (studijoms) kolegijoje. Todėl teismas sprendė, kad ši parama ieškovei turėtų būti priteista nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2008-12-01, nes pilnametė ieškovė savo teisę kreiptis į teismą dėl paramos išieškojimo įgyvendino savo nuožiūra, o CK 3.200 str. nuostata taikoma ginant nepilnamečio vaiko interesus, kai jo teisėms atstovauja kiti asmenys. Kadangi už 2008-12 mėnesį ieškovė iš atsakovo gavo 436,62 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą, parama ieškovei iš atsakovo priteistina nuo 2009-01-01, nes nuo šio momento ieškovė tampa reikalinga paramos. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės poreikius, jos gaunamas pajamas bei turtą, į abiejų tėvų turtinę padėtį, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų pagrindu nusprendė, kad materialinė parama ieškovei iš atsakovo priteisiama kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o būtent nuo 2009-01-01 iki 2009-02-01 ieškovės prašomo dydžio, tai yra 250 Lt, o nuo 2009-02-01 (sumažėjus atsakovo gaunamos pajamoms, gimus antrai jo išlaikytinei - dukrai Aušrinei ir jam tapus bedarbiu) po 200 Lt kas mėnesį. Tokiu būdu atsakovo išlaikymo dalis siekia tik 52,91 procentą tos dalies, kurią jis pagal konstitucinį socialinio solidarumo principą proporcingai abiems tėvams turėtų remti pilnametę išlaikymo reikalingą kolegijos dieninio skyriaus studentę.
Šalies argumentai
Atsakovas E. G. apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 97-99) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti iš dalies, t.y. toje dalyje, kurioje ieškinys patenkintas ir ieškinį toje dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė aplinkybių vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo principus, įtvirtintus CPK 185 str., t.y. nustačius aplinkybę, kad ieškovė dirba, teismas turėjo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes ieškovė yra pilnai realizavusi teisę mokslą derinti su darbinėmis funkcijomis, užtikrinančiomis jos galimybes savarankiškai apsirūpinti materialiai iš gaunamų darbinių pajamų.
2. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai dėmesio skyrė aplinkybei, kaip ieškovė vykdo pareigą mokytis, ištirti. Byloje ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad yra išnaudojusi galimybes gerai mokytis ir gauti padidintą stipendiją, kad dėl sveikatos būklės negali mokytis geriau.
3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai svarbios aplinkybės, kad ieškovė net nebandė pasinaudoti valstybės paskolos studentams galimybe, ji šiuo metu yra išnaudojusi galimybę tik paskolai studijoms apmokėti.
4. Teismas prioritetą turėjo skirti nepilnamečių išlaikytinių klausimui, tačiau to nepadarė. Ieškovės motina turi vieną nepilnametį išlaikytinį, tačiau nepilnamečio vaiko išlaikymui gauna išlaikymą iš vaiko tėvo, taip pat gauna valstybės išmokas ir likusią dalį išlaikymui skiria iš savo gaunamų pajamų, kurios yra 1400 Lt per mėnesį. Apeliantas nesugeba išlaikyti nepilnamečių savo dukrų, kurios turi sunkius sveikatos sutrikimus, kadangi šiuo metu nedirba, serga stuburo juosmens kryžminės srities osteochondroze, jam nerekomenduojamas sunkus fizinis darbas, todėl negali dirbti sunkių, atsitiktinių darbų. Negalėdamas mokėti išlaikymo nepilnamečiams vaikams, šį trūkumą kompensuoja jų priežiūra, tuo sudarydamas sąlygas dirbti nepilnamečių vaikų motinai I. K.. Priteisiant paramą pilnamečiui, turi būti nustatyta sunki turtinė pilnamečio vaiko padėtis, tačiau nagrinėjamu atveju to nenustatyta; būtina atsižvelgti į tėvų galimybes išlaikymą pilnamečiui vaikui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų turtinę padėtį, kadangi priteisus išlaikymą pilnametei, apelianto turtinė padėtis iš esmės pablogėtų, augtų įsiskolinimas, kurio jis negalėtų kontroliuoti ir tai padarytų esminę, ilgalaikę žalą pilnamečio išlaikytinio tėvui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 109-111) trečiasis asmuo I. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė yra pilnametė, baigusi vidurinę mokyklą, savarankiška ir gali pati save išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, kaip ieškovė vykdo savo pareigą mokytis. Ieškovė negauna stipendijos dėl to, kad nenori ar nesugeba būti gera studente, jos pažangumo vidurkis 7,27 ir 7,38 balo, tačiau jei pažangumo vidurkis būtų 8,00 balo, ji gautų 130 Lt stipendiją, o jei 9,00 balo – 260 Lt stipendiją, ir jeigu jos vidurkis būtų 8,00 balo, tai jai nereikėtų mokėti 520 Lt studijų įmokos. Ieškovė nepilnai išnaudojo savo galimybes įsidarbinti, be to, ji nepasinaudojo valstybės paskolos studijoms sistema, nes paskolos duodamos be užstato ir grąžinamos po metų studijų baigimo. I. K. šeimoje yra dvi nepilnametės dukros, kurios turi daug sveikatos problemų, yra dispanserizuotos, joms reikalinga priežiūra ir dėl šių priežasčių susidaro didžiulės laiko, kelionės bei gydymosi išlaidos. Konstitucinis teismas išaiškino, jog negalima sutapatinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo besimokantiems, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiems pilnamečiams vaikams priteisimo. Negalima nepaisyti tėvų galimybių bei jų pareigų kitiems asmenims, o tuo labiau nepilnamečiams vaikams. Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja visų pirma su protingais jo poreikiais. Vaikų poreikius lemia jo gabumai, polinkiai ir sveikatos būklė, kadangi sergančių vaikų didesnį išlaikymą lemia medikamentų, medicinos paslaugų, geresnio maitinimo poreikis. Nepilnametėms dukroms yra priteistas iš atsakovo išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį, tačiau negalėdamas mokėti išlaikymo nepilnametėms dukroms, atsakovas šį trūkumą kompensuoja jų priežiūra, tuo sudarydamas sąlygas dirbti jų motinai. Atsakovas neturi jokios galimybės padėti savo suaugusiai dukrai, nes neturi jokio turto, yra išnaudojęs visas galimybes įsidarbinti.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad, aiškinant Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatą, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reguliuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tapo pilnamečiai. Kartu teismas pažymėjo, kad šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią pareigą galima pagrįsti. Tačiau CK įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas (tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus) ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, nes visiškai skirtingi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Išlaikymas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, nes priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Pažymėtina tai, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai, konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti). Įstatymų leidėjui apsisprendus įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan.
Teisėjų kolegijos nuomone bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino susiklosčiusios faktinės situacijos. Pagal bylos nagrinėjimo iš esmės metu egzistavusias faktines aplinkybes teismo konstatuota, kad ieškovė mokosi profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, stipendijos negauna, nes jos 2008/2009 m. m. rudens ir pavasario semestrų svertinis vidurkis yra 7,27 ir 7,38 balai, yra dirbanti ir gauna darbo užmokestį 193 Lt, ieškovės mėnesio poreikių patenkinimui studijuojant kolegijoje reikalinga 950 Lt suma, ieškovės motina paramą jai teikia gera valia. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės motina viena augina nepilnametį sūnų, prie kurio išlaikymo prisideda jo biologinis tėvas savo noru, ieškovės tėvas (atsakovas) turi du nepilnamečius išlaikytinius, kurių išlaikymui Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-02-19 sprendimu iš jo priteistas išlaikymas po 300 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, indėlių, akcijų, darbo pajamų ir šiuo metu yra bedarbis. Atsakovo vardu registruotas tik automobilis M. C., 1984 m. laidos. Kadangi atsakovas iš darbo išėjo savo noru, nuo 2009-03-25 yra bedarbis, gavo nedarbo draudimo išmoką, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, savo noru prarasdamas darbą, pasielgė nerūpestingai ir neapdariai savo vaikų atžvilgiu, todėl atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka pačiam atsakovui.
Teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis negali sutikti. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tokio pobūdžio bylose teismas, priimdamas sprendimą, prioritetą turi skirti nepilnamečių išlaikytinių klausimui. Ieškovės motina turi vieną nepilnametį išlaikytinį, tačiau nepilnamečio vaiko išlaikymui gauna išlaikymą iš vaiko tėvo ir valstybės išmokas, likusią dalį išlaikymui skiria iš savo gaunamų 1400 Lt dydžio mėnesio pajamų. Atsakovas gi šiuo metu nedirba, negauna jokių pajamų, pats serga stuburo juosmens kryžminės srities osteochondroze, negali dirbti sunkių, atsitiktinių darbų, todėl dabartiniu metu neturi realios galimybės paremti ne tik savo pilnametės dukters (ieškovės), bet ir nepilnamečių savo dukrų, turinčių sunkių sveikatos sutrikimų. Taigi, kaip jau minėta, pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Pilnamečio vaiko išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų (CK 2.5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartyje J. A. v. A. U. civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007 ir 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartyje J. P. v. S. P. civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007 išaiškinta, kad sprendžiant išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo klausimą reikia įvertinti įrodymus apie tėvų turtinę padėtį, jų galimybes teikti išlaikymą, taip pat dieniniame skyriuje besimokančio vaiko turtą, pajamas ir poreikius. Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam asmeniui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis vaikas yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Pagal byloje esančius įrodymus ieškovės pažangumo vidurkis 7,27 ir 7,38 balai, todėl ji negauna stipendijos ir jai reikalinga mokėti 520 Lt studijų įmokos. Pagrįstu pripažintinas ir trečiojo asmens atsiliepime į skundą nurodytas motyvas, kad ieškovė turi teisę pasinaudoti valstybės paskolos studijoms sistema, kadangi paskolos duodamos be užstato ir grąžinamos po metų studijų baigimo.
Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę tokią paramą teikti. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam kolegijos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Todėl apelianto skundas pripažintinas pagrįstu, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas-ieškovės ieškinį atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.