- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- 1S-160-398/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13627-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Svajūnas Knizleris, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Manvydas Šivickas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Šiukštos,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. K. gynėjo advokato Manvydo Šivicko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 21 d.
Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-83-768/2017 medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2017 metais, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. kovo 15 d., Šiaulių miesto centre iš nenustatyto asmens įgijo labai didelį kiekį – 18 vnt. jam žinomų netikrų 50 Eur vertės banknotų, atsivežė juos į Panevėžį, kur 2 banknotus realizavo pateikdamas L. B. tolimesniam realizavimui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi S. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui.
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi kaltinamajam S. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 21 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis S. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamojo S. K. gynėjas advokatas Manvydas Šivickas skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Advokatas mano, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus. Pasak gynėjo, šioje proceso stadijoje nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių kaltinamajam paskirto suėmimo terminas turėtų būti pratęsiamas.
Advokatas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo klausimą, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai kaltinamajam S. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą laikė pakankamu pagrindu konstatuoti esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo skyrimo (jo termino tęsimo) pagrindui. Teismas nenurodė kitų BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, kurios didina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Nors nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas S. K., yra priskiriamas prie sunkių, tačiau kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekas iš jo artimųjų negyvena užsienyje, todėl tai neduoda pagrindo manyti, kad S. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažįsta, ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota į teismą, visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios. Gynėjo nuomone, šioje proceso stadijoje toliau laikyti S. K. suimtą nėra teisinio pagrindo.
Advokatas taip pat pažymi, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodė, jog kitų kardomųjų priemonių taikymas neužtikrins, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Gynėjo nuomone, kitos kardomosios priemonės užtikrintų kaltinamojo S. K. dalyvavimą procese. Pasak advokato, paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas, kaltinamasis galėtų pradėti dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – yra neproporcinga.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo S. K. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį.
Kaltinamojo S. K. gynėjo advokato Manvydo Šivicko skundas netenkinamas.
Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra kaltinamųjų paaiškinimai, kratų, apžiūrų protokolai, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo S. K. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
Nagrinėjamu atveju S. K. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 213 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Panevėžio apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Panevėžio apygardos teismas kaltinamajam S. K. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis S. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. S. K. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 213 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Nors gynėjas skunde pagrįstai nurodo, jog gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. K. yra 4 kartus teistas, baustas už administracinius teisės pažeidimus, nevedęs, iki sulaikymo nedirbo ir legaliai gautų pajamų neturėjo, darbo biržoje registruotas nebuvo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nors skunde nurodoma, kad S. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau ši aplinkybė šiuo atveju nepaneigia slėpimosi nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad S. K., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. S. K. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 213 straipsnio 2 dalyje, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. S. K. anksčiau yra teistas 4 kartus, tarp jų du kartus už nusikaltimus nuosavybei, iki sulaikymo legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, todėl įvertinus galimai padaryto nusikaltimo pobūdį (labai didelio kiekio netikrų pinigų įgijimas), darytina išvada, kad S. K. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamų veikų. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti, ir rodo, jog S. K. išvadų iš ankstesnių teistumų ir jo teisių suvaržymo nėra padaręs. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog S. K. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už S. K. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas S. K., pobūdį, sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam S. K. suėmimo terminą 2 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.
Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo S. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones. Nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Panevėžio apygardos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti kaltinamojo S. K. gynėjo advokato Manvydo Šivicko skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi kaltinamajam S. K. pratęstą suėmimo terminą dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 21 d.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.