- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-1458-660/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01019-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė
- Pažeidėjas
- K. N.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. N., jo atstovui advokatui G. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini) statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav., turinčio galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kuriame nurodyta, kad jis 2016-01-29, apie 15.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties 95 namu, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, jo nesuvaldė, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir kliudė priešinga kryptimi tiesiai važiavusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Automobilio vairuotojas nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 127, 219.1, 219.2 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. N. pažeidimų nepripažino. Parodė, kad minėtą diena vairuodamas automobilį važiavo namo, siauroje gatvelėje prasilenkdamas su automobiliu Audi išgirdo trenksmą, pavažiavęs apie 4 metrus sustojo. Išlipęs apžiūrėjo savo automobilio apačią, nes manė, kad užvažiavo ant kažko, tačiau apgadinimų nerado. Matė sustojusį automobilį Audi, kurio vairuotoja skambino telefonu, ji jam nieko nesakė. Tuomet jis nuvažiavo namo – į šalia esantį kiemą. Po valandos atvyko policijos pareigūnai, pasakė, kad buvo eismo įvykis - automobiliai susilietė veidrodėliais ir kito automobilio veidrodėlis užsilenkė. Jie apžiūrėjo jo automobilį, apgadinimų nerado. Liepė nuvažiuoti į Kelių policijos valdybą, kur jis nuvyko. Ten buvo patikrintas alkotesteriu, buvo blaivus. Automobilis yra apdraustas.
Liudytoja R. D. parodė, kad 2016-02-29 ji važiavo Kranto al. su draugais J. J. ir G. M., vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Siauroje gatvėje prasilenkiant su kitu automobiliu įvyko kontaktas ir užsilenkė jos automobilio galinio vaizdo veidrodėlis. Ji sustojo ir paskambino tėvui, nes pati yra nepatyrusi vairuotoja ir pasimetė. Tėvo patarimu ji paskambino policijai dėl eismo įvykio. Kito automobilio vairuotojas sustojo už kelių metrų, apžiūrėjo savo automobilį, kažką sakė, bet ji nesuprato ką jis sakė, po to nuvažiavo į šalia esantį kiemą. Ant galinio vaizdo veidrodėlio matėsi įbrėžimo žymė, tačiau nuvalius skudurėliu, įbrėžimo neliko. Jokia žala nepadaryta.
Liudytojas G. M. parodė, kad 2016-01-29 dienos metu važiavo su R. D. ir J. J. automobiliu, kurį vairavo R. D.. Siauroje gatvėje su automobiliu VW Passat užsilenkė R. D. automobilio galinio vaizdo veidrodėlis, ant kurio buvo įbrėžimas. Kito automobilio vairuotojas nuvažiavo toliau, girdėjo, kad jis kažką sakė. R. D. iškvietė policiją.
Liudytojas J. J. parodė, kad 2016-01-29 dienos metu važiavo Kranto alėja su R. D. ir J. J. automobiliu, kurį vairavo R. D.. Prasilenkiant su kitu automobiliu VW Passat užsilenkė R. D. automobilio galinio vaizdo veidrodėlis, ant kurio buvo įbrėžimas. Kito automobilio vairuotojas nuvažiavo toliau, girdėjo, kad jis kažką sakė ir nuvažiavo. R. D. iškvietė policiją.
Liudytojas A. D. parodė, kad 2016-01-29 jam paskambino dukra ir pasakė, kad ji vairavo automobilį ir įvyko eismo įvykis, jis jai patarė kviesti policiją. Kitą dieną grįžęs namo apžiūrėjo automobilį, nuvalė automobilio veidrodėlį ir apgadinimų neliko, žala nepadaryta.
ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pažeidimo faktas ir K. N. kaltė buvo grindžiama: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3-4), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (b. l. 5-6), J. J., G. M. paaiškinimais (b. l. 7, 9), R. D. paaiškinimu (b. l. 8), K. N. paaiškinimu (b. l. 10), alkotesterio kvitu (b. l. 12), patikros sertifikatu (b. l. 13-17), automobilių VW Passat ir Audi A4 dokumentų kopijomis, vairuotojų pažymėjimais (b. l. 18-20), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 21-31), ataskaitos apie pranešimą išrašu (b. l. 33-34), kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – bauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Toks ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prasilenkiant automobiliams užsilenkė R. D. vairuojamo automobilio galinio vaizdo veidrodėlis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. N. išgirdęs kažkokį garsą, sustojo, apžiūrėjo savo automobilio apatinę dalį, nes manė, kad užvažiavo ant grumsto, jokių apgadinimų nerado. Matė, kad kitas automobilis sustojo, vairuotoja skambino telefonu, tačiau neįžvelgęs jokio eismo įvykio, jis nuvažiavo namo – į šalia esantį kiemą. Iš liudytojų R. D. ir A. D. parodymų nustatyta, kad prasilenkiant su kitu automobilio, užsilenkė R. D. vairuojamo automobilio galinio vaizdo veidrodėlis, ant kurio liko įbrėžimas, todėl R. D. pasitarusi su tėvu policijai pranešė apie eismo įvykį, tačiau vėliau nuvalius veidrodėlį, jokios žymės neliko, žalos nepadaryta.
Taigi, byloje jokių duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu būtų apgadintas kitas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, nėra.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Iš šio ATPK straipsnio galima daryti išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Kelių eismo taisyklės numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. N. vairuodamas automobilį nepadarė jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir nesugadino R. D. priklausančio turto. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų įvykio ir sudėties, todėl nesant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties, bylos teisena K. N. atžvilgiu nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str., 288 str.,
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. K. N. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.