Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi A. Š., gim. 1965-04-30, Kretingos raj., Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), turinčio aukštąjį išsilavinimą, vedusio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2012 m. balandžio 3 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 49AT-6. Jame nurodyta, kad buvo užfiksuotas savavališkas žemės užėmimas (duomenys neskelbtini) 2011-10-14 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 01-49-160. Užfiksuota, kad užimta valstybinė žemė – kelias, kuris užtvertas geležiniais vartais. Protokole nurodyta, kad jis pažeidė ATPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga.

Teismo posėdyje apklausiamas A. Š. su pažeidimo faktu nesutiko, pažeidimo nepripažino. Jis paaiškino, jog ten yra buvusi didelė teritorija ir ji po to buvo lopinėliais išpirkta. Kai (duomenys neskelbtini) pirko tuos pastatus, taip išėjo, jog pagal tą teritoriją, kuri buvo išplanuota anksčiau, per vidurį ėjo „servitutinis“ kelias. Kai pasirašė žemės nuomos sutartį su valstybe, turėjo teisę kiekvienas savo teritoriją apsitverti. Teritoriją aptvėrė prieš 10 metų. Kelias būdavo visą laiką atidarytas ir visi važinėjo tuo keliu 10 metų. Prieš 3 metus apskrities viršininko įsakymu su visomis įmonėmis buvo nutrauktos sutartys. Sutartys, kuriomis buvo įsipareigoję, kas, kokiu keliu turi važiuoti. Dabar sutarčių neturi. Tačiau tie vartai išliko. Kaip jie buvo uždaromi, taip ir liko, nes jų įmonės teritorija yra gamybinė. Joje yra kranai, sunkūs vamzdžiai, aukštos įtampos linijos, transformatoriai, kirpimo žirklės. Jų įmonę tikrina saugos darbų inspektoriai, todėl jis, kaip įmonės direktorius, privalo apsaugoti savo įmonės teritoriją, nes jis vienas yra atsakingas, kad į jo įmonės teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys. Kelias eina tarp cecho ir sandėlio. Ten yra labai didelis eismas. Pastoviai vaikšto pašaliniai asmenys. Kadangi jo įmonėje daug metalo, ateina bet kas, visokie ,,bomžai“. Ten daug tokių žmonių, kurie vagia tiesiog iš rankų. Jis pasiūlė tam žmogui ((duomenys neskelbtini)), kad įsidėtų automatinius vartus. Jis nesutiko. Atsakydamas į teismo klausimus A. Š. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vartai stovi ant valstybinės žemės, kurią jie yra išsinuomoję. Dabar visi turi naujai sudaryti sutartis. Jie (valstybinės žemės nuomotojai) turėtų tartis iš naujo, kur yra jų žemė ir naujai pasirašyti naudojimosi tvarkos taisykles. Su juo žemės nuomos sutartis nėra nutraukta, jam pasiūlyta pasirašyti kitą sutartį, jis moka žemės nuomos mokestį.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Z. V. parodė, kad jis surašė valstybinės žemės užgrobimo aktą ir schemą. Gavo skundą, kad užimtas kelias. Nuvažiavę į vietą matė, kad ten turi būti kelias, pamatė vartus. Vartus užfiksavo, nubraižė situacijos schemą ir surašė protokolą. Žemės sklype yra tam tikri statiniai. Juos valdo tam tikros įmonės. A. Š. nuosavybės teise priklauso pastatai. Kol kas nėra išskirtos didžiojo sklypo dalys. Nėra išskirta, nėra įregistruota VĮ Registrų centre. Šiandien turi tik statinį, žemės nėra. Yra planas, jame nurodyti keliai, jie nėra atskirti. Tuo vadovaujantis ir buvo nustatyti pažeidimai. Šiai dienai nėra išskirtos žemės dalys. Visi valdo žemę savarankiškai. Jie negali vienas nuo kito atsiskirti tvoromis. Nėra nuomos sutarties. Kol kas nėra aišku ar žemę duos ten, kur ponas apsitvėręs (A. Š.). Kol žemės neįregistravęs, tol jie žemę valdo visi kartu. Kol nėra įregistruota, negali vadovautis tuo įsakymu. Šiai dienai, kol nėra įregistruota, negali daryti prielaidų.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Š. D. parodė, kad ginčas kilo dėl bendrojo naudojimo teritorijos užvaldymo, kelio užtvėrimo. Jis (A. Š.) užtvėręs bendrojo naudojimo kelią, atskyręs pusę teritorijos. Yra teritorijos bendrasavininkai ir turi bendrą įvažiavimą. Vartai pastatyti kažkur prieš trejetą metų. Jis turi teisę važiuoti tuo keliu, nevažinėja, nes jis tuo metu yra uždarytas. Jam reikalinga važinėti pro tuos vartus. Jie visi yra tos teritorijos bendrasavininkai.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad jis yra darbų saugos specialistas, dirba (duomenys neskelbtini), vadovu, direktoriumi Taip pat turi sutartį su (duomenys neskelbtini), vykdo samdomos darbų saugos funkcijas – joje atlieka darbų saugos pareigas. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis įtvirtina, kad kiekvienas įmonės vadovas turi užtikrinti, darbuotojų saugą ir sveikatą. Su teritorija, kurioje yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), yra susipažinęs pakankamai. Jis matė, kad kelias yra užtvertas vartais. Mano, kad tie vartai stovi ant „servitutinio“ kelio, ant įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją, per šitą kelią vyksta nemažas judėjimas, todėl vienas iš jo pasiūlymų įmonės vadovui ir buvo kažkokių apsaugos priemonių įrengimas tam, kad būtų užtikrintas darbuotojų, kitų asmenų bei klientų, kurie būna toje teritorijoje saugumas. Visa teritorija yra aptverta, tik kelias nebuvo aptvertas, mano, kad geriausias apsaugos būdas ir yra kažkokių vartų, ar kitų aptvėrimų įrengimas, siekiant apsaugoti darbuotojus ir kitus asmenis. Jam yra žinoma, kad tie vartai yra automatiniai ir kitos įmonės turi galimybę jais naudotis ir naudojasi. Mano, kad kitų įmonių darbuotojų saugumas taip pat yra užtikrinamas, kai yra įrengti tokie vartai, kadangi jeigu jų ten nebūtų, galėtų bet kas pakliūtų, kam reikia ir kam nereikia. Tuo keliu turi teisę pravažiuoti tik tas, kam reikia ten patekti. Kaimyninių įmonių darbuotojai ir klientai į teritoriją patenka privažiavę prie tų vartų ir pulteliu juos atrakinę. Mano, kad neįmanoma neužtveriant kelio saugiai dirbti. Neįrengiant apsaugos priemonių – vartų, ar kažkokių kitų būdų, neaptveriant teritorijos, neįmanoma užtikrinti saugumo.

Žemės naudojimo valstybinę kontrolę Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai (Žemės įstatymo 36 str.). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatuose nurodyta, kad Tarnybos vadovo paskirti teritorinių padalinių valstybės tarnautojai, be kita ko, tikrina ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai: naudoja žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį (4.1 p.), laikosi žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (4.2 p.), laikosi teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei eksploatavimo reikalavimų (4.5 p.), savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų (4.7 p.), saugo nuolatinius riboženklius (4.8 p.), laikosi kitų įstatymų nustatytų reikalavimų (4.12 p.). Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys pagal kompetenciją nustatę šių Nuostatų 4.1-4.7 p. nurodytų valstybinės ir privačios žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi ATPK nustatyta tvarka, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus (6.1 p.).

ATPK 45 str. reglamentuojama, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų (1 d.); Administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl minėtame straipsnyje numatytų pažeidimų turi teisę surašyti Tarnybos įgalioti pareigūnai (259-1 str.).

Aiškindamas „užėmimo“ sąvoką ATPK 45 straipsnio prasme Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas (žr. nutartį byloje Nr.N556-1212/2008 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus sprendžia, kad, A. Š. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje sudėties. Iš byloje surinktų įrodymų savavališko valstybinės žemės užėmimo faktas byloje nenustatytas.

Tarp (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos (veikiančios pagal įgaliojimą J. R.) yra sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2002-26442 (b. l. 35-36). Remiantis jos turiniu žemės sklypas 11987 kv.m., esantis Žarijų g. 2a Vilniuje išnuomojamas devyniasdešimt devyneriems metams nuo sutarties sudarymo dienos (sutartis sudaryta 2003-01-07).

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 2 d. nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo sudarymo dienos turi būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamo turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą.

To paties įstatymo 13 straipsnyje yra numatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų .

Nors (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutarties nėra įregistravusi įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre, tačiau ji pasirašiusioms šalims turi teisinę galią. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad registravimas atlieka išviešinimo funkciją, tačiau tai nei sukuria, nei panaikina pačias teises ir pareigas išdėstytas nuomos sutartyje.

Pažymėtina, jog CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu.

Iš byloje esančio 2008 m. spalio 31 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo (b. l. 26-32) turinio matyti, kad yra nustatyta žemės sklypo dalis (apskaičiuota proporcingai, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausantį pastatų (patalpų) dalį) (duomenys neskelbtini) -4163 kv.m. ( įsakymo 3.1 p.). Keturiasdešimt septyneriems metams (duomenys neskelbtini)pastarasis žemės sklypas išnuomojamas ne aukciono tvarka (įsakymo 4.1 p.). Pagal įsakymo 7.3, 7.3.1 punktus Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pavesta nustatyta tvarka patikslinti pagal įsakyme nurodytus pakeitimus valstybinės žemės nuomos sutartį. Taip pat šiuo įsakymu pavesta sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis.

Teismo vertinimu, šiai dienai valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta 2003-01-07 yra galiojanti, tačiau nepatikslinta remiantis Vilniaus apskrities viršininko įsakymu. (duomenys neskelbtini) direktorius A. Š. bei kitų suinteresuotų įmonių vadovai, kurie žemės sklype Žarijų g. 2, Vilniuje turi nuosavybės teise valdomus pastatus 2011-10-06 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydami išskirti (duomenys neskelbtini) ir kitų asmenų nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti reikalingas atskiras valstybinės žemės sklypo dalis, bendrojo naudojimo plotą sklype ir atitinkamai pakeisti (patikslinti) valstybinės žemės nuomos sutartis (b. l. 23-25).

ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant ATPK 45 str. 1 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtį bei nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. savavališkai užėmė valstybinę žemę, kadangi jis valstybinės žemės plotą, kuriame pastatė vartus nuomoja (jis žeme naudojasi turėdamas teisinį pagrindą, (duomenys neskelbtini) yra sudariusi su Lietuvos Respublikos valstybe valstybinės žemės nuomos sutartį, jis moka žemės nuomos mokestį). Todėl ši administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Teismas nevertina aplinkybių dėl vartų pastatymo leistinumo ar neleistinumo (ar vartai pastatyti turint atitinkamų institucijų leidimus, ar vartų pastatymas toje vietoje nepažeidžia kitų asmenų teisių, ar jis kaip valstybinės žemės nuomininkas nepažeidė nuomos sutarties), kadangi tai nėra reiškiamo kaltinimo A. Š. dalykas. Jis yra kaltinamas kaip (duomenys neskelbtini) vadovas savavališkai užėmęs valstybinę žemę (kelią).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 45 str., 250 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą A. Š., gim. 1965-04-30, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d., nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.