- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-250-557/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- J. L.
- Civilinis ieškovas
- H. V. V., A. V. T. K.
- Nukentėjusysis
- H. V. V.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.6Kitų įrodymų vertinimas
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-557/2019
Teisėja K. Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08788-2018-5
2019 m. gruodžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžiu subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta 28 parų arešto bausme, prie griežčiausios 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 14 (keturiolikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytos bausmės, iš dalies atliktos pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendį ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį.
Nuosprendžiu priteista iš J. L. civiliniam ieškovui H. V. V. 739,23 Eur turtinei žalai atlyginti ir 28,19 Eur proceso išlaidų, išmokėtų iš teismo lėšų nukentėjusiajam H. V. V. kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidoms padengti.
Civilinės ieškovės A. V. T. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 19,23 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. L. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: 2018-02-20, apie 19 val., nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, veikdamas bendrininkų grupe su J. L., paskambino nukentėjusiajam H. V. V. ir melagingai prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) pareigūnu M. P., nurodė melagingą informaciją, jog iš H. V. V. sąskaitos bandoma paimti pinigų, todėl, norint uždaryti sąskaitą, reikia padiktuoti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus. H. V. V. ir A. V. T. K., būdami šio asmens suklaidinti, padiktavo jam H. V. V. vardu atidarytos sąskaitos elektroninės bankininkystės kodus. Tą pačią dieną 20.23 val. nenustatyti asmenys panaudojo apgaule įgytus prisijungimo prie banko sąskaitos asmens tapatybę patvirtinančius duomenis ir, vykdydami išankstinį susitarimą su J. L., iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie H. V. V. vardu atidarytos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB ,,Swedbank“ ir atliko finansinę operaciją – pervedė 739 Eur į T. Š. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB ,,Swedbank“. T. Š., kuriai 2019-02-11 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jos dalyvavimą nusikaltimo padaryme, 2018-02-20 apie 21.00 val. pervedė pinigus į savo brolio D. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB ,,Swedbank“ ir paprašė juos išgryninti. D. K. 2018-02-20 21.10 val. AB ,,Swedbank“ banko administruojamame bankomate (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išgrynino 700 Eur ir perdavė J. L.. Tokiu būdu J. L. bendrais veiksmais su nenustatytais asmenimis savo ir kitų asmenų naudai įgijo H. V. V. priklausantį turtą – pinigines lėšas 739 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. L. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad apie vykdomą nusikalstamą veiką jis nežinojo, pats buvo apgautas. Duodamas parodymus teisme jis nurodė visas aplinkybes, t. y. kad jo pažįstamas, vardu Ž. pasiūlė jam užsidirbti pinigų darant statymus už rungtynes lažybų punkte „(duomenys neskelbtini)“, jam sutikus, Ž. jo telefono numerį davė kažkokiam žmogui, kuris jam skambindavo telefonu ir pasakydavo, už ką reikia statyti. Jis tuos statymus lažybų punkte darydavo nuo 9 val. ryto iki 22 val. vakaro. Vakare susitikdavo su Ž. ir šiam perduodavo bilietėlius su laimėjimais, o šis jam duodavo pinigų naujiems statymams ir dalį jo pinigų nuo laimėjimų sumos. Kartą jis paprašė Ž. paskolinti jam pinigų buto nuomai, tačiau jis pasakė, kad negali, ir nurodė prašyti žmogaus, kuris jam skambindavo. Kitą dieną jis to žmogaus paklausė, ar jis gali paskolinti pinigų, šis pasakė, kad gali, ir paprašė nurodyti banko sąskaitą, kur jis galėtų pervesti pinigus. Kadangi jis asmeninės banko sąskaitos neturėjo, paprašė T., jai sutikus, nusiuntė tam žmogui jos sąskaitos numerį ir paprašė pervesti pinigus. Vakare paskambino tam žmogui, šis pasakė, kad pervedė 740 Eur, ir nurodė, kad iš jų 40 Eur yra naujiems statymams, o kitus skolina. Šių duomenų teismas neištyrė, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams; atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas, veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas. Tuo tarpu, apelianto teigimu, teismas jo parodymų netyrė, į apklausą iškviesti liudytojos, kuri buvo įtariamoji šioje byloje, nesugebėjo ir pripažino, kad jos apklausa nereikšminga bylai. Taigi teismas į jo paaiškinimą, kodėl tiek kartų skambino nukentėjusiajam, nereagavo. Pažymėtina, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/12). Apelianto teigimu, šiuo atveju jis buvo nuteistas tik dėl to, kad bendravo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (telefonu bendravo daugiau kaip 150 kartų), kurie padarė nusikalstamą veiką, t. y. skambino ir apgaulės būdu išviliojo pinigus iš nukentėjusiojo. Tačiau, kaip minėta, teismas visiškai neatsižvelgė į jo parodymus ir nusprendė, kad jis yra kaltas, nors viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Įrodymų visumos analizė ir jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tiko fakto buvimą ar nebuvimą. Apeliantas nurodo nesuprantantis, kuo remdamasis teismas nustatė, kad jis nusikalstamą veiką padarė tyčia, skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas: „Nusikaltimą J. L. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato kad neteisėtoje veikoje dalyvauja atlikdamas tam tikras užduotis kartu su kitais asmenimis, kurių veiksmai buvo suderinti, numatė, kad bendrais veiksmais daro žalą turto savininkui ir tokių pasekmių siekė.“ Su tokia teismo išvada J. L. nesutinka ir pažymi, kad jis bendravo su asmenimis visai kitu tikslu, tačiau šių jų parodymų teismas netyrė ir nusprendė, kad tai bylai reikšmės neturi ir užtenka T. Š. prodymų ir fakto, kad buvo bendrauta 150 kartų. Tačiau apeliantas pažymi, kad T. Š. dėl pareikštų įtarimų tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus įrodymų jos kaltei patvirtinti, tai, J. L. teigimu, turėjo būti padaryta įvertinus ir jo parodymus, kad jis, kaip ir T. Š., apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojo, tačiau šioje byloje liko iš visų kalčiausias, nors buvo apgautas ir juo buvo pasinaudota, nesakant apie vykdomą nusikalstamą veiką. Apeliantas prašo įvertinti visas išdėstytas aplinkybes ir jį išteisinti.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis J. L. nesutinka su jo nuteisimu ir prašo jį išteisinti tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus, neatsižvelgė į jo parodymus, kad apie vykdomą nusikalstamą veiką jis nieko nežinojo, o buvo nuteistas tik dėl to, kad bendravo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie padarė nusikaltimą – skambino ir apgaulės būdu išviliojo pinigus iš nukentėjusiojo, o juo pasinaudojo, nesakant apie vykdomą nusikalstamą veiką, tai sąlygojo neteisėtą jo nuteisimą. Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, pripažindamas J. L. kaltu dėl sukčiavimo, įstatymo nuostatas taikė teisingai, ir nuteisė J. L. už sukčiavimą pagrįstai.
6. Nors nuteistasis J. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo nuteistas už kitų asmenų padarytą nusikaltimą, su kuriais bendravo, nežinodamas jų nusikalstamų ketinimų, ir pastarųjų buvo apgautas – įtrauktas į jų daromą nusikaltimą, apie kurį nieko nežinojo, todėl nepagrįstai buvo nuteistas už sukčiavimą, veikiant kartu su šiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tačiau byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma tokią nuteistojo versiją paneigia.
7. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2018-02-20 J. L. paprašė T. Š. leisti pasinaudoti jos banko sąskaita, į kurią jam būtų pervesti pinigai, ir juos išgryninti, nurodydamas, kad pats savo vardu sąskaitos banke neturi ir negali atsidaryti, nes neturi asmens dokumento. Pastarajai sutikus, J. L. jos asmens duomenis ir banko sąskaitos numerį telefonu padiktavo, kaip jis teigia, nepažįstamam vyrui, kuris pervedė pinigus (739 Eur) į T. Š. sąskaitą, ji gautus pinigus pervedė į brolio D. K. sąskaitą, šis, pastarosios prašymu, pinigus (700 Eur) išgrynino bankomate ir perdavė J. L.. Apklausiamas teisiamajame posėdyje J. L. nurodė, kad pažįstamo Ž. paprašė paskolinti pinigų buto nuomai, šis pasakė, kad negali ir nurodė prašyti žmogaus, su kuriuo jis, J. L., kurį laiką bendravo telefonu, kai sutiko su Ž. pasiūlymu užsidirbti pinigų darant statymus už rungtynes lažybų punkte „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad tas nepažįstamas asmuo jam skambindavo telefonu ir pasakydavo, už ką reikia statyti, ir jis vykdydavo pastarojo nurodymus, o vakare susitikdavo su Ž. ir perduodavo jam bilietėlius su laimėjimais, o šis jam duodavo pinigų naujiems statymams ir dalį jo pinigų nuo laimėjimų sumos. Ž. pasiūlius, kitą dieną paskambinęs tam žmogui jis paklausė, ar šis gali paskolinti pinigų, pastarasis sutiko ir paprašė nurodyti banko sąskaitą, į kurią jis galėtų pervesti pinigus. Kadangi jis asmeninės banko sąskaitos neturėjo, paprašė T., šiai sutikus, nusiuntė tam žmogui jos sąskaitos numerį ir šis į jos sąskaitą pervedė pinigus – 740 Eur, nurodydamas, kad 40 Eur yra naujiems statymams, o kitus skolina. Pasak J. L., jis nežinojo ir nesuprato, kad nenustatyto asmens yra įtrauktas į kitų asmenų nusikalstamą veiką, su nepažįstamu asmeniu telefonu jis bendravo visai kitu tikslu, tačiau buvo apgautas ir juo buvo pasinaudota, nesakant apie vykdomą nusikalstamą veiką. Tačiau tokią J. L. teisme iškeltą versiją (ikiteisminio tyrimo metu J. L. duoti parodymus atsisakė) paneigia byloje surinktų ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartų duomenų visuma.
8. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad J. L. jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu – 2018-02-20 – mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) intensyviai bendravo su asmeniu, kuris, bylos duomenimis, buvo Alytaus pataisos namuose ir naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio, naudojantis interneto prieiga, buvo prisijungta prie nukentėjusiojo H. V. V. banko sąskaitos ir iš jos pervesti pinigai – 739 Eur – į T. Š. sąskaitą banke, su kuria J. L., kaip pats nurodė, tuo metu bendravo. Netrukus po atlikto bankinio pavedimo, vos tik įskaičius pinigus į T. Š. sąskaitą, ji pervedė gautus pinigus (738 Eur) į savo brolio D. K. sąskaitą. Apklausta atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme liudytoja T. Š. nurodė, kad brolio paprašė išgryninti pinigus, kadangi ji pati neseniai buvo atsidariusi sąskaitą banke ir dar nebuvo gavusi banko kortelės. Tą pačią dieną D. K. pinigus – 700 Eur – 21.10 val. išgrynino (t. 2, b. l. 86, 87, 88–90) ir perdavė kartu su jo seserimi atvykusiam J. L.. Iš karto po to, t. y. 21.13 val. J. L. parašė paskutinę žinutę (t. 2, b. l. 184) tam pačiam, bylos duomenimis, Alytaus pataisos namuose buvusiam, tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio, kaip minėta, prisijungus prie nukentėjusiojo banko sąskaitos, buvo pervesti pinigai į T. Š. sąskaitą. Šis telefono abonentas (Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2018-02-20 iki 2018-02-24 apie 380 kartų bendravo trumposiomis žinutėmis su J. L., besinaudojančiu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 178–180, 181–190), ir telefono abonentu (duomenys neskelbtini), iš kurio 2018-02-20 19.02 val. buvo skambinta nukentėjusiajam H. V. V. ir apgaule išvilioti jo dukters A. V. T. K. elektroninės bankininkystės duomenys. Pokalbis su nukentėjusiuoju truko 21 min. 47 sek. (t. 1, b. l. 184–187), t. y. buvo tęsiamas iki tol, kol tuo pačiu metu, laikotarpiu nuo 19.20 val. iki 20.23 val., nenustatytas asmuo iš kito mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės duomenis, iš jų sąskaitų pervedė pinigus – 739 Eur – į T. Š. banko sąskaitą ir 19 Eur – į UAB „Paysera LT“ sąskaitą (t. 2, b. l. 10–12, 55–57). Abu šie telefonai (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) veikos padarymo metu veikė (jungėsi prie GSM bokšto) Alytaus pataisos namų teritorijoje (t. 1, b. l. 178–180, 181–190). Tą pačią dieną, t. y. 2018-02-20, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 21.13 val., nenustatytas asmuo, kuris naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip minėta, intensyviai (net 153 kartus) trumposiomis žinutėmis bendravo J. L., besinaudojančiu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (pirma SMS žinutė gauta 10 val.), šie abonentai tarpusavyje bendravo ne tik nurodytu laikotarpiu, bet ir ankstesniu laikotarpiu; susirašinėjimai SMS žinutėmis buvo nevienkartiniai ir nemomentiniai, iš viso apie 380 kartų (t. 2, b. l. 178–180, 181–190). Visi šie duomenys patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu, 2018 m. vasario 20 d., nuo 19.02 val. (skambučio nukentėjusiajam H. V. V. pradžios momentas) iki 21. 10 val. (pinigų išgryninimo iš D. K. sąskaitos momentas) J. L. telefonu intensyviai bendravo su asmeniu, kuris buvo Alytaus pataisos namuose ir naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), o šis – su abonentu (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajam ir kuris, bylos duomenimis, dar iki J. L. inkriminuoto nusikaltimo – 2018-02-09, laikotarpiu nuo 9.51 val. iki 9.55 val., bendravo su juo, besinaudojančiu Nr. (duomenys neskelbtini), SMS žinutėmis. Šių duomenų kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodyta, kad J. L., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu (asmenimis), atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, 2018-02-20 apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo nukentėjusiojo H. V. V. turtą – pinigus 739 Eur.
9. Be to, kaip matyti iš T. Š. parodymų, J. L. jai skambino ir po šio įvykio ir pasakė, kad draugas dar pervedė į jos sąskaitą pinigų – 4 000 Eur – ir prašė juos išgryninti, tačiau tokios sumos išgryninti ji negalėjo, apie tai pasakė J. L., tada, pastarojo prašymu, jie su taksi nuvažiavo į banką. T. Š. nuėjus į banką, ten dirbanti darbuotoja jai pasakė, kad kažkas negerai, tada ji suprato, kad J. L. draugas pinigų neperveda, kad jie gauti kažkokiu neteisėtu būdu ir išėjusi iš banko J. L. pasakė, kad banke neleidžia nuimti pinigų. Šis labai susinervino ir liepė nuėjus į bankomatą parodyti, ar pinigai vis dar yra jos sąskaitoje ir ar ji pati jų nepasiėmė, pamatęs, kad pinigai yra, J. L. susinervino ir nuėjo. Daugiau jie nebebendravo. Kitą dieną T. Š., nuėjusi į banką, padarė atgal pavedimą tam žmogui, kuris buvo pervedęs į jos sąskaitą 4 000 Eur. Bylos duomenimis, J. L. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) intensyviai bendravo su T. Š., kuri naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018-02-22 iki 2018-02-24 (2 t. b. l. 149–159, 160–162). Byloje neginčijamai nustatyta, kad jie bendravo ir J. L. inkriminuotu laikotarpiu, kai 2018-02-20 gavusi pinigus į savo sąskaitą, T. Š. iš karto juos pervedė savo broliui, kad šis juos išgrynintų. Tą pačią dieną T. Š. brolis D. K. pinigus – 700 Eur – išgrynino (t. 2, b. l. 86, 87, 88–90) ir perdavė kartu su jo seserimi atvykusiam J. L.. Be to, T. Š. parodė, kad J. L. jai pasakė, jog pinigus į jos sąskaitą pervesti turi jo draugas, tuo tarpu J. L. teigia, neva pinigus jam skolino, pervesdamas į T. Š. sąskaitą, kaip jis to prašė, nepažįstamas asmuo. Be to, nors J. L. teigia, kad pinigus jis skolinosi iš nepažįstamo asmens buto nuomai, iš T. Š. parodymų matyti, kad į jos sąskaitą kelių dienų laikotarpyje buvo pervesti pinigai antrą kartą – net 4 000 Eur, kuriuos ji grąžino ir po to jų bendravimas su J. L. nutrūko, šią aplinkybę apklausiamas apeliacinės instancijos teisme pripažino ir nuteistasis J. L..
10. Neišlaiko elementarios loginės kritikos ir J. L. versija, neva 2018 m. jo pažįstamas, vardu Ž., pasiūlė jam bendrauti telefonu su kitu asmeniu, kurio jis nepažįsta, ir tarpininkavo perduodant tam nepažįstamam asmeniui J. L. telefono numerį. Po to tas nepažįstamas vyras skambindavo jam ir pasakydavo, už ką reikia statyti lažybų punkte „(duomenys neskelbtini)“, ir jis vykdydavo pastarojo nurodymus, o vakare susitikdavo su Ž. ir perduodavo jam bilietėlius su laimėjimais, o šis jam duodavo pinigų naujiems statymams ir dalį jo pinigų nuo laimėjimų sumos. J. L. nesugebėjo bent kiek įtikinamai paaiškinti, kodėl bendravo su nepažįstamu asmeniu telefonu, o ne tiesiogiai, kodėl nepasidomėjo, kas jis toks ir kodėl jam tiesiogiai neperduodavo, kaip teigia, pinigų nuo laimėjimų sumos. Taigi, pasak apelianto, sporto lažybų statymus neva koordinavęs asmuo veikė net per du tarpininkus – J. L. ir Ž., kas būtų buvę finansiniu požiūriu akivaizdžiai nenaudinga, nes su tarpininkais būtų tekę dalintis laimėjimais, be to, gaišti laiką nuolatiniam telefoninio ryšio palaikymui. Galiausiai, nelogiška, kad dėl to būtų buvęs toks intensyvus tarpusavio bendravimas: telefono abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi J. L.) laikotarpiu nuo 2018-02-20 iki 2018-02-24 tarpusavyje SMS žinutėmis bendravo net 380 kartų, pirmas tarpusavio SMS nurodytu laikotarpiu gautas 2018-02-20 d. 10 val., J. L. inkriminuoto nusikaltimo padarymo dieną).
11. Kaip minėta, apeliantas J. L. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o versiją apie pažįstamą Ž., neva įtraukusį jį į dalyvavimo sporto lažybose veiklą, iškėlė tik 2019-06-05 baigiant bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos. Iš nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateikto pranešimo matyti, jog apelianto minimas Ž. – J. R. – mirė 2018-10-01. Akivaizdu, jog galimai šį asmenį pažinojęs J. L., sužinojęs apie jo mirtį, galėjo sukurti atitinkamą versiją tikėdamasis, kad nesant galimybės apklausti mirusį J. R., šios jo versijos nepavyks patikrinti. Vienok paminėtą pakankamai vėlyvą, tik proceso pabaigoje nuteistojo iškeltą versiją visiškai paneigia aukščiau aptartų bylos įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių visetas. Intensyvus nuteistojo telefoninis bendravimas su Alytaus pataisos namuose bausmę atliekančiais asmenimis būtent tuo metu, kuomet pastarieji apgaule išviliojo ir nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, itin didelė pinigų gavimo ir išgryninimo skuba patvirtina, kad J. L. veikė vieninga tyčia ir suderintais veiksmais su nenustatytais asmenimis žinodamas ir suprasdamas, jog jis atlieka dalį sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės veiksmų, t. y. užtikrina apgaule iš nukentėjusiojo sąskaitos pervestų pinigų išgryninimą ir jų pasisavinimą (užvaldymą). Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad palaikydamas draugiškus santykius ir bendraudamas su T. Š. ir D. Š., J. L. jiems nieko neminėjo, kad jam būtų reikalingi pinigai buto nuomai, ir pinigų paskolinti neprašė. Tuo tarpu nenustatyto asmens neva buto nuomai reikalingus pinigus J. L. siekė išgryninti itin skubotai, nedelsiant, ko pasekoje T. Š. jo nurodymu pinigus pervedė į savo brolio sąskaitą, o pastarasis juos išgrynino, nepraėjus nei valandai po neteisėto pinigų pervedimo iš nukentėjusiojo sąskaitos. Be to, apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad D. K. išgrynino ir perdavė J. L. 700 eurų, kas visiškai paneigia apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes, neva nenustatytas asmuo pervedė J. L. 700 eurų buto nuomai ir 40 eurų statymams sporto lažybose. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl J. L. padarytos nusikalstamos veikos.
12. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų. Pirmosios instancijos nustatytų bylos aplinkybių nepaneigia, o priešingai, jas iš esmės patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos T. Š. parodymai. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo J. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Pagrindo J. L. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas kolegija nenustatė. Tuo būdu skundžiamas nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas iš pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. L. apeliacinį skundą atmesti.