Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-05-22 · Civilinė byla Nr. 2-333-887/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-22
Bylos Nr.
2-333-887/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Ieškovas
J. M.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
T. J.
Advokatai
Nerijus Žvingila
Civilinė byla Nr. 2-333-887/2013;Proceso Nr. 2-05-3-12767-2012-8;

Procesinio dokumentų kategorijos: 76.4; 78.2.1; 111.3; 113.1; 116.1; 116.11; 113.8; 113.9; 125.1; 125.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 22 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovui advokato padėjėjui Nerijui Žvingilai, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei, nedalyvaujant atsakovui T. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui T. J. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. M. (toliau ieškovė) ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas T. J. (toliau atsakovas) yra ieškovės sūnaus E. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, 15 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio padavimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas (7 b. l.).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2001 m. mokėsi (duomenys neskelbtini), gyveno bendrabutyje. Per savo klasės draugę susipažino su atsakovu, pradėjo draugauti, o vėliau ir intymiai bendrauti. (duomenys neskelbtini) m. pradžioje pasijuto nėščia ir kovo mėn. apie tai pasakė atsakovui. Atsakovas labai apsidžiaugė, abu pradėjo galvoti apie santuokos sudarymą. (duomenys neskelbtini) m. balandžio mėnesį abu apsigyveno pas atsakovo močiutę, pradėjo vesti bendrą ūkį, rūpintis vienas kitu. Pradėjus gyventi kartu, atsakovas tapo konfliktiškas, jie pykosi, taikėsi, tačiau gyveno kartu. Vėliau kartu su atsakovu apsigyveno išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. Vaikui gimus, kartu pragyveno dar du mėnesius ir grįžo gyventi pas atsakovo močiutę. (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesį santykiai visai pašlijo ir ji išvyko gyventi pas savo tėvus. Atsakovas dar porą kartų ją ir vaiką aplankė, bet jų santykiai nutrūko visiškai, kuomet sūnui suėjo vieneri metukai. Atsakovas tuo metu tėvystę pripažino, tačiau dėl jo nenoro ar ryžto savo pavardės sūnui nesuteikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sūnaus tėvystę pripažino notarine tvarka, tačiau dokumentų iki galo nesutvarkė, su ieškove kartu į civilinės metrikacijos įstaigą nenuėjo, savo asmens dokumento nedavė, todėl prašo tėvystę nustatyti teismine tvarka. Nustačius atsakovo tėvystę, prašo priteisti vaikui išlaikymą po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 15 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, nes prie vaiko išlaikymo 10 metų visiškai neprisidėjo. Visas savo gaunamas pajamas 1000 Lt skiria sūnui, o ją su dukra išlaiko sutuoktinis, kuris dirba užsienyje. Ji nekilnojamojo turto neturi, automobilių neturi, gyvena sutuoktiniui priklausančiame name. Vaikas mažo ūgio ir svorio – jis sveria 20-25 kg., ūgis 1,29 m., turi problemų dėl laikysenos, todėl jam reikalingas pagerintas maitinimas, sūnus lankė mankštas, gydytojai rekomendavo lankyti baseiną, bet vaikas bijo. Apie atsakovo turtinę padėtį nieko nežino, bet mano, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra protingo dydžio. Kadangi atsakovas 10 metų prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio padavimo dienos (3-7, 81-82 b. l.).

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Nerijus Žvingila teisiniais argumentais pagrindė ieškovės reikalavimą ir prašė ieškinį tenkinti (82 b. l.).

Atsakovas T. J. į teismo posėdį neatvyko. Apie jam pareikštus reikalavimus žino – jam procesiniai dokumentai (ieškovės ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) asmeniškai įteikti 2012-10-16 (22 b. l.). Šaukimas į teismo posėdį atsakovui taip pat įteiktas asmeniškai (72 b. l.), neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Atsiliepimo atsakovas į ieškovės ieškinį nėra pateikęs, teisminio nagrinėjimo metu tėvystę vaikui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), pripažino notarine tvarka, tačiau tėvystės pripažinimo procedūra nepabaigta.

Institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvadoje nurodė, kad išklausius ieškovės paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pas notarą pripažino tėvystę, į tai, kad atsakovui buvo žinoma apie paskirtą DNR ekspertizę ir jis savo noru priėmė sprendimą, kad nereikia jos atlikti, bei atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas vaikas turi žinoti savo biologinius tėvus ir gauti išlaikymą iš tėvų, prašo ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti. Kadangi vaikas turi specialius poreikius, dėl mažo ūgio ir svorio jam reikalingas pagerintas maitinimas, rekomenduojama lankyti baseiną, atsižvelgiant į ekonominę situaciją mano, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra protingo dydžio, pagrįsta, todėl vaiko išlaikymui iš atsakovo turėtų būti priteita po 425 Lt kas mėnesį. Kadangi atsakovas 10 metų vaiko neišlaikė, todėl ieškinio reikalavimus palaiko (82 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), liudija, kad E. A., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra J. A. (šiuo metu M.), tėvo duomenys nenurodyti (9, 10 b. l.). 2012-09-26 ieškovė J. M. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (3 b. l.). 2013-02-07 teismo nutartimi ieškovės prašymu paskirta DNR ekspertizė (33-34 b. l.). Po teismo paskirtos DNR ekspertizės atsakovas notarine tvarka pripažino E. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę, tačiau procedūra nebaigta, naujas gimimo liudijimas neišduotas.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Iš ieškovės paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas neneigia, kad yra ieškovės sūnaus E. tėvas – jis 2013-02-07 teismo nutartimi paskyrus DNR ekspertizę jos atlikti nevyko, tačiau kitą dieną po teismo nutarties gavimo ieškovės sūnaus E. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę pripažino notarine tvarka (39, 42 b. l.). Dėl tik jam vienam žinomų ir suprantamų priežasčių tėvystės pripažinimo procedūra iki šiol nebaigta. Esant šioms aplinkybėms ieškovė, kita nei teismine tvarka, apginti savo vaiko teisių negali. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 str.). CK 3.148 str. 2 d. numatyta, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-279/2011). Kaip jau minėta, atsakovas paskirtos DNR ekspertizės neatliko, tėvystę pripažino notarine tvarka, nors pripažinimo procedūros iki galo neįformino, tačiau jos neginčija, į teismo posėdį neatvyko. Teismui įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovės, jos atstovo paaiškinimus, byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą nustatytina, kad T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė J. M. prašo teismo, nustačius tėvystę, iš atsakovo T. J. priteisti išlaikymą sūnui E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki jo pilnametystės ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą 15 300 Lt už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, skaičiuojant kas mėnesį po 425 Lt.

CK 3.137 str. 3 d. numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Teismui nustačius tėvystę, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Šalių sūnui E. šiuo metu beveik 11 metų, dėl mažo ūgio ir svorio vaikas turi laikysenos problemų, jam reikalingas pagerintas maitinimas, rekomenduojama lankyti baseiną (14 b. l.). Sūnų nuo pat gimimo augina viena ieškovė, atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo ir neprisideda. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), numatyti, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovui 32 metai, jis yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), teismui nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Teismui savo iniciatyva patikrinus duomenis apie atsakovo turimą turtą, nustatyta, kad atsakovas vykdo individualią veiklą (50 b. l.), nekilnojamojo turto neturi (55 b. l.), turi vieną transporto priemonę BMW 524, 1984 m. laidos (62 b. l.), santaupų ir lėšų banko sąskaitose neturi (59, 60, 65, 67, 69A, 74-75 b. l.). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprieštaravo ieškovės prašomam priteisti išlaikymo dydžiui, todėl teismas vertina, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą sūnui E. ir atsakovui privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų – teikti išlaikymą savo sūnui. Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad vaiko motina šią pareigą viena vykdo daugiau kaip 10 metų, nors jos turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga – ji nekilnojamojo turto ir automobilių neturi (15,16 b. l.), darbo užmokestis be mokesčių apie 900 Lt (11 b. l.), be to ji augina dar vieną mažametį vaiką (13 b. l.). Ieškovė nurodė, kad ją ir dukrą išlaiko sutuoktinis. Netikėti toliais ieškovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi akivaizdu, kad vaikui turinčiam specialių poreikių reikalinga didesnė išlaikymo lėšų suma, o ieškovė iš savo gaunamo darbo užmokesčio negalėtų išlaikyti dviejų vaikų ir dar pati pragyventi.

Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 9, 14 punkto nuostatas vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kaip jau minėta, vaikas turi specialių poreikių dėl mažo ūgio ir svorio, netaisyklingos laikysenos, kas savaime reiškia, jog jam reikalinga didesnė išlaikymo lėšų suma. Ieškovė prašo priteisti vaikui kas mėnesį po 425 Lt. Teismo nuomone, prašomo priteisti išlaikymo suma specialių poreikių turinčiam vaikui yra protingo dydžio, neišdidinta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, manytina, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Todėl iš atsakovo T. J. priteistinas E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-09-26 iki jo pilnametystės (CK 3.196 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 str., 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečio E. A. atstovė J. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007). Atsakovas, įrodymų, kad minėtu laikotarpiu teikė savo vaikui išlaikymą nepateikė. CK 3.200 str., kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) skaičiuojant kas mėnesį po 425 Lt, už laikotarpį nuo 2009-09-26 iki 2012-09-26 (ieškinio teismui padavimo dienos), iš viso 15 300 Lt.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 143 Lt žyminis mokestis (8 b. l.) bei 1 800 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, iš viso 1943 Lt (78, 79 b. l., CPK 79 str., 93 str., 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 40,81 Lt bei žyminis mokestis 153 Lt už priteistą išlaikymą, iš viso 193,81 Lt (CPK 79 str., 85 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 399 str. teismas

nuspr endžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 425 Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis litus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-09-26 iki jo pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečio E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos (nuo 2009-09-26 iki 2012-09-26) 15 300 Lt (penkiolika tūkstančių tris šimtus litų).

Priteisti iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1943 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 193,81 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt tris litus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į. k. 188659752), sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tėvystę dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė