Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovėms likviduojamai I.Ž. individualiai įmonei ir likviduojamos I.Ž. individualios įmonės savininkei I.Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas (b.l. 4,5) grindžiamas argumentais, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais), patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Nurodoma, kad rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Pažymima, kad Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Nurodoma, kad atsakovės likviduojamos I. Ž. individualios įmonės veiklos vieta yra Klaipėdos miesto savivaldybėje ir pagal nuostatus atsakovė likviduojama I. Ž. individuali įmonė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Teigiama, kad atsakovei likviduojamai I. Ž. individualiai įmonei buvo siunčiami pranešimai, tačiau atsakovė likviduojama I. Ž. individuali įmonė į pranešimus nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti ginčo sumos dydžio įsiskolinimas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsniu, įsiskolinimą prašoma priteisti subsidiariai iš likviduojamos I. Ž. individualios įmonės ir likviduojamos individualios įmonės savininkės I.Ž.

Atsakovės likviduojamos I.Ž. individualios įmonės atstovė ir atsakovė I.Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą 2012 11 20 paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismas.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ (b.l. 25-26), todėl laikytina, kad atsakovėms apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nurodytoms bylos šalims nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 5 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai- komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Nuostatų 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro. Vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (Nuostatų 18 punktas). Nuostatų 24-35 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir jį pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškart, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. (Nuostatų 24-29 punktai).

Nors iš pareiškėjos pateiktos pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2505 (b.l. 6) matyti, jog laikotarpiu nuo 2008 07 01 iki 2012 09 17 I.Ž. individualiai įmonei vietinė rinkliava buvo skaičiuojama už nekilnojamojo turto objektą- prekybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 9-13) patvirtina, jog pastatas- prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007 09 20 iki 2009 08 10 nuosavybės teise priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei, laikotarpiu nuo 2009 08 10 iki 2010 05 07- S.L. individualiai įmonei, o nuo 2010 05 07 jį dalinės nuosavybės teise valdė S.L. individuali įmonė, S.V., R.F. Pareiškėjos pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b.l. 9-13) I. Ž. individuali įmonė nenurodoma kaip nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja ar naudotoja.

2012 11 15 atidėdamas teismo posėdį, teismas suteikė galimybę pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius visas prašyme nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu teismo posėdžio metu pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ekonomikos ir strateginio departamento turto ir privatizavimo skyriaus 2008 11 24 raštas Nr. (12.8)-TU5-338 ir jo priedo dalies kopija nelaikytini pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog I.Ž. individuali įmonė ginčo nekilnojamąjį turtą valdė laikotarpiu nuo 2008 07 01 iki 2012 09 17.

Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų normomis, atliekų turėtoju yra nekilnojamojo turto savininkas ar naudotojas.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

Kadangi nepateikti įrodymai, kokiu administraciniu sprendimu I. Ž. individualiai įmonei buvo perduotas Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, laikytina, jog byloje esančių rašytinių įrodymų nepakanka konstatavimui, jog laikotarpiu nuo 2008 07 01 iki 2012 09 17 I.Ž. individuali įmonė buvo nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja, todėl ji negali būti laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja, turinti prievolę užprašyme nurodytą laikotarpį sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kadangi prašymas laikytinas nepagrįstu, jis netenkintinas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.