Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-785-2014;

Teisėjas: Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2010-0;

2014 m. birželio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, nuteistajai K. M., nuteistosios gynėjai advokatei Eglei Gurskytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d., 228 str. 1 d. ir nuteista:

pagal BK 222 str. 1 d. – 100 MGL (13 000 Lt) bauda;

pagal BK 228 str. 1 d. – 80 MGL (10 400 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, K. M. paskirta subendrinta 100 MGL (13 000 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. pagal BK 222 str. 1 d. nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2010-01-18, dirbdama UAB „M b“ į. k. (duomenys neskelbtini) Kauno filialo į. k. (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal 2004-03-30 Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 34 str. 1 d. 5 p., 2002-09-10 Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 20 str. 1 d. 5 p., UAB „M b“ valdybos 2006-09-21 nutarimu patvirtintų UAB „M b“ Kauno filialo nuostatų 4.1 p. būdama viena iš ūkio subjekto - banko vadove, o pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. (2006-07-11 įstatymo Nr. X-750 redakcija), UAB „M b“ 2005-03-15 visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintų UAB „M b“ įstatų (2005-04-22 įregistruotų Juridinių asmenų registre ir galiojusių iki 2008-02-01) 10.3 p., UAB „M b“ valdybos 2006-09-21 nutarimu patvirtintų UAB „M b“ Kauno filialo nuostatų 1.3 p., 4.3.1 p., 4.3.2 p., UAB „M b“ valdybos 2007-07-24 nutarimu patvirtintų Banko dienos dokumentų bylų formavimo tvarkos 4.2 p., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. reikalavimus, 2004-03-30 Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 60 str. 3 d. 1 p., 2 p., 3 p. reikalavimus, 2002-09-10 Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 43 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p. reikalavimus, UAB „M b“ valdybos 2006-09-21 nutarimu patvirtintų UAB „M b“ Kauno filialo nuostatų 5.1 p. reikalavimus, UAB „M b“ valdybos 2006-03-31 nutarimu patvirtintų UAB M b finansinės grupės apskaitos politikos skyriaus „Finansinis turtas“ ir poskyrio „Paskolos ir gautinos sumos“ reikalavimus, UAB „M b“ valdybos 2003-08-11 nutarimu patvirtintų Operacijų su grynaisiais pinigais taisyklių skyriaus „Grynųjų pinigų priėmimas“ ir skyriaus „Bendrosios nuostatos“ reikalavimus, UAB „M b“ valdybos 2007-07-24 nutarimu patvirtintų Banko dienos dokumentų bylų formavimo tvarkos 1.3.2 p., 2.2.1 p. reikalavimus, UAB „M b“ valdybos 2007-08-20 nutarimu patvirtintos UAB „M b“ finansinės grupės vidaus politikos skyriaus „Vidaus kontrolės procedūros ir darbuotojų funkcijų atskyrimas“ 3.3 p. reikalavimus, 2007 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB „M b“ Kauno filialo susitikimų kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš buvusio UAB „V“ direktoriaus ir laiduotojo J. V. S., paėmė 100 000 Lt grynaisiais pinigais UAB „V“ nupirkto paprastojo 70 000 Lt vekselio dengimui bei dalies UAB „V“ suteiktos paskolos sumažinimui, tačiau paimtų grynųjų pinigų į banko kasą neįnešė, kasos pajamų dokumento dėl grynųjų pinigų priėmimo nesurašė bei duomenų apie įvykdytą grynųjų pinigų priėmimą įtraukimui į įmonės apskaitą kasininkui neperdavė, todėl į UAB „M b“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti duomenys apie 100 000 Lt grynųjų pinigų priėmimą bei šia suma nesumažinti laiduotojo J. V. S. ir UAB „V“ kreditoriniai įsiskolinimai, tokiu būdu K. M. organizavo UAB „M b“ apgaulingos apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „M b“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31.

Be to, K. M. pagal BK 228 str. 1 d. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2010-01-18, dirbdama UAB „M b“ Kauno filialo direktore bei vadovaujantis 2004-03-30 Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 34 str. 1 d. 5 p., 2002-09-10 d. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 20 str. 1 d. 5 p., 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. 10 d., UAB „M b“ valdybos 2006-09-21 nutarimu patvirtintų UAB „M b“ Kauno filialo nuostatų 4.3.4 p., 4.4.3 p., 4.4.4 p., 4.4.5 p., 4.4.6 p., 4.4.7 p. turėdama teisę veikti UAB „M b“ vardu, 2007 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB „M b“ Kauno filialo, esančio (duomenys neskelbtini), susitikimų kambaryje, pažeisdama UAB „M b“ 2003-08-11 valdybos nutarimu patvirtintų Operacijų su grynaisiais pinigais taisyklių „Grynųjų pinigų priėmimas“ ir „Bendrosios nuostatos“ skyrių reikalavimus, nebūdama banko darbuotoja, įgaliota iš klientų priiminėti grynuosius pinigus, surašyti ir pasirašyti kasos pajamų dokumentuose bei įvesti duomenis apie grynųjų pinigų priėmimą į FORPOST duomenų bazę, t.y. viršydama įgaliojimus, K. M. paėmė 100 000 Lt grynaisiais pinigais iš buvusio UAB „V“ direktoriaus ir laiduotojo J. V. S. UAB „V“ nupirkto paprastojo 70 000 Lt vekselio dengimui bei dalies UAB „V“ suteiktos paskolos sumažinimui, tačiau paimtų grynųjų pinigų į banko kasą neįnešė, kasos pajamų dokumento dėl grynųjų pinigų priėmimo nesurašė bei duomenų apie įvykdytą grynųjų pinigų priėmimą įtraukimui į įmonės apskaitą kasininkui neperdavė, tokiu būdu, veikdama UAB „M b“ vardu, K. M. įgijo galimybę kaip fizinis asmuo naudotis bankui grąžintinais 100 000 Lt grynųjų pinigų ir jais naudojosi iki 2010-01-22, taip veikė priešingais UAB “M b” tikslais ir interesais, t.y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pažeidė Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d., 2 d., 3 d. reikalavimus, 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 str. 8 d., 37 str. 7 d., 8 d. reikalavimus, 2005-03-15 UAB „M b“ visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintų UAB „M b“ įstatų (2005-04-22 įregistruotų Juridinių asmenų registre ir galiojusių iki 2008-02-01) 1.6 p. reikalavimus, UAB „M b“ valdybos 2006-09-21 nutarimu patvirtintų UAB „M b“ Kauno filialo nuostatų 2.1 p., 2.3 p., 2.4 p., 4.3.1 p., 4.3.2 p., 4.3.8 p., 4.3.9 p., 4.3.11 p. reikalavimus, UAB „M b“ valdybos 2007-07-24 nutarimu patvirtintų Banko dienos dokumentų bylų formavimo tvarkos 4.2 p. reikalavimus, tuo padarė didelę žalą UAB „M b“ interesams – diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto UAB “M b” Kauno filialo vadovo vardą bei sumenkino vieno iš Lietuvos Respublikos bankų sistemos – UAB „M b“, vykdančio licencijuojamą veiklą indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir jų skolinimu bei prisiimančio su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, autoritetą ir prestižą bei sukėlė nepasitikėjimą UAB „M b“ kaip banku, sugebančiu skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jam patikimas klientų pinigines lėšas.

Skunde taip pat teigiama, kad apeliantės veiksmai galėtų atitikti BK 222 str. 1 d. įtvirtintus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tačiau siekiant tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką turi būti nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, vienas iš kurių – kaltė. Apgaulingas apskaitos tvarkymas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tačiau iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad apeliantė neturėjo jokio motyvo slėpti banko turtą ar sąmoningai blogai vesti buhalterinę apskaitą. Pinigai buvo paimti neapdairiai, nepagalvojant apie bankui kilsiančias neigiamas pasekmes ir norint tik gero klientui bei UAB „M b“. Teismas netinkamai analizavo subjektyviuosius veikos požymius ir, remdamasis vien tik objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, pripažino apeliantę kalta padarius minėtą veiką. Skundo autorės teigimu, nesant jos veiksmuose tyčios, veikai kvalifikuoti galėtų būti taikomos ATPK normos, reglamentuojančios buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimus (ATPK 173¹ str. 2 d.). Tokiu atveju, kai iškyla baudžiamosios ir administracinės atsakomybės santykio problema, prioritetas turėtų būti teikiamas administracinei atsakomybei.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, baudžiamosios bylos medžiagą, dar kartą išanalizavusi bylos įrodymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl K. M. kaltės ir jos padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo.

Pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje byloje teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Priešingai, negu teigiama nuteistosios apeliaciniame skunde, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo vertinami nepalankiai K. M., nesudaro pagrindo išvadai, kad įrodymai buvo vertinama pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 str. nuostatų reikalavimus.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes apeliantės teiginiai, kad jokio tikslo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą neturėjo, reali žala padaryta nebuvo, jos atsakomybės pagal BK 222 str. 1 d., nešalina, kadangi, kaip jau minėta, ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra įvardinta, kokia tyčios rūšis K. M. veiksmuose nustatyta, apygardos teismo vertinimu veika padaryta esant netiesioginei tyčiai. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad pirmos instancijos teismo nuosprendyje, išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra nustatyta, jog K. M. tiesiogine tyčia siekė BK 222 str. 1 d. numatytų padarinių, tokios aplinkybės nenustatė ir apygardos teismas. Kaip nurodė pati K. M., ji J. V. S. atneštus 100 000 Lt paėmė, tačiau neužtikrino, kad minėti pinigai būtų apskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, o pasidėjo juos į seifą. Tokį savo elgesį K. M. motyvuoja tuo, kad pats J. V. S. paprašė pinigų į banko kasą neįnešti ir kurį laiką pasaugoti, tačiau ši aplinkybė K. M., kaip banko filialo direktorės, atsakingos už buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą, kaltės nepaneigia ir baudžiamosios atsakomybės nešalina. Įvertinus tai, kad K. M. banko filialo direktore dirbo ne vienerius metus, buvo susipažinusi su buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo klausimais, žinojo savo, kaip filialo direktorės pareigas, susijusias su tinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu, laikytina, kad K. M., žinodama, jog iš J. V. S. paimti 100 000 Lt, skirti įsipareigojimų dengimui, turi būti apskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, to nepadarė, taip leisdama atsirasti BK 222 str. 1 d. numatytiems padariniams. Tai, kad dėl K. M. veiksmų kilo minėto straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai įrodyta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyresniosios specialistės išvada, kad pagal apžiūrai pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti banko veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą už 2007-2008-2009 metus (1 t. b. l. 44). Specialistės paaiškinimai bei padarytos išvados abejonių nekelia, todėl teismas paminėtas išvadas pagrįstai laikė vienu iš K. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką pagrindžiančiu įrodymu. Nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai K. M. veiksmuose nustatyti tinkamai, veika pagal minėtą straipsnį kvalifikuota teisingai, todėl konstatuoti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nėra pagrindo.

Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo išvada dėl K. M. kaltės padarius BK 228 str. 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2011-07-05) numatytą nusikaltimą. Pagal šį straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pagal BK 230 str. 3 d. K. M., kaip UAB „M b“ Kauno filialo direktorė, laikytina valstybės tarnautojui priligintu asmeniu, todėl ji yra tinkamas atsakomybės pagal BK 228 str. 1 d. subjektas. Teisingai nustatyta ir tai, kad K. M., kaip banko filialo direktorė, neturėdama įgaliojimų iš klientų paimti grynuosius pinigus, surašyti ir pasirašyti kasos pajamų dokumentus bei įvesti duomenis apie grynųjų pinigų priėmimą į duomenų bazę, paimdama iš J. V. S. grynuosius pinigus – 100 000 Lt, viršijo savo įgaliojimus. Apeliantės vertinimu ji pagal minėtą straipsnį nuteista nepagrįstai, kadangi jos veikoje nenustatytas būtinas BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymis – didelė žala. Apygardos teismo teisėjų kolegija su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka.

Iš tikrųjų, būtinas BK 228 str. požymis, skiriantis šį nusikaltimą nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos padarymas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatyme nepateikta universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-7-335/2013). Be to, šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2013, 2K-316/2013).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. M. veiksmais UAB „M b“ padaryta didelė neturtinė žala: pakenkta bendrovės įvaizdžiui, reputacijai. Su tokiu faktinių aplinkybių vertinimu apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar neturtinė žala laikytina didele, atsižvelgtina į tai, kad teisei priešinga veika padaryta banko, kurio veiklai keliami itin aukšti kokybės reikalavimai ir taikoma itin griežta kontrolė, darbuotojos – filialo direktorės, veiksmais. Komercinių bankų veikla licencijuojama ir jie veikia griežtai kontroliuojamame finansų sektoriuje, kuriame banko patikimumas, autoritetas ir gera reputacija yra itin svarbu. Šiuo atveju K. M., pažeisdama teisės aktų reikalavimus, diskreditavo banko vadovo vardą, sumenkino UAB „M b“ vardą, autoritetą, prestižą, pasitikėjimą juo bei visa bankų sistema, o tai kelia realią grėsmę visam bankinės sistemos stabilumui. Neturtinė žala, priešingai, negu turtinė, neturi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti padarytos žalos dydį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino K. M. einamų pareigų svarbą, neigiamą padarytos veikos poveikį bankui, kurioje ji dirbo bei banko reputacijai ir padarė pagrįstą, faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, jog K. M. veiksmais UAB „M b“ buvo padaryta didelė neturtinė žala. Nagrinėjamos bylos kontekste ta aplinkybė, kad K. M. veiksmai visuomenėje rezonanso nesukėlė, nukentėjusiųjų byloje nėra, pirmos instancijos teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia, K. M. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 str. 1 d. nešalina.

Skunde nesutinkama ir su teismo paskirta bausme motyvuojant, kad bausmė yra per griežta, paskirta neįvertinus nuteistosios sveikatos būklės bei to, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl neapdairumo.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai K. M. bausmę, netinkamai įvertino BK 41, 54 straipsnių nuostatas, dėl ko paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytiems nusikaltimams.

Už BK 222 str. 1 d. numatytą veiką gali būti baudžiama bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. BK 228 str. 1 d. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2011-07-05) sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės rūšys: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Skundžiamame nuosprendyje sprendimas paskirti atitinkamą bausmės rūšį yra motyvuotas ir kolegija neturi pagrindo daryti išvadą apie tai, kad teismo paskirta bausmė yra netinkama ir neužtikrinanti bausmei keliamų tikslų įgyvendinimo. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumą (padarytos dvi apysunkės tyčinės nusikalstamos veikos), asmenybę (administracine tvarka nebausta, neteista), įvertino turtinę padėtį, sveikatos būklę, nors apeliantė skunde neteisingai nurodė, kad apylinkės teismas šios aplinkybės neįvertino, bei tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir motyvuotai paskyrė sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė laikydamasis BK 47 str. 3 d. 5 p. apibrėžtų baudos, skiriamos už apysunkio nusikaltimo padarymą, ribų. Paskirta 100 MGL lydžio bauda, įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes nelaikytina aiškiai per griežta, yra tinkamai individualizuota ir pakankama BK 41 str. numatytiems tikslams pasiekti. Bausmės už atskirus nusikaltimus, įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, apėmimo būdu subendrintos tinkamai. Galutinė subendrinta bausmė atitinka teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimus.

Pastebėtina, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas, motyvuodamas bausmės skyrimą, nurodė, jog K. M. skirtina BK 221 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Minėtas straipsnis K. M. nebuvo inkriminuotas, iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžio motyvų akivaizdu, kad nagrinėjama nusikalstama veika, numatyta BK 222 str. 1 d., nuosprendžio rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, kad K. M. pripažįstama kalta padariusi BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Esant tokioms aplinkybės laikytina, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas, tačiau jis nuosprendžio esmės nekeičia, teismo padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. M. kalta padarius BK 222 str. 1 d., 228 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, atitinka faktines byloje nustatytas aplinkybes. Bausmė paskirta ir apėmimo būdu subendrinta tinkamai. Skundžiamas nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistosios K. M. apeliacinį skundą atmesti.