- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-558-543/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- K. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J.
procesinio dokumento kategorijos: 39.2; 45.4.3; 45.4.7; 52.3.
2015 m. balandžio 22 d.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. J., suinteresuotam asmeniui V. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) moksleivio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracinėmis nuobaudomis, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. 2015 m. balandžio 4 d. 0.05 val. Alytaus mieste A. Jonyno gatvėje vairavo automobilį F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.53 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
K. J. kaltę dėl pažeidimo pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną vairavo automobilį išgėręs ir neturėdamas teisės vairuoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo transporto priemonės F. M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. J. paaiškino, kad rūpindamasis kaime likusia sodyba patikėjo automobilį sūnaus draugui, kuris turi teisę vairuoti, tačiau sūnus paėmė iš savo draugo automobilį ir iš kaimo į namus parvažiavo pats.
Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:
Tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), kuriuo policijos pareigūnė pranešė, kad 2015 m. balandžio 4 d. 0.05 val. Alytaus mieste A. Jonyno gatvėje sustabdė automobilį F. M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pėsčiųjų perėjoje nepraleido žmogaus ir kurio vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei akivaizdžiai matėsi, jog yra neblaivus. Pasiūlius pasitikrinti girtumą vairuotojas paėjo į šalį ir ėmė bėgti, tačiau už kelių šimtų metrų buvo sulaikytas, taip pat buvo nustatytas girtumas bei vairuotojo asmens tapatybė. Vairuotojas sutiko su prietaiso parodymais ir neneigė, kad vartojo alkoholį (b. l. 3).
Iš alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad K. J. 2015-04-04 00.11 val. nustatytas 1.53 promilių girtumas (b. l. 4).
Rašytiniuose paaiškinimuose G. J., I. J. ir D. J. nurodė, kad 2015-04-03 apie 23.50 val. važiavo automobiliu F. M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyriškis, vardu K., kuris automobilį sustabdžius policijos pareigūnams, ėmė bėgti (b. l. 8, 9, 10).
Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad K. J. nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 15).
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis K. J. buvęs teistas (b. l. 14).
Administracinių teisės pažeidimų ir įvykių registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenys patvirtina, kad K. J. 2003-07-29, 2003-08-07 ir 2003-09-18 nutarimais nubaustas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d., 130 str. 1 d. ir 128 str. 1 d. baudomis, kurių nesumokėjęs. Visų trijų nutarimų vykdymas nutrauktas 2014-01-01, suėjus senaties terminui. 2014-12-29 K. J. skirta administracinė nuobauda – 30 Lt bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 178 str. 1 d., padarymą 2014-12-20 (b. 12-13).
Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas V. J. vardu (b. l. 17).
Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas pažeidimo faktas bei K. J. paaiškinimas, kuriame jis su pažeidimu sutiko, nurodė, kad vairavo išgėręs ir neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 1-2).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad K. J. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje. Pažeidėjo kaltė dėl pažeidimo įrodyta jo paties prisipažinimu bei byloje surinktais ir aukščiau ištirtais rašytiniais įrodymais.
ATPK 129 straipsnis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, ir užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnio numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Administracinė nuobauda yra individuali atsakomybė ir atsakyti turi tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui, o taip pat ir papildomą nuobaudą – transporto priemonės, kuria buvo padarytas teisės pažeidimas, konfiskavimą. Nuobauda skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, todėl administracinė nuobauda turi atitikti padaryto pažeidimo pavojingumą ir, užtikrinant administracine nuobauda siekiamų tikslų realizavimo, turi būti proporcinga.
Skiriant nuobaudą pažeidėjui atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad K. J. šį pažeidimą padarė būdamas anksčiau padaręs nusikaltimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Be to pažeidėjui anksčiau buvo skirtos administracinės nuobaudos už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas neigiamai jį charakterizuoja, tačiau šiuo metu pažeidėjas yra moksleivis, mokosi specialybės, kas mėnesį gauna 178 eurų stipendiją, nuo 2015-08-01 tikisi būti įdarbintas (duomenys neskelbtini). Dabar pažeidėjas padarė šiukštų administracinį teisės pažeidimą, kuris kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, dėl šių pažeidėjo tyčinių veiksmų potencialiai galėjo atsirasti labai sunkios pasekmės: žūti arba būti sužaloti žmonės, sugadintas turtas ir t. t. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes pažeidėjui straipsnio sankcijoje numatyta švelnesnė administracinė nuobauda – bauda, lygi jos dydžio vidurkiui. Atsižvelgiant į pažeidėjo prašymą, paskirtosios baudos mokėjimas išdėstytinas.
Automobilis F. M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padarytas pažeidimas, įregistruotas V. J. vardu (b. l. 17). Šis automobilis atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius ir yra pažeidimo padarymo įrankis, o ATPK 26 straipsnio 1 dalis numato išimtinę teisę konfiskuoti ir kitam asmeniui, ne pažeidėjui, priklausančią transporto priemonę, jei ji buvo ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis. ATPK 129 straipsnyje, paskyrus baudą, transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas. Sprendžiant klausimą dėl straipsnio, pagal kurį kvalifikuotas pažeidimas, sankcijoje numatyto daikto, buvusio pažeidimo padarymo įrankiu ir nesančio pažeidėjo nuosavybe, konfiskavimo, būtina išsiaiškinti ar šis daiktas buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t. y. ar su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Transporto priemonės F. M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad automobilį vairuoti jis davė sūnaus draugui, kuris turi teisę vairuoti ir įvykio dieną buvo blaivus. Sūnui K. J. automobilio vairuoti jis nedavė sutikimo, todėl jis negali būti baudžiamas už jo neatsakingą ir teisę pažeidžiantį elgesį, nes objektyviai negalėjo numatyti tokių jo veiksmų. Automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai yra didesnė sankcija jo savininkui nei pažeidimą padariusiam asmeniui, o su pažeidimu automobilio savininkas nesusijęs. Dėl to manytina, jog šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Esant šioms aplinkybėms, automobilio konfiskavimas laikytinas akivaizdžiai neproporcinga priemone administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 29, 30, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,
nutarė:
K. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje, skirti 1303 (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Paskirtosios baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per trylikos mėnesių laikotarpį, įpareigojant K. J. pirmąją įmoką – 103 eurus sumokėti iki 2015-05-15, toliau iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos sumokėti po 100 eurų, baigiant mokėti iki 2016-05-15.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Alytaus rajono apylinkės teismą.