Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-02-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-11-363/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-08
Bylos Nr.
A15.-11-363/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Pažeidėjas
R. G.
Suinteresuotas asmuo
R. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-11-363/2019
Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00250-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 16.9.8.1; 21.9.10
ROIK: 18095610756(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. vasario 8 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. G.,suinteresuotam asmeniui R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G., 2018 m. gruodžio 16 d., 05.10 val., Plungėje, ties Dariaus ir Girėno gatvėje esančiu 61 numeriu pažymėtu namu, būdamas neblaivus, kuriam nustatytas 1,42 promilės girtumo laipsnis, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nes šios teisės nėra įgijęs, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis nevairavo automobilio, tik dėl girtumo prisiėmė kaltę. Automobilį vairavo R. B.. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo D. B., o jis, F. J. ir T. V. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Kodėl kiti kartu važiavę asmenys jį nurodė kaip vairavusį automobilį nurodyti negali, mano, kad pagal tai, kad jis prisiėmė kaltę vairavęs automobilį.

Suinteresuotas asmuo R. J. parodė, kad jo sūnus F. J. su draugais be jo žinios pasiėmė jo automobilį ir išvažiavo, kas vairavo automobilį, jis nežino.

Liudytojas F. J. parodė, kad be tėvo žinios jis pasiėmė tėvo automobilį ir su draugais išvažiavo į Plungę. Jis nematė, kas sėdėjo už vairo, kai juos sustabdė policijos pareigūnai, nes miegojo ant galinės sėdynės. Kai jį pažadino, policijos pareigūnai sakė, kad automobilį vairavo R. G., todėl taip užrašė paaiškinime, nors pats nematė, kas vairavo automobilį.

Liudytoja R. T. teismo posėdyje parodė, jog važiuojant Dariaus ir Girėno gatve, Plungėje stabdė priešpriešais parvažiuojantį automobilį, tačiau jis iškart nesustojo, o iš lėto riedėjo. Prasilenkiant su automobiliu, ji su dirbusiu kolega I. Š., įsidėmėjo asmenį, kuris vairavo automobilį, tačiau sustabdžius ir priėjus prie automobilio, prie vairo sėdėjo jau kitas asmuo – R. B., o asmuo kuris vairavo automobilį sėdėjo gale, todėl teigia, kad asmenys susikeitė. Garantuoja, jog R. negalėjo vairuoti automobilio, nes priėjus prie automobilio jis net nesuvokė ką daro, t. y. automobilis riedėjo, o jis tinkamai nesugebėjo net automobilio sustabdyti.

Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas (toliau – Plungės r. PK), R. G. kaltę įrodinėja šia pirmine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame R. G. kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino; policijos pareigūnės R. T. tarnybiniu pranešimu, patikrinimo alkotesteriu registracijos žurnalo kopija, kuriame užfiksuotas R. G. 1,42 promilės girtumas; kartu automobilyje važiavusių asmenų F. J., R. B. ir T. V. rašytiniais paaiškinimais.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys pirminiai parodymai – kartu automobilyje važiavusių trijų asmenų paaiškinimai, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo R. G. teismo posėdyje iškeltą versiją, kad automobilį vairavo ne jis, o tokią traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens poziciją, teismas vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką ir siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Kad automobilį vairavo R. G. patvirtina ir liudytojos policijos pareigūnės R. T. parodymai, kad prasilenkiant su automobiliu pareigūnai įsidėmėjo automobilį vairavusį asmenį ir sustabdę automobilį iškart atpažino automobilį vairavusį asmenį, o netikėti tokiu policijos pareigūnės paaiškinimu, teismas neturi pagrindo. Be to ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iškart po nusižengimo protokole paaiškino, jog padarytą nusižengimą pripažįsta, todėl kaltininko argumentas, kad kaltę prisiėmė tik dėl girtumo, vertinamas kaip deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog surinkti įrodymai patvirtina, kad R. G. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.

Kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai).

Skiriant nuobaudą kaltininkui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, girtumo sunkumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kad yra jauno amžiaus, praeityje administracine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda nebegaliojanti, į atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę negu vidurkis baudą, numatytą už R. G. padarytą administracinį nusižengimą.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, kuris numatytas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Pagal ANK 29 straipsnį konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo R. G., savininkas yra R. J.. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų, kuriems esant galimas kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas, todėl ši administracinio poveikio priemonė netaikytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

R. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirti nuobaudą – 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Nutarimui įsiteisėjus, automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paimtą 2018-12-16 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, esantį UAB „TRANSADRIA“ aikštelėje, Stoties g. 7F, Plungėje, grąžinti teisėtam transporto priemonės valdytojui.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 str. 1, 2 d.).

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė