- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- 1A-433-493/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-0-00027-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Darius Kantaravičius, Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- S. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. D. pagal BK 284 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad jis kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2018 m. rugsėjo 4 d., apie 21 val. 20 min., Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., drausmės grupės patalpose, kameroje Nr. 114, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia padegė spintelėje buvusius popieriaus lapus, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad S. D. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas sprendė, kad Kybartų pataisos namų drausmės grupės patalpų kamera Nr. 114 negali būti vertinama kaip vieša vieta. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad incidentas truko gana trumpą laiką, reali žala niekam nebuvo padaryta, įstaigos normali veikla nebuvo sutrikdyta, taip pat, nenustatyta, kad S. D. veikė tyčia, siekdamas pažeisti visuomenės rimtį ir tvarką.
3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: S. D. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteisti jį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudėti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu S. D. paskirta 19 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą 20 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose.
Šalies argumentai
3.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad S. D. veiksmuose nėra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, įrodymus vertino nepagrįstai ir neteisingai, suteikiant kaltinamojo duotiems parodymams išskirtinę reikšmę, juos vertinant kaltinamojo naudai. Teismo išvados, jog veikos padarymo vieta negali būti vertinama kaip vieša vieta, o taip pat, kad viešoji tvarka nebuvo pažeista, nes nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, yra nepagrįstos.
3.2. Prokuroro teigimu, nors pataisos namai yra izoliuota nuo išorės visuomenės vieta, tačiau kartu yra atvira bei dėl to vieša vietinei bendruomenės daliai – nuteistiesiems, prižiūrėtojams, kitiems administracijos darbuotojams. Nors patekimas į drausmės grupės kameros tipo patalpas yra sudėtingesnis, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad prižiūrėtojams nebuvo kliūčių ar kitokių nepatogumų patenkant į kamerą, kuomet reikėjo išnešti spintelę ar išvesti nuteistąjį. Be to, viešosios tvarkos sutrikdymas pasireiškė ir tuo, kad, padegus spintelėje buvusius lapus, jie skleidė dūmus ir į kitas kameras, dūmų kvapą jautė ir prižiūrėtojai. Šie duomenys patvirtina, kad veikos padarymo vieta atitinka viešosios vietos, BK 284 straipsnio prasme, požymius.
3.3. Apeliaciniu skundu akcentuojama, kad bylos duomenys patvirtina ir tai, kad dėl S. D. veiksmų buvo pažeista viešoji tvarka ir sutrikdytas pareigūnų darbas. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti pataisos namų pareigūnai nurodė, kad dėl įvykio buvo sutrikdytas jų darbas. Darbo sutrikdymas pasireiškė tuo, kad, gavus iškvietimus į drausminę grupę, pareigūnai negalėjo vykdyti savo kitų tiesioginių pareigų ir, jeigu ne šis įvykis, jie nebūtų buvę kviesti į drausminę grupę.
3.4. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu išteisintojo parodymų vertinimu, jog jis prisidegęs cigaretę popierius užgesino į grotų kampą ir padėjo į spintelę, dėl ko patalpoje liko dūmų kvapas. Pataisos pareigūnai nurodė, kad stiprus dūmų kvapas jautėsi ne tik pačioje kameroje, bet ir visame koridoriuje. Be to, liudytojas M. N. nurodė, kad pats kaltinamasis kameroje sėdėjo prisidengęs veidą rankšluosčiu, nes dūmų kameroje buvo daug, o jų kvapas buvo itin aitrus. Tą patvirtina ir daiktų apžiūros protokolu užfiksuota informacija, kur iš nuotraukų matosi, jog spintelė buvo aprūkusi. Kartu prokuroras atkreipė dėmesį, kad jeigu pareigūnai laiku nebūtų pastebėję ir sureagavę į įvykį, dūmų pasklidimas į kitas kameras būtų sukėlęs realų pavojų kitiems nuteistiesiems.
3.5. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai sprendė, jog byloje nenustatyta, kad S. D. veikė tyčia, elgdamasis įžūliai. Liudytojas A. L. nurodė, kad S. D. dar tą pačią dieną buvo pasakęs, kad padegs kamerą. Liudytojo teigimu, išnešdamas spintelę jis matė, kad jos viduje buvo sudėtas „laužiukas“, kuris savaime negalėjo užsidegti. Tą patvirtina ir daiktų apžiūros protokolu užfiksuoti spintelės vaizdai, kuriuose matosi, kad medinės lentelės bei popierius buvo sudėti į vieną vietą. Be to, liudytojas M. N. parodė, kad po įvykio S. D. grasino ir toliau tęsti savo tokią veiką, nurodydamas, kad padegs ir kitą spintelę. Pats bausmę atliekantis S. D. apie degančią spintelę nepranešė, tai pastebėjo patys pareigūnai, todėl, prokuroro teigimu, akivaizdu, kad S. D. siekė, jog būtų sugadintas pataisos namų turtas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras nurodė, jog palaiko apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti ir S. D. pripažinti kaltu, padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Išteisintasis S. D. teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo, jo interesus atstovavęs gynėjas advokatas R. A. prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.
5. Kauno
apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Prokuroro apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu, to pasekoje išteisinant S. D. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir S. D. veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį
7. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-589/2006; 2010 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-440/2010; 2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309/2011). Išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
8. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
9. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
10. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išnagrinėjusi S. D. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, juos vertino selektyviai ir fragmentiškai, neatsižvelgdamas į jų visumą ir tarpusavio ryšį. Tuo apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei apylinkės teisme ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, patvirtina, kad S. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus nustatė: S. D., 2018 m. rugsėjo 4 d., apie 21 val. 20 min., Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., drausmės grupės patalpose, kameroje Nr. 114, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia padegė spintelėje buvusius popieriaus lapus, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
13. Kaltinamasis S. D. pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad įvykio dieną norėjo prisidegti cigaretę. Paėmęs vatą ją pridėjo prie elektros lemputės laidų ir, jiems sukibirkščiavus, nuo vatos uždegė lapą, su kuriuo prisidegė cigaretę. Minėtą lapą užgesino ir pasidėjo į spintelę. Pripažįsta, kad kameroje jautėsi smalkių kvapas. Pažymėjo, kad įvykio dieną pataisos namuose vyko kratos, todėl tarp nuteistųjų ir kareivių įvyko konfliktai. Pareigūnai atliko kratą ir jo kameroje, tačiau S. D. paprašius pareigūnų užsidėti pirštines, šie panaudojo spec. priemones. Kartu nurodė, kad spintelė nedegė, o tik smilko joje buvę popieriai. Jo kameroje buvo tik viena spintelė, nors nuteistasis yra prašęs jų atnešti daugiau. Spintelėje rasti pagaliukai buvo skirti jo reikmėms. S. D. pažymėjo, kad dėl įvykio gaisrinė kviesta nebuvo, taip pat nebuvo naudotas gesintuvas.
14. Liudytojas R. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad dirba Kybartų pataisos namuose vyresniuoju specialistu. Įvykio dieną iš drausmės grupės buvo gautas pranešimas, kad kameroje spintelėje sudėtas laužas iš popierių. Atėjus į nurodytą kamerą, spintelė buvo išimta, ji nedegė, tik buvo sukrauti popieriai, kažkokie mediniai daiktai. Po šio įvykio nuteistasis uždegė antrąją spintelę, tačiau liudytojas šiame įvykyje nedalyvavo. Mano, kad pareigūnų darbas buvo sutrikdytas, nes jie negalėjo vykdyti kitų darbų. Specialiosios tarnybos kviestos nebuvo, viskas išspręsta lokalizuotai, nes pareigūnai yra parengti tokiems išpuoliams. Prisimena, kad S. D., išnešant pirmąją spintelę, buvo agresyvus, daužė duris ir grasino padegti. Viso kameroje buvo trys spintelės. Pažymėjo, kad nuteistiesiems nėra draudžiama su savimi turėti degtukų ar žiebtuvėli.
15. Liudytojas A. L. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad kamera, kurioje įvykio metu buvo S. D., yra trivietė, todėl joje buvo trys spintelės. Prisimena, kad iš kameros išnešė vieną spintelę, nes ji degė, koridoriuje jautėsi dūmų kvapas. Išneštą spintelę užgesino koridoriuje, joje buvo popieriai, kurie smilko ir rūko, ugnies galimai nebuvo. Liudytojo teigimu, nuteistasis anksčiau yra grasinęs padegti kamerą. Spec. tarnybos kviesto nebuvo, spintelę užgesino su šlapiu skuduru. Pareigūnų darbas buvo sutrikdytas, kadangi reikėjo atidaryti kamerą, iškviesti vyresnįjį. Nuteistieji drausminėje kameroje gali turėti degtukų, žiebtuvėlį. Minėta dieną drausminėje grupėje, kurioje yra 10 kamerų, buvo apie dvidešimt nuteistųjų. Drausminėje grupėje nuteistieji be pareigūnų pagalbos išeiti į koridorių negali.
16. Liudytojas M. N. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad drausmės grupėje gavo pranešimą, jog kameroje nuteistasis yra uždegęs spintelėje popierius. Atrakinus kamerą, jautė dūmų kvapą. Spintelės durys buvo atviros ir ten buvo sudėti popieriai, jie smilko. Liudytojas davė nurodymą spintelę išnešti iš kameros. Mano, kad tą patį vakarą buvo ir daugiau incidentų susijusių su S. D., kadangi budintis buvo nuėjęs į jo kamerą, išnešė vieną spintelę. Antrą kartą smilkstančią spintelę išnešė liudytojas, atviros liepsnos nebuvo. Kamera buvo prismilkusi dūmų, nuteistasis buvo prisidengęs veidą rankšluosčiu. Nuteistasis buvo išvestas į laikino sulaikymo kamerą. Jis sakė, kad padegs ir kitą spintelę. Mano, kad pareigūnų darbas buvo sutrikdytas, kadangi reikėjo eiti į nurodytą kamerą. Jei spintelė būtų užsidegusi, dūmai papultų ir į kitas kameras, tuomet kiltų pavojus, tačiau šiuo atveju viskas išspręsta laiku.
17. Liudytojas V. L. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad prisimena įvykį, kuomet S. D. buvo padegęs spintelę. M. N. buvo pamainos vyresnysis ir jis liudytoją iš rezervo iškvietė į drausmės grupę. Kartu su juo buvo iškviesti dar du pareigūnai. Drausmės grupėje matė užgesintą spynelę, joje buvo apdegusių popierių, patalpa buvo uždūminta, girdėjosi triukšmas S. D. kameroje. Buvo sutrikdytas visas darbas, kadangi pareigūnai buvo iškviesti iš rezervo, todėl jei nebūtų šio įvykio, jie nebūtų kviečiami. Tuo metu pareigūnai turėjo kitų pareigų – turėjo apeiti teritoriją, visus kambarius, sekcijas, tačiau dėl šio įvykio jų darbas buvo sutrikdytas. Prisimena, kad spintelės apačia buvo išdegusi.
18. Įrodymų tyrimo metu pirmosios instancijos teisme taip pat buvo ištirti ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kurių visuma šiuo atveju įrodo S. D. kaltę:
19. Iš Kybartų pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto M. N. tarnybinio pranešimas matyti, kad 2018 m. rugsėjo 4 d., apie 21 val. 20 min. jaunesnysis specialistas A. L. pranešė, kad drausmės grupės kameroje Nr. 114 esantis nuteistasis S. D. uždegė spintelėje esančius popierius. Įėjus į kamerą, spintelė su smilkstančiais popieriais buvo išnešta. Nuteistasis pareiškė, kad uždegs tualeto duris, neketina nusiraminti, todėl prieš nuteistąjį buvo panaudota specialiosios priemonės – antrankiai (1 t., b. l. 7).
20. 2018 m. rugsėjo 4 d. surašytoje sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos kopijoje Nr. 11/1-240 užfiksuotas S. D. sužalojimų pobūdis: abiejų rankų riešų srityje stebimi odos nubrozdinimai. Sužaloto asmens nurodytos aplinkybės: buvo panaudota fizinė prievarta (antrankiai) (1 t., b. l. 9).
21. 2018 m. rugsėjo 5 d. surašytame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos Kybartų pataisos namų drausmės grupės patalpos. Užfiksuota, kad prie drausmės grupės posto stovi medinė, nudažyta rudos spalvos spintelė. Ant jos yra sudėtos spintelės medinės lentynos. Atidarius spintelės duris stebimos joje esančios nuolaužos bei sudegusio popieriaus skiautės. Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 12-17).
22. 2018 m. rugsėjo 25 d. surašytame daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta medinė spintelė. Spintelė yra medinė, padengta šviesiais rudos spalvos dažais. Ant spintelės padėtos dvi medinės, padengtos rudos spalvos dažais lentynos iš spintelės. Atidarius spintelės duris, joje stebima kairėje jos pusėje sudėtos spintelės nuolaužos, bei sudegusio popieriaus skaičių liekanos (1 t., b. l. 18-19).
23. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. D. buvo nepagrįstai išteisintas dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nes byloje esančių įrodymų pakanka jo kaltei pagrįsti.
24. Iš esmės ir pats S. D. neneigia, kad jo kameroje spintelėje buvę popieriai buvo padegti ir pradėjo rūkti, dėl ko kameroje atsirado dūmų kvapas, tačiau teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, kadangi spintelėje buvę popieriai užsidegė nuo neatsargiai padėto nudegusio popieriaus lapelio, kuriuo jis prisidegė cigaretę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su S. D. argumentais ir vertina, kad S. D. nurodytos aplinkybės, kuriomis jis siekia paneigti savo kaltę dėl BK 284 straipsnio numatyto nusikaltimo, yra pasirinkta gynybinė versija, siekiant sušvelninti savo atsakomybę.
25. BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis ar vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis.
26. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, sprendžia, kad šiuo atveju apylinkės teismas nepagrįstai vertino, kad Kybartų pataisos namų drausmės grupės patalpų kamera Nr. 114 nelaikoma vieša vieta. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstamos ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančios bendrojo naudojimosi vietos, tarp jų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2004, 2K-159/2009, 2K-27/2013). Laisvės atėmimo vietose tarp nuteistųjų, pataisos įstaigos administracijos taip pat egzistuoja viešosios tvarkos santykiai, kuriuos įmanoma pažeisti BK 284 straipsnyje nurodytais būdais. Tai, kad nagrinėjamu atveju incidentas įvyko drausmės grupės patalpose veikos kvalifikacijos nekeičia, kadangi pataisos įstaigos rėžimas negali nulemti vietos viešumo ar ne viešumo. Iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų – pataisos pareigūnų parodymų matyti, kad jiems nekilo kliūčių patekti į kaltinime nurodytą drausmės grupės kamerą. Be to, pareigūnai nurodė, kad drausmės grupės kamerose dažnai apgyvendinami keli nuteistieji, todėl į S. D. kamerą bet kuriuo metu galėjo būti pristatytas ir kitas nuteistasis.
27. Šiuo atveju, S. D. veiksmai buvo atlikti demonstratyviai ir be jokios pateisinamos priežasties, valstybės institucijos teritorijoje, naikinant svetimą, pataisos namų, turtą, todėl tokie jo veiksmai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertintini kaip tyčinis įžūlus elgesys, pasireiškęs spintelėje buvusių popierių padegimu. Tuo buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis, viešoji tvarka, kadangi tokie veiksmai neabejotinai buvo sutrikdytas pareigūnų darbo ritmas. Siekiant užtikrinti tvarką, į tarnybą turėjo buvo iškviestos papildomos pajėgos – rezerve esantys pareigūnai, taip buvo sutrikdytas įstaigos įprastas rėžimas. Be to, tyčinis pataisos namų turtas buvo naikinamas visuotinai pavojingu būdu – deginant, t. y. šie veiksmai ne tik įžūlūs, tačiau ir visuotinai pavojingi, kadangi dėl gaisro (jam išsiplėtus) galėjo kilti pavojus daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Apklausti pareigūnai patvirtino, kad dūmai buvo jaučiami ir drausmės grupės koridoriuje, šioje grupėje vienu metu bausmę atlieka apie 10-30 nuteistųjų, be to, jų laisvas judėjimas yra apribotas, todėl dėl smilkstančių dūmų galėjo kilti ypač didelių ir sunkių padarinių. Taigi, tik atsitiktinumo dėka, liudytojui A. L. laiku pajutus dūmų kvapą ir išnešus spintelę bei užgesinus smilkstančius popierius, didesnių pasekmių nekilo.
28. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir motyvais, kad S. D. veikoje nebuvo tyčios padegti spintelėje buvusius popieriaus lapus, taip sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
29. Nors išteisintasis teigia, kad popieriaus skiautę uždegė turėdamas tikslą prisidegti cigaretę ir po to ėmėsi priemonių šiai skiautei užgesinti, tačiau apygardos teismas tokiu S. D. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją. Iš liudytojų R. M., M. N. parodymų matyti, kad S. D. ir anksčiau buvo grasinęs padegti kameros patalpas, viena spintelė iš gyvenamųjų patalpų, nespėjus jos padegti, buvo išnešta dar tą pačią dieną. Be to, iš byloje esančios medicininės apžiūros (1 t., b. l. 9) matyti, kad S. D. atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai, todėl tai tik patvirtina teismo įsitikinimą, kad įvykio dieną S. D. elgėsi agresyviai ir tyčia niokojo pataisos namų turtą. Be to, kaip teisingai nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, pats S. D. apie kameroje smilkstančią spintelę pataisos pareigūnams nepranešė, įvykis buvo pastebėtas pareigūno, kuomet šis tarnybinėse patalpose užuodė dūmų kvapą. M. N. taip pat paaiškino, kad S. D. kameroje sėdėjo užsidengęs veidą, taip siekdamas išvengti žalingo dūmų poveikio. Visos šios aplinkybės paneigia nuteistojo parodymus dėl neatsargaus spintelėje buvusių popierių padegimo ir rodo jo kryptingumą veikti įžūliai, siekiant išreikšti nepasitenkinimą įvykio dieną pataisos namuose vykusia krata. Kita vertus, motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 54-222/2017).
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad: 1) S. D., būdamas drausmės grupės kameroje, į kurią pagal rėžimo sąlygas galėjo patekti pataisos įstaigos pareigūnai, administracija ir kiti nuteistieji, padegė kameroje buvusią spintelę; 2) byloje nustatyta, kad S. D. jau ir anksčiau turėjo konfliktinių situacijų, susijusių su grasinimu padegti pataisos įstaigos turtą. Beje, S. D. ir pats neneigė, jog įvykio dieną tarp jo ir kratą atlikusių pareigūnų buvo kilęs konfliktas 3) S. D. savo veiksmus atliko demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nes iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog tokiam jo poelgiui nebuvo priežasties. 4) dėl tokių S. D. veiksmų sutriko normalus pataisos įstaigos darbas, buvo kviesti pareigūnai iš kitos grupės patalpų. Taigi, akivaizdu, kad šios aplinkybės patvirtina, jog buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, pataisos pareigūnai buvo atitraukti nuo darbo ir negalėjo vykdyti savo įprasto rėžimo. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tokie S. D. veiksmai truko neilgai, tačiau tai nepaneigia viešosios tvarkos sutrikdymo fakto. Viešosios tvarkos sutrikdymui konstatuoti nėra būtina, kad veiksmai truktų ilgą laiką. Kiekvienu atveju turi būti nustatinėjamos konkrečios faktinės aplinkybės, įskaitant nusikalstamos veikos motyvus, aplinkinių reakciją, nukentėjusiųjų skaičių, buvusius pašalinius asmenis, pažeidimo trukmę ir kitas svarbias aplinkybes.
31. Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju S. D. dėl atliktų savo pavojingų nusikalstamų veiksmų pobūdžio viešoje vietoje (pažeidė pataisos įstaigoje priimtiną, įstatymais ginamą bendravimo tvarką, dėl ko galėjo kilti ypatingai sunkūs padariniai), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (jo veika tapo pavojinga ne jam pačiam, bet ir aplinkiniams ir aplinkai), tokiu būdu, aukščiau aptartų nuosprendyje įrodymų pagrindu, S. D. pripažįstamas kaltu pagal BK 284 straipsnį.
Dėl bausmės nuteistajam S. D. skyrimo
32. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę S. D., atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
33. Skiriant S. D. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. S. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad S. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajame akte įvardintas ankstesnis S. D. teistumas, byloje pateiktas įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas, iš kurio matyti visi ankstesni S. D. teistumai, todėl teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti dėl kaltinamajame akte nenurodytos sunkinančios aplinkybės konstatavimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad naują tyčinį nusikaltimą S. D. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl S. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). S. D. pataisos namuose charakterizuojamas neigiamai, per visą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas 86 kartus, neskatintas (1 t., b. l. 103), visos šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, S. D. dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, skirtina didesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.
34. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu S. D. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. rugsėjo pradžios – 2011-09-30 veika) laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 24 straipsnio 5 dalį 228 straipsnio 2 dalį (2011-09-29 – 2011-09-30 veika) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtosios bausmės bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir S. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas devyniolikai metų. Į paskirtą bausmę pilnai įskaitytas laisvės atėmimo bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį.
35. Tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu S. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. paskirta bausme. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu S. D. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria S. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė, panaikino. Panevėžio apygardos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – penkerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo – pridėjo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalį ir S. D. paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 26 d.
36. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalį, bausmės, paskirtos skirtingais nuosprendžiais, privalo būti subendrinamos tuo atveju, kai nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį paaiškėja, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, naujausiu nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas turi subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (nuosprendžių sutaptis), o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismas prideda (taikomas bausmių apėmimas, visiškas ar dalinis sudėjimas) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės. Tokiu atveju pagal nuosprendžių sutaptį subendrinta bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį iki naujo nuosprendžio priėmimo, yra įskaitoma į galutinės subendrintos bausmės laiką.
36.1. Taigi, aptartų duomenų kontekste, matyti, kad nagrinėjamą nusikaltimą veiką S. D. padarė iki paskutinio nuosprendžio priėmimo, t. y. iki 2018 m. spalio 26 d., todėl jam skiriama bausmė bendrintina vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse galiojančiomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Parenkant pridėtinos bausmės dalį teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis, net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, tačiau nagrinėjamu atveju specialiųjų tarnybų pagalbos neprireikė, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, pats įvykis truko ganėtinai trumpą laiką, todėl pridėtina 1 (vienerių) metų bausmės dalis.
37. BPK 94 straipsnio nuostatų pagrindu išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
S. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės – 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo - pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo – ir S. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. D. pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Daiktinius įrodymus – spintelę, saugomą Kybartų pataisos namuose, adresu: J. Biliūno g. 14, Kybartai, Vilkaviškio raj., sunaikinti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.