Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edvervita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edvervita“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Edvervita“ ieškiniu prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 17 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1336 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

2. Nurodė, kad atsakovė Privalomuoju nurodymu pateikė ieškovei reikalavimą: pašalinti arba perkelti tvorą į registruoto ir valdomo sklypo ribas bei atlaisvinti nesuteiktos valstybinės žemės dalį, motyvuodama tuo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), yra naudojamas ne pagal suformuotas bei įregistruotas ribas – sklypo pietinėje dalyje aptverta medinių lentų tvora su metalinių stulpų įtvirtinimais ir įrengti metaliniai vartai (toliau – Tvora), tokiu būdu naudojamasi 202,02 kv. m nesuteiktos valstybinės žemės dalimi (toliau – Aikštelė). Ieškovei nuosavybės teise Žemės sklype priklauso pastatai: pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 2000 m. vasario 21 d.; kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyta 2000 m. vasario 21 d. Ieškovė 2001 m. vasario 27 d. sudarė Sutartį Nr. N19/2001-0075, kuria 99 metų laikotarpiui išsinuomojo valstybinę žemę – Žemės sklypą. Ieškovė nėra nei Tvoros savininkė, nei statytoja, todėl atsakovė, įpareigodama ieškovę nugriauti/pašalinti svetimą statinį, viršijo įgaliojimus. Atsakovė statybos valstybinės priežiūros veiksmų neatliko, savavališkos statybos akto nesurašė, Tvoros statytojo nenustatė, todėl atsakovė Privalomajame nurodyme nepagrįstai ir neteisėtai ieškovę įpareigojo pašalinti (nugriauti) svetimą inžinerinį statinį – Tvorą, esančią net ne Žemės sklype, kurį valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu naudoja ieškovė, o gretimame sklype. Ieškovė, yra netinkamas atsakomybės subjektas, todėl Privalomasis nurodymas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas. Ieškovei apie priimtą Privalomąjį nurodymą ir 2024 m. spalio 15 d. parengtą Patikrinimo aktą tapo žinoma tik 2025 m. vasario 20 d., kai atsakovės Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamentas informavo ieškovę apie pradedamą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį, bei tame pačiame rašte nurodė, kad Patikrinimo aktas ir Privalomasis nurodymas ieškovei buvo išsiųsti 2024 m. spalio 21 d. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), t. y. buvo siunčiamas nebedirbančio direktoriaus E. U. el. pašto adresu.

3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad Patikrinimo akte konstatuotas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, o ne pažeidimas statybos srityje, ginčijamu Privalomuoju nurodymu ieškovė įpareigota pašalinti žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, t. y. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, o ne pašalinti savavališkos statybos padarinius, kaip iš esmės nurodo ieškovė. Inspekcijos vertinimu, ta aplinkybė, jog ieškovei išsinuomojus Žemės sklypą, tvora galimai jau buvo pastatyta, nereiškia, kad ieškovė šią neteisėtai užimtą valstybinės žemės sklypo dalį turi teisę naudoti. 2024 m. spalio 10 d. vykusiame jo Žemės sklypo neplaniniame patikrinime dalyvavo ieškovės atstovas, kurio nurodytais kontaktiniais duomenimis (el. paštu) buvo išsiųstas Privalomasis nurodymas ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Pažymėjo, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-9891-1244/2025 ieškovei atnaujintas terminas skundui paduoti ir skundas priimtas, 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinė byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

7. Teismas nurodė, kad Privalomasis nurodymas duotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, nustačius, kad žemės sklypo nuomininkė žemės sklypą naudoja ne pagal suformuotas bei įregistruotas ribas – sklypo pietinėje dalyje aptverta medinių lentų tvora su metalinių stulpų įtvirtinimais ir įrengti metaliniai vartai, tokiu būdu naudojamasi 202,02 kv. m nesuteiktos valstybinės žemės dalimi. Privalomasis nurodymas duotas ieškovei, konstatavus valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, o ne pažeidimus statybos srityje.

8. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, darė išvadą, kad ieškovė, žinodama savo nuomojamo žemės sklypo ribas, sąmoningai naudojasi valstybiniu žemės plotu, taip pažeisdama Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė.

9. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog tvora galimai jau buvo pastatyta iki ieškovei pradedant išsinuomojant valstybinės žemės sklypą, nereiškia, kad ieškovė šią neteisėtai užimtą nesuformuotos valstybinės žemės dalį turi teisę naudoti.

10. Teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, nes atsakovei patikrinimo metu nustačius akivaizdų ieškovės naudojimąsi valstybine žeme, ginčijamas privalomasis nurodymas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas netinkamai pritaikė Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Bylos duomenys patvirtina, kad Tvora pastatyta valstybiniame žemės sklype (Aikštelėje) ir ieškovė nėra šio sklypo nei valdytoja, nei naudotoja ar nuomotoja. Ieškovė nuomoja kitą – gretimą valstybinį Žemės sklypą, kuris pietinėje pusėje tik ribojasi su Aikštele. Tai reiškia, kad atsakovė siekdama įpareigoti būtent ieškovę pašalinti greta esančio valstybinio žemės sklypo (Aikštelės) naudojimo pažeidimą privalėjo įrodyti, kad ieškovė yra asmuo, kuris atliko neteisėtus veiksmus ir/arba pagrįsti, kad vis tik ieškovė yra Aikštelės bei Tvoros valdytoja arba naudotoja. Byloje nėra jokių patvirtinamųjų duomenų, kad ieškovė įrengė Tvorą ar, kad naudoja Tvorą ar Aikštelę, todėl Privalomasis nurodymas buvo priimtas nepagrįstai ir turėjo būti panaikintas kaip nepagrįstas. Tvoros buvimo faktas šioje byloje nėra pakankamas konstatuoti Privalomojo nurodymo teisėtumą.

11.2. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 1 ir 2 dalys), kadangi sprendimą pagrindė byloje netirtomis aplinkybėmis, kuriomis, be kita ko, savo atsikirtimų negrindė atsakovė ir kurios ieškovei buvo siurprizinės. Atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovės automobiliai yra statomi Aikštelėje, ar per ją važiuoja, byloje nebuvo jokių duomenų apie didelių gabaritų automobilių manevravimą Aikštelėje, procesiniuose dokumentuose visiškai nebuvo kreipiamas dėmesys į „bortelio“ prie vartelių spalvą (geltoną), byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kokią nuomonę yra susidarę „stebėtojai iš šalies“, byloje nėra nei vieno duomens, kuris rodytų, kad varteliai į teritoriją nors kažkuriuo metu būna uždaryti (kad juos apskritai kas nors varsto). Teismui peržengus bylos nagrinėjimo ribas, ieškovė neteko galimybės prieš teismui priimant sprendimą šioje byloje pasisakyti dėl aplinkybių, kuriomis teismas grindė sprendimą.

11.3. Teismas nepagrįstai netaikė VAĮ 10 straipsnio 5 – 6 dalių, t. y. nevertino Privalomojo nurodymo atitikties įstatyme nustatytiems minimaliems administraciniam aktui keliamiems reikalavimams (motyvų nebuvimas sąlygoja Ieškovo teisės į gynybą pažeidimą). VAĮ nuostatos, taip pat LVAT praktika nedviprasmiškai rodo, kad administracinis sprendimas turi būti aiškus subjektui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Administraciniame akte turi būti pateikti motyvai, remiantis kuriais priimamas vienoks ar kitoks sprendimas, turi būti pateiktas ir teisinis vertinimas. Šiuo atveju, Privalomajame nurodyme motyvacijos iš esmės nėra, nėra įvardijami ir faktai bei įrodymai pagrindžiantys Privalomojo nurodymo teisėtumą. Atsakovė Privalomajame nurodyme deklaratyviai konstatavo, kad ieškovė naudoja greta esantį valstybinį žemės sklypą - Aikštelę (jo 202 kv. m. dalį) ir ten pastatė Tvorą, kurią įpareigojo nugriauti.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantės argumentas, jog „duomenų patvirtinančių Aiktelės ar Tvoros naudojimą byloje visiškai nėra“ yra nepagrįstas. Byloje pateiktas Patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog naudojant Žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. Žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų. Nustatytų faktinių aplinkybių schema ir fotofiksacija patvirtina apeliantės neteisėtą naudojimąsi valstybinės žemės dalimi, t. y. valstybinės žemės dalis naudojama kaip vientisas masyvas su apeliantės nuomojamu Žemės sklypu, į aptvertą valstybinės žemės plotą negali patekti kiti asmenys, aptvertu valstybinės žemės plotu išimtinai gali naudotis tik apeliantė.

12.2. Inspekcijos vertinimu, bylos duomenys – Patikrinimo aktas, nustatytų faktinių aplinkybių schema, fotofiksacija, Nekilnojamojo turto registro centro išrašas ir pan., akivaizdžiai rodo, kad šiuo metu valstybinę žemę akivaizdžiai naudoja apeliantė, su kurios Žemės sklypu valstybinė žemė sudaro uždarą kontūrą, sukuriant įspūdį, jog tai vientisas sklypas. Pažymėtina, kad nei vienam vidutiniškai protingam asmeniui nekiltų abejonių, jog teritorija už tvoros – tai ne apeliantės nuomos teise valdomas Žemės sklypas o valstybinė žemė, kuria turi teisę naudotis visa visuomenė. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, bei nenukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

12.3. Inspekcijos nuomone, teismas įvertino Privalomojo nurodymo atitikties įstatyme nustatytiems minimaliems administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Taip pat vertino, kad Privalomasis nurodymas yra teisėtas, nes įrodytas apeliantės aktyvus naudojimasis valstybinės žemės dalimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės

4. Bylos duomenimis ieškovė nuosavybės teise valdo pastatą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2001 m. vasario 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N19/20001-0075, 99 metams yra išnuomotas ieškovei.

5. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovė pagal 2024 m. rugsėjo 18 d. gauto Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. 60-2-1489 „Dėl tarnybinės pagalbos (Partizanų g. 134)“, kuriuo prašoma „atlikti pagal kompetenciją priskirtus veiksmus dėl galimo savavališko valstybinės žemės naudojimo ir informuoti apie priimtus sprendimus“ ir pridėtą Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos pranešimą“ pagrindu, 2024 m. spalio 10 d. atliko neplaninį Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą ir 2024 m. spalio 15 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-1001, kuriame konstatuota, kad žemės sklypas yra naudojamas ne pagal suformuotas bei įregistruotas ribas – sklypo pietinėje dalyje, aptverta medinių lentų tvora su metalinių stulpų įtvirtinimais ir įrengti metaliniai vartai, tokiu būdu naudojamasi 202,02 kv. m nesuteiktos valstybinės žemės dalimi.

6. Nustatyta ir tai, kad atsakovė ieškovei 2024 m. spalio 17 d. surašė privalomąjį nurodymą, pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1336, kuriuo pareikalavo ieškovę iki 2025 m. balandžio 15 d. pašalinti arba perkelti tvorą į registruoto ir valdomo sklypo ribas bei atlaisvinti nesuteiktos valstybinės žemės dalį.

7. Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija nurodytą privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-1336 motyvuodama tuo, kad atsakovė nurodymu negalėjo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus ir įpareigoti ieškovę nugriauti /pašalinti svetimą statinį ir taip viršijo savo įgaliojimus.

8. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė patikrinimo metu nustatė akivaizdžius ieškovės naudojimosi valstybine žeme pažeidimus, todėl pagrįstai priėmė ginčijamą nurodymą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas.

9. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos priimtą teismo sprendimą, nurodydama, kad teismas nagrinėdamas bylą netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino įrodymus, o taip pat peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nevertino, kad duotas ieškovei privalomasis nurodymas neatitiko minimaliems administraciniam aktui keliamiems reikalavimams.

10. Pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatą žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti.

11. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė nuo 2001 m. vasario 27 d. nuomojasi iš valstybės ginčo žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad ginčo tvora prasideda (yra prilipusi) prie ieškovei priklausančio parduotuvės pastato, aptvertas valstybinės žemės plotas ir ieškovės nuomojamas žemės sklypas neturi jokios ribos, atrodo kaip vientisa asfaltuota aikštelė, jos prieigose esantys vartai, užkertantys įvažiavimą į šią aikštelės dalį, bei geltonai nudažytas bortelis, draudžiantis toje vietoje statyti automobilius, stebėtojui iš šalies leidžia susidaryti nuomonę, kad visas šis plotas priklauso ir yra naudojamas ieškovei priklausančios parduotuvės – pastato galinėje dalyje įrengta prekių iškrovimo rampa. Aptartos aplinkybės leido teismui nagrinėjančiam bylą daryti išvadą, kad ieškovė žinodama savo nuomojamo žemės sklypo ribas, sąmoningai naudojasi valstybiniu žemės sklypo plotu ir tai atlikdama ieškovė pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatytą reglamentavimą, žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė.

12. Atsakovė nustačiusi šios nutarties 21 punkte nurodytus Žemės įstatymo 21straipsnio 7 dalies pažeidimus, pagrįstai priimdama ginčijamą privalomąjį nurodymą, įpareigojo ieškovę pašalinti arba perkelti tvorą į registruoto ir valdomo sklypo ribas bei atlaisvinti nesuteiktos valstybinės žemės dalį.

13. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes.

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčijo atsakovės priimtą 2024 m. spalio 17 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įrodinėdama, kad atsakovė negalėjo ieškovei tokių įpareigojimų duoti. Atsakovė atsikirtinėjo, kad pagal įstatymo nuostatas ir atlikdama savo funkcijas atsakovė elgėsi teisėtai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ištyrė aplinkybes dėl ieškovei atsakovės duotų privalomu nurodymu pašalinti žemė naudojimo pažeidimus ir vadovaudamasis įstatymais davė teisinį įvertinimą. Taigi, apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde argumentuoja, kad nagrinėjant bylą buvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės priimtas privalomasis nurodymas atitinka Valstybinės Teritorijų planavimo ir statybos Inspekcijos patvirtintiems reikalavimams, todėl apeliantės teiginiai, kad atsakovės priimtas privalomasis nurodymas neatitiko minimaliems administraciniam aktui keliamiems reikalavimams, nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). Priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

17. Atmetus apeliantė apeliacinį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.