Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Prienų rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 113 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis to paties kodekso 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, paskirta galutinė 58 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. Š. 2020 m. gegužės 24 d. apie 23 val. 30 min. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinės motiną M. K., kuriai tyčia sudavė ranka tris smūgius į krūtinės sritį ir taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai ir paaiškino, kad jis gyvena su sugyventine R. A. ir jos motina M. K. Jie gyvena M. K. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Čia jie gyvena apie 8 metus ir visi kartu veda bendrą namų ūkį. 2020 m. gegužės 24 d. nuo pietų jis su draugu vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė degtinę ir alų. Dviese jie išgėrė vieną litrą degtinės ir dar kažkiek alaus. Baigus vartoti turėtą alkoholį, jis sumąstė, kad reikia nusipirkti daugiau alkoholio, nes dar jautėsi jo trūkumas. Apie 23 val. 30 min. jis grįžo į minėtus savo namus pasiimti pinigų – 20 Eur. Į namus jis grįžo būdamas stipriai apgirtęs, todėl visų įvykių aplinkybių tiksliai neprisimena. Jeigu gerai pamena, tai į namus jį įleido M. K., kurios jis paprašė duoti jam pinigų, tačiau ši nesutiko duoti jam pinigų. Jeigu gerai pamena, tai virtuvėje tarp jo ir M. K. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ši nedavė jam pinigų. Supykęs, jis norėjo pats pasiimti tuos pinigus, tačiau M. K. buvo užstojusi jam kelią, todėl jis stipriai pastūmė ją nuo kelio. Galėjo taip būti, kad jis dar kelis kartus pastūmė M. K., tačiau jis nepamena, ar ši kur nors atsitrenkė. Nors jis ir nepamena tikslių šio konflikto aplinkybių, tačiau supranta, kad dėl jo pastūmimų M. K. galėjo sukelti fizinį skausmą. Jis neprisimena, į kurią tiksliai kūno vietą pastūmė M. K. Kažkuriuo tai konflikto metu į tą virtuvę atėjo jo sugyventinė R. A., kuri miegojo kitame kambaryje. Jis nežino, ar R. A. matė visą šį konfliktą. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo namuose ir jiems nesipriešino. Prisimena, kad policijos pareigūnai nustatinėjo jo neblaivumą, tačiau neprisimena, koks neblaivumas buvo jam nustatytas. Jis daugiau nieko nepamena iš šio įvykio. Jis labai gailisi dėl to, kad smurtavo prieš savo sugyventinės motiną M. K. Anksčiau jis taip pat jau buvo teistas už smurtą prieš M. K. (bylos lapai (toliau – b. l.) 50 – 53).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. Š. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. gegužės 24 d. jos dukros R. A. sugyventinis A. Š., kuris gyvena kartu su ja ir minėta jos dukra adresu (duomenys neskelbtini), grįžo į šiuos namus apie 23 val. 30 min. akivaizdžiai neblaivus ir prašė jos duoti jam 20 Eur. Kadangi ji nedavė A. Š. tų pinigų, todėl šis, trenkdamas abiem rankomis, stūmė ją į krūtinės sritį ir dėl to ji jautė fizinį skausmą. Ji atsisakė vykti pas teismo medicinos ekspertus, kadangi jai neliko jokių mušimo žymių;

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji M. K. parodė, jog ji tvirtina savo ankstesnius parodymus. A. Š. yra jos dukros R. A. sugyventinis. Jos dukra su savo sugyventiniu gyvena jai (nukentėjusiajai) priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie kartu gyvena apie 8 metus laiko ir kartu veda bendrą namų ūkį. 2020 m. gegužės 24 d. apie 23 val. 30 min. į namus sugrįžo neblaivus A. Š. Tuo metu tiek ji, tiek ir R. A. jau miegojo. Išgirdusi, jog R. A. neina atrakinti durų, ji (nukentėjusioji) atsikėlė iš lovos ir nuėjo atrakinti lauko durų. A. Š. įėjus į namus, būnant virtuvėje, šis pradėjo reikalauti iš jos pinigų, tačiau ji nesutiko duoti jam pinigų. Jai nesutikus duoti pinigų, A. Š. stipriai sudavė viena ranka smūgį jai į krūtinės sritį, tada jis sudavė antrą smūgį vėl į krūtinės sritį. Kuomet A. Š. sudavė trečią smūgį jai į krūtinės sritį ir pastūmė, tai ši nugara atsitrenkė į virtuvėje stovinčią krosnį. Dėl visų pastūmimų ji jautė stiprų skausmą krūtinės srityje. Išgirdusi triukšmą, iš kito kambario atėjo ir jos dukra R. A., kuri pasakė A. Š. „nedurnavok“. Išgirdęs tokį R. A. pasakymą, A. Š. pradėjo kumščiu daužyti virtuvės stalą. Po jai (nukentėjusiajai) suduotų smūgių ji nuėjo į savo kambarį ir ten slaptai, negirdint A. Š., iškvietė policijos pareigūnus. Po jai suduoto smūgio į krūtinės sritį ji jautė stiprų fizinį skausmą, iš pradžių ta vieta buvo paraudusi, tačiau vėliau jokios kraujosruvos neliko. Skausmą krūtinės srityje ji jaučia dar ir dabar. Ji nesikreipė ir nesikreips pas gydytojus, kadangi jai neliko jokių akivaizdžių sužalojimų. Ji nesikreips ir į teismo medicinos ekspertus. A. Š. iš viso sudavė jai tris kartus į krūtinės sritį. Pirmoje apklausoje ji sakė, kad A. Š. sudavė jai abejomis rankomis, tačiau dabar nori patikslinti, kad visus smūgius jis sudavė viena ranka, jeigu gerai pamena, tai dešine ranka. Šį jų konfliktą matė ir jos dukra R. A. Ji pati bijo A. Š. ir nenori, kad jis gyventų jos namuose, tačiau šis nesutinka išsikraustyti. A. Š. prieš ją smurtavo jau nebe pirmą kartą ir anksčiau jis jau buvo teistas už jos sumušimą. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), aplinkui nėra jokių gyventojų, todėl ir nėra kam pasiskųsti. Jeigu pasikartotų A. Š. išpuolis, tai gali būti, kad ji net nespėtų išsikviesti pagalbos. Civilinio ieškinio ji nereikš. Ji turi pretenzijų A. Š. ir su juo tikrai nesitaikys (b. l. 1 – 4, 12 – 15).

Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog A. Š. yra jos sugyventinis, su kuriuo ji gyvena jau apie 10 metų. Ji pasinaudoja BPK jai suteikta teise ir atsisako duoti parodymus prieš savo sugyventinį A. Š. (b. l. 36 – 38).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, M. K. pareiškė, jog 2020 m. gegužės 24 d. apie 23 val. 30 min., būnant adresu (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai neblaivus A. Š. prašė duoti jam 20 Eur. Jai atsisakius duoti šiuos pinigus, A. Š., trenkdamas abiem rankomis, stūmė ją į krūtinės sritį ir dėl to ji pajautė fizinį skausmą. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji M. K. apklausa bei apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose. Taip pat šiame protokole nurodyta, jog alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0108, A. Š. buvo nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, o M. K. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas (b. l. 1 – 4, 8 – 9).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. gegužės 24 d. 23 val. 40 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos M. K. pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini) sugrįžo neblaivus jos dukros sugyventinis, kuris puolė muštis, trenkė ranka pranešėjai į krūtinę bei reikalavo pinigų. Iš prie šio pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog pranešimas pasitvirtino, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 16 – 19).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. Š. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis A. Š., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis A. Š. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 93 – 94).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis A. Š. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. Š. iki šiol teistas du kartus, anksčiau paskirtas bausmes jis yra atlikęs, tačiau dar tebeturi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 72 – 74, 75 – 79; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). A. Š., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). A. Š. praeityje buvo baustas administracine tvarka, tačiau nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu jis neturėjo neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 84 – 86, 87). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) ir neturi nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 70 – 71). A. Š. yra dirbantis ir darbdavio charakterizuotas teigiamai (b. l. 80, 83). A. Š. nėra įrašytas psichikos ir priklausomybės ligų įskaitose (b. l. 92). Byloje daugiau nėra jokių kitų neigiamai A. Š. charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 50 – 53). A. Š. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 1 – 4).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis A. Š. jau antrą kartą yra teisiamas dėl savo nusikalstamų veiksmų prieš tą patį asmenį – sugyventinės motiną M. K. (b. l. 72 – 74, 75 – 79). Tokia aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja ypač neigiamai, kaip linkusį smurtauti prieš sau artimiausius žmones – šeimos narius ir nepasimokantį iš savo neigiamos patirties bei įžūliai ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Akivaizdu, jog ankstesnių bausmių tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis vėl padarė naują smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį. Taigi, įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. Š. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo A. Š. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 25 d. 0 val. 15 min. iki 2020 m. gegužės 26 d. 14 val. 20 min. (b. l. 44 – 45, 67 – 68). Šis laikas įskaitomas į A. Š. paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. Š. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60 – 62, 64 – 66). Šios kardomosios priemonės A. Š. panaikinamos tik pradėjus jo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. Š. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 25 d. 0 val. 15 min. iki 2020 m. gegužės 26 d. 14 val. 20 min. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 18 (aštuoniolikos) parų areštą.

Arešto bausmę A. Š. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo A. Š. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti nuteistajam A. Š., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti nuteistajam A. Š., jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Pradėjus arešto bausmės vykdymą, panaikinti A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam A. Š. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. Š.