- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- ATP-514-135/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarimo, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubaustas administracine nuobauda – 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu G. J. pripažintas nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad 2014 m. liepos 4 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini, vairuodamas automobilį Toyota Yaris Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei sukdamas į kairę iš pirmosios eismo juostos į antrą, nepraleido ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta važiuojančio automobilio AudiA4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į jį, taip apgadindamas abu automobilius. Tokiais savo veiksmais G. J. pažeidė KET 106, 231 punktus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. J. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarimą, t.y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones ir šią nuobaudą pakeisti kita.
Apeliantas mano, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta. Nurodo, jog teismo metu jis aiškino, kad teisė vairuoti automobilius jam reikalinga, nes tik ją turėdamas jis galės susirasti darbą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir teisę vairuoti atėmė, tokiu būdu užkirsdamas galimybę ateityje susirasti darbą. Apelianto tvirtinimu, teismas neįvertino visų įvykio aplinkybių, tai yra to, jog jis važiavo vogtu automobiliu, už ką jam iškelta baudžiamoji byla ir gresia laisvės atėmimo bausmė bei teks atlyginti materialinę žalą. Nurodo, kad atėmus teisę vairuoti automobilius, jis neteks galimybės atlyginti žalą nukentėjusiajam, kadangi negalės įsidarbinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į G. J. skundą Šiaulių apskrities VPK prašo skundą atmesti ir palikti galioti nutarimą nepakeistu. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjo administracinę bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. J. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubaustas administracine nuobauda – 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Ginčo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimų nėra, savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimų neginčija ir pats apeliantas. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad apeliantui paskirta nuobauda yra per griežta, paskirta neįvertinus visų įvykio aplinkybių.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta, jog asmuo, padaręs šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, baudžiamas bauda nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administraciniu areštu nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, pirmosios instancijos teismas G. J. skyrė administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje nustatytam terminui - 3 (trejiems) metams.
Pažymėtina, kad dar labiau švelninti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą, galima tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vieningai formuojamą teismų praktiką, pažymi, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, kuriais remiantis G. J. buvo paskirta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas nuobaudą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad pažeidėjas nesustojo eismo įvykio vietoje, kadangi važiavo vogtu automobiliu, tačiau šios apelianto nurodytos aplinkybės ne tik, kad neduoda pagrindo paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai jos neskirti, o sunkina pažeidėjo atsakomybę, todėl dar labiau švelninti pastarajam paskirtą administracinę nuobaudą nėra jokio pagrindo.
Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą, kad teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui yra būtina dėl jo galimybės ateityje susirasti darbą ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens būsimo darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą.
Būtina pabrėžti ir tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
G. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.