Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.3.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.2.; 1.2.14.11.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5.; (S).

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 21 d.

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. C. atstovams advokatui Raimundui Gargasui ir Skaistei Cinkutei,

N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 188 straipsnio 1 dalį (turto sunaikinimu dėl neatsargumo),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-12-09 apie 16.00 val., N. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. C. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame niekas negyveno, virtuvėje, numetė cigaretės nuorūką, kurią, norėdamas užgesinti, užmynė, tačiau neįsitikinęs ar nuorūka užgeso, pasišalino, tokiu būdu nuo neužgesintos cigaretės nuorūkos užsidegė ir visiškai sudegė A. C. priklausantis namas, taip dėl neatsargumo sunaikino svetimą turtą ir padarė didelę 58960 Lt turtinę žalą nukentėjusiajai.

Kaltinamasis N. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010-12-09 apie 16 val. grįžo iš Kėdainių miesto į Pernaravos kaimą. Buvo išgėręs alaus, todėl jam kilo mintis nueiti pažiūrėti buvusio draugo A. C. namą, esantį (duomenys neskelbtini), su kuriuo nuo vaikystės bendravo. Ėjo apie 2 km., buvo šalta, pūtė vėjas. Kodėl tokiu oru ėjo tokį tolimą kelią, paaiškinti negali, mano, kad taip atsitiko dėl alkoholio poveikio. Žinojo, kad C. name niekas negyvena. Į namą įėjo pro nerakintas verandos duris, pats nieko nelaužė. Virtuvėje parūkė ir cigaretę išeidamas numetė ant žemės, kur buvo primėtyta popierių. Nuorūką užmynė batu, tačiau nepasižiūrėjo ar nuorūka užgeso. Jo darbinių batų padas buvo išlenktas ir su didokais grioveliais, todėl nuorūka galėjo patekti į pado griovelį ir neužgesti. Grįžęs į Pernaravos kaimą nuėjo į parduotuvę. Išėjęs gatvėje pamatė moterį, kuri kalbėjo telefonu ir sakė, kad dega C. namas. Tai buvo apie 17 val., gal kiek daugiau. Jis nubėgo pažiūrėti ir pamatė degantį namą. Skambino į gaisrinę, tačiau jam pasakė, kad apie gaisrą jau pranešta. Tada nuėjo pas L. B. pasakyti, kad dega jos motinos namas, bet pastaroji jau žinojo. Jis tą dieną vilkėjo raudoną striukę, eidamas į C. namą nešėsi giros plastikinį butelį. Suprato, kad namas užsidegė nuo jo nuorūkos, nes nuo kitko užsidegti negalėjo. Tvirtina, kad jokių ketinimų tyčia padegti C. namo neturėjo, jokių konfliktų su C. nėra turėjęs. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Su nukentėjusiosios 58960 Lt dydžio civiliniu ieškiniu turtinei ir 10000 Lt dydžio civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti sutinka visiškai, ieškinio visiškai neginčija. Nors ir turi šeimą, mažametį vaiką, neturi jokio nekilnojamojo turto, stengsis civilinį ieškinį atlyginti, šiuo metu įsidarbino. Nukentėjusiosios nedrįso nueiti atsiprašyti, to daryti nepatarė ir tyrėja. Išimtus batus galėtų atsiimti. Sutinka apmokėti 240 Lt dydžio išlaidas valstybei už nukentėjusiosios atstovavimą.

Motyvuojamoji dalis

Be N. B. visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusiosios A. C. atstovė Skaistė Cinkutė nurodė, kad jos močiutė dėl senyvo amžiaus ir ligų negali dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl ją atstovaudama reiškia 58960 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei ir 10000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą grindžia byloje esančia draudimo bendrovės atstovo pažyma, kurią išsireikalavo ikiteisminį tyrimą atliekantis tyrėjas. Neturtinė žala jos močiutei buvo padaryta, nes ji neteko namų, kuriuose užaugo kelios kartos, labai dėl to pergyveno, pergyveno dėl to, kad kaltinamasis neatėjo atsiprašyti. Atsižvelgdama į kaltinamojo šeiminę padėtį sutinka ieškinį neturtinei žalai mažinti ir iš kaltinamojo prašo priteisti 1040 Lt, kad bendras ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti būtų 60 000 Lt. Parodė, kad močiutė tame name negyveno apie 5 metus, bet nuvažiuodavo pabūti, laikė tai savo užgyventu turtu. Kiek jai žinoma, namas nebuvo draustas. Namas sudegė visiškai. Mano, kad kaltinamojo veika turėtų būti vertinama kaip tyčinis nusikaltimas.

Nepilnametis liudytojas L. G. parodė, kad 2010-12-09 apie 15.00 val., jis matė, kaip N. B., kuris jam pasirodė išgėręs, vilkėjęs raudonos spalvos striukę, rankoje besinešantis plastikinį butelį, ėjo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Apie 17.00 val., būdamas namie, pamatė degant C. namą.

Liudytojas K. C. parodė, kad 2010-12-09 apie 17 val., jam paskambino sesuo L. B. ir pasakė, kad dega mamos namas, esantis (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad namas buvo negyvenamas apie tris metus, elektros tiekimas į namą buvo atjungtas. Paskutinį kartą name buvo lapkričio mėnesį, tuomet visos durys buvo užrakintos ir užsklęstos. Prieš 6 mėnesius buvo įvykdyta metalo vagystė iš namo. Su N. B. jokių konfliktų nebuvo turėjęs.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2010-12-09 apie 15.00 val., matė kaip vyras, vilkintis raudonos spalvos striuke, ėjo link (duomenys neskelbtini) pusės. Vyro neatpažino, nes ėjo susigūžęs. Apie 17.00 val. pamatė, kad dega C. namas, o kaimynų vaikas L. G. jai pasakė, kad matė, kaip vilkintis raudonos spalvos striuke, ėjo N. B..

Liudytoja L. B. parodė, kad tuo metu, kai jai 2010-12-09 apie 18 val. jau buvo pranešta, kad dega jos mamos A. C. namas, esantis (duomenys neskelbtini), pas ją atėjo N. B., kuris vilkėjo raudonos spalvos striukę, kuris taip pat jai pasakė, kad dega jos mamos namas. Ankščiau jokių konfliktų su N. B. nėra turėjusi. Namas buvo negyvenamas apie 3 metus, nes mama persikėlė gyventi pas ją, yra 85 metų amžiaus, ligota. Mamai gaila namų, nes tai buvo jos visas gyvenimo turtas. Namą mama planavo parduoti arba atiduoti gyventi broliui su šeima. Namas buvo tinkamas gyventi. Mama pykčio nelaiko, tik pergyveno, kad kaltinamasis neatėjo atsiprašyti. Dabar likusią sodybą su žeme parduos.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) – tai vienkiemis, kuriame buvęs namas yra visiškai sudegęs. Elektra nuo namo atjungta. Tikėtina, kad gaisro židinio vieta yra vidinė namo dalis - virtuvė (b. l. 22-26).

Akte dėl kilusio gaisro nurodyta gaisro kilimo priežastis - tikėtina padegimas, pažymėta, jog gaisro metu namas sudegė visiškai, turtas draustas nebuvo. (b. l. 27).

VĮ Registrų centro pažymoje bei nekilnojamo turto registro išraše nurodyta, jog pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. C., vidutinė rinkos vertė 25717 Lt (b. l. 36-37,40-43).

Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad nukentėjusioji A. C. nuo 1978 m. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b.l.58).

Specialisto G. D., dirbančio Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriumi, apklausos protokole nurodyta, jog 2010-12-09 gaisro, įvykusio A. C. name, esančio (duomenys neskelbtini), priežastis - padegimas, kadangi į namą elektros srovė nebuvo pajungta, trumpo elektros sujungimo negalėjo būti, namas buvo negyvenamas. Gaisro židinys - virtuvėje. Namas galėjo užsidegti nuo neužgesintos nuorūkos, apžiūrėjus įvykio vietą degaus skysčio pėdsakų nebuvo galima nustatyti. Parodė, kad žiemos metu nuo neužgesintos cigaretės nuorūkos galėjo per pusvalandį užsiliepsnoti seno namo medinės grindys. Jei cigaretės nuorūka buvo užminta šlapiu nelygiu avalynės padu, ji galėjo ir neužgesti, nes cigaretės degimo temperatūra yra aukšta, todėl nuorūka galėjo smilkti ir įsidegti (b. l. 86).

L. A., dirbantis BTA draudimo specialistu, nurodė (b.l.68), kad pagal jam pateiktus registro duomenis A. C. gyvenamojo namo rinkos kaina yra 58960 Lt. Tokia kaina nurodyta ir gyventojų turto draudimo liudijimo peržiūroje (b.l.70).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad kaltinamasis N. B. pateikė vieną porą vyriškų žieminių batų (b. l. 117), kurie buvo apžiūrėti, nurodyta, jog batų padas raštuotas, su grioveliais, kurių gylis nuo 4 mm iki 7 mm. Iš nuotraukos matyti, kad batų pado sąsmauka yra išlenkta (b. l. 118-120).

Kaltinamasis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 114-116).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo N. B., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovės, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, tai yra įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialistų aktu, apklausomis, kt., nustatyta, kad 2010-12-09 apie 16.00 val., N. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. C. priklausančio negyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, numetė cigaretės nuorūką, kurią, norėdamas užgesinti, užmynė, tačiau neįsitikinęs ar nuorūka užgeso, pasišalino, tokiu būdu nuo neužgesintos cigaretės nuorūkos užsidegė ir visiškai sudegė A. C. priklausantis namas, taip dėl neatsargumo sunaikino svetimą turtą ir padarė didelę 58960 Lt tutinę žalą nukentėjusiajai.

Pagal BK 188 str. 1 d. atsako tas, kas neatsargiai sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė nukentėjusiam asmeniui didelės turtinės žalos, (...), gi tyčinio turto sunaikinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y., kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Nesant tokios nusikaltimo subjektyviosios pusės – tyčios sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą, asmuo negali būti pripažintas kaltu pagal BK 187 str. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Neatsargaus turto sunaikinimo dalykas yra bet koks svetimas turtas, kurio sunaikinimas ar sugadinimas padarė nukentėjusiajam didelę turtinę žalą. Didelė turtinė žala, tai tokia žala, kuri viršija 250 MGL (BK 190 str.).

Byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose gaisro kilimo priežastis įvardinama – padegimas (aktas dėl kilusio gaisro (b.l.27), tarnybinis pranešimas (b.l.28), specialisto parodymai (b.l.68)), tokią gaisro kilimo priežastį ir kaltinamojo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką be kaltinamojo N. B. parodymų, patvirtino ir liudytojų L. G., K. C., A. B., L. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolas. Baudžiamojoje byloje kitų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų kitas gaisro kilimo priežastis nenustatyta. Kaip jau paminėta, bylos įrodymais nustatyta, kad asmuo, padegęs nukentėjusiosios turtą – kaltinamas N. B., kuris pripažinęs savo kaltę kategoriškai ir nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad svetimą turtą sunaikino dėl neatsargumo, nurodė, kad negyvenamo nukentėjusiosios namo virtuvėje rūkė, cigaretę numetė ant grindų ir užmynė bato padu norėdamas nuorūką užgesinti, tačiau išeidamas neįsitikino, ar nuorūka užgeso; namas jau atvira liepsna degė praėjus apie valandą nuo jo apsilankymo tame name. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamas numestą nuorūką gesino užmindamas batu, tai yra sąmoningai ar dėl abejingumo nepaliko numestos ir visiškai negesintos nuorūkos, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturėjo jokio tikslo ar noro (keršto, pykčio, kt.) padegti nukentėjusiosios namą, būdamas rūkalius ir rūkydamas savo namuose akivaizdžiai nesuvokė, kad dėl tokio jo primityvaus veiksmo gali užsidegti ir sudegti namas ir tokių padarinių nesiekė, teismas daro kategorišką išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis neturėjo tyčios sunaikinti svetimą turtą, nesuvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ir dėl to galinčių atsirasti padarinių, tai yra nustatyta, kad gaisro kilimo priežastis yra neatsargus padegimas, turtas buvo sunaikintas neatsargiais kaltinamojo veiksmais. Nors kaltinamojo nurodyti apsilankymo nukentėjusiosios negyvenamame name motyvai ir nėra visai logiški, jokių duomenų ar įrodymų, kurie leistų teigti, kad kaltinamas nukentėjusiosios turtą sunaikino tyčia, nėra ir nebuvo gauta. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad ši nusikalstama veika išaiškinta visų pirmą tik dėl nuoširdaus kaltinamojo prisipažinimo.

Kadangi nustatyta, jog sunaikinto turto vertė yra 68960 Lt, ko neginčijo ir kaltinamasis, tai yra viršija 250 MGL, darytina išvada, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala yra didelė. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika baigta, nes atsirado straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės - sunaikinus turtą nukentėjusiajai buvo padaryta didelė turtinė žala.

Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtino byloje išanalizuotų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad N. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 188 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas dėl neatsargumo).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant bausmę atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, anksčiau neteistas, tik vieną kartą 2007 m. baustas už KET pažeidimą, nuobauda nebegalioja, dirba, jo žodžiais ir pateikta charakterizuojančia medžiaga – augina mažametį vaiką, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Esant nurodytoms aplinkybėms, dirbančiam ir pakankamai sunkiai materialiai besiverčiančiam kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.), laisvės apribojimo terminą nustatant mažesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis ir skiriant jam įpareigojimą. Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti N. B. kardomojo kalinimo laiką nuo 2011-01-05 iki 2011-01-06, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2011-01-05 iki 2011-01-06 (b.l.93-95). Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Civilinis ieškinys. Teisminio posėdžio metu nukentėjusiosios A. C. atstovė pareiškė viso galutinį 60 000 Lt dydžio civilinį ieškinį: 58960 Lt turtinei ir 1040 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko visiškai.

Nukentėjusiosios ieškinys tenkintinas iš dalies.

Turtinė žala (BPK 109 str., CK 6.249 str.) - tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Tiek baudžiamojo proceso įstatymo, tiek LR civilinio kodekso nuostatų prasme kiekvienas asmuo, kuris dėl kito asmens kaltės patyrė turtinės žalos, turi teisę į žalos atlyginimą. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais ar liudytojų parodymais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 str. 1 d.). Svarbiausia, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Tik išimtiniais atvejais gali būti taikomos BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos, kai civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nustatyta, kad nukentėjusioji A. C. dėl kaltinamojo N. B. nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą. 58960 Lt turtinės žalos dydis pagrįstas specialisto parodymais (b.l.68), gyventojų turto draudimo liudijimo peržiūros pažyma (b.l.70), VĮ Registrų centro pažyma. Žalos dydis realus atsižvelgiant ir į dabartinius nekilnojamojo turto statymo (atstatymo) kaštus. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko visiškai, ieškinio sumos neginčijo. Kadangi nustatyta, jog N. B. neatsrgiai sunaikino nukentėjusiosios turtą, civilinis ieškinys dėl 58960 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant nurodytą sumą iš N. B. nukentėjusiosios A. C. naudai.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė (forma, rūšis); 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis (turimas turtas, gaunamos pajamos, gebėjimas gauti pajams, įsigyti turto, kt.); 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai, siekiant užtikrinti interesų pusiausvyrą. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis, moters nėštumas ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusioji ieškiniu prašė iš kaltinamojo priteisti 10000 Lt dydžio neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė šį ieškinio reikalavimą sumažino ir iš kaltinamojo prašo priteisti 1040 Lt neturtinės žalos. Nukentėjusiosios atstovė, įrodinėdama neturtinės žalos dydį paaiškino, kad dėl prarasto turto močiutė labai išgyveno, buvo pažeista jos teisė į privatų gyvenimą, nes ji neteko namų, į kuriuos vylėsi sugrįžti, labai laukė kaltinamojo atsiprašymo, bet nesulaukė, močiutė silpnos sveikatos, pergyvena dėl teismo posėdžio. Byloje apklausta nukentėjusiosios dukra L. B. paaiškino, kad 85 metų amžiaus motina A. C. apie 3 metus gyvena pas ją, motinos name per tą laiką niekas negyveno. Akivaizdu, kad dėl padaryto nusikaltimo netekusi savo namų, nors tuose namuose ir pakankamai ilgą laiką negyveno, nukentėjusioji patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, tai yra nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta buvo.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiosios turto atžvilgiu buvo padaryta neatsargi nusikalstama veika, dėl kurios kaltinamasis labai gailėjosi, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios artimųjų atsiprašė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji yra garbino amžiaus, ligota, savo gyvenimo dalį pragyvenusi sudegintame name, name, su kuriuo susiję nukentėjusiosios ir jos artimųjų prisiminimai, todėl teismas supranta nukentėjusiosios nusivylimą. Atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusioji jau 3 metus gyvena pas dukrą ir, akivaizdu, dėl amžiaus ir sveikatos būklės nebeketino grįžti gyventi į savo namą. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokios vertybės ir kokiu būdu buvo pažeistos. Šiuo atveju buvo pažeista nuosavybės teisė, turtiniai nukentėjusiosios interesai (nukentėjusiajai neatsirado kokios nors fizinio pobūdžio pasekmės - tai yra kūno sužalojimai ar susargdinimai). Šiose bylose prioritetas teikiamas turtinių teisių atkūrimui, todėl nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į padarytos turtinės žalos dydį, kuris yra pakankamai didelis. Kaltinamasis sutiko atlyginti visą nukentėjusios prašomą 58960 Lt turtinę žalą, tos žalos neginčijo, oficialiai įsidarbino, kas tik patvirtina jo ketinimus siekti atlyginti žalą. Būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę bei turtinę padėtį: kaltinamasis niekada nebuvo teistas, nėra charakterizuojamas neigiamai, jauno amžiaus, auginantis mažametį vaiką, neturintis jokio savo turto, gaunantis nedideles pajamas. Visa tai teismui kaltinamojo turtinę padėtį leidžia vertinti kaip sudėtingą.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad A. C. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra - 500 Lt, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Daiktiniai įrodymai. Iš kaltinamojo išimti vyriški batai, saugomi Kėdainių rajono PK (b.l.122), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam N. B..

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentais: valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos, apmokant nukentėjusiajai 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l.54); tarnybos pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas, pripažintinos 240 Lt išlaidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. C., todėl priteistinos iš kaltinamojo N. B. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-307 str., teismas

nusprendė:

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 188 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas dėl neatsargumo), ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant N. B. dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Išaiškinti, kad N. B. privalo: be teismo ar bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimą.

Į bausmės laiką įskaityti N. B. kardomojo kalinimo laiką nuo 2011-01-05 iki 2011-01-06 vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš N. B. 58960 Lt (penkiasdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. C. naudai.

Priteisti iš N. B. 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei išlaidų valstybės naudai.

Daiktinį įrodymą – vyriškų batų porą, saugomą Kėdainių raj. PK (2011-04-11 kvitas Nr. 011439), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti N. B..

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.