Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Taudovos projektai“ ieškinį atsakovui S. B. dėl 222 137,02 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mokėjimai už J. B. buvo atlikti, nes ji 2015-01-05 pagal dvišalį susitarimą su įmone į kasą buvo įnešusi 1 000 Eur apyvartai su sąlyga, kad paskolinti pinigai prireikus jai bus grąžinti. Taigi įmonė įvykdė savo įsipareigojimą grąžinti skolą.

Byla susijusi su viešuoju interesu, todėl teismas, priimdamas sprendimą, tam tikriems faktams nustatyti naudojasi įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais iš UAB „Taudova“ restruktūrizavimo ir bankroto bylų Nr. B2-110-253/2016, B2-148-514/2019, eB2-240-460/2020 („Liteko“ duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Ieškovės atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad atsakovas S. B. nuo 2000-04-17 kartu su sutuoktine J. B. buvo UAB „Taudova“, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), kuri prekiavo naftos produktais, gamino baldus ir jais prekiavo, akcininku ir šios įmonės vadovu. 2012-10-02 atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Taudova“, nurodė, kad dėl krizės įmonės pajamos sumažėjo, įmonės veikla nenutrūko. Įmonė turėjo bankui įkeistus žemės sklypus ir prekybai naftos produktais būdingus statinius ir inžinierinius įrengimus (duomenys neskelbtini), dalį turto nuomojosi iš kitų savininkų, dalis turto buvo akcininkams priklausančiame žemės sklype. Restruktūrizavimo metu tikėjosi parduoti administracinį pastatą ir garažą su žemės sklypo nuomos teise, gauti pajamų iš degalų pardavimo ir baldų gamybos veiklos, sumokėti 2 161 657, Lt skolą kreditoriams ir išsaugoti verslą. UAB „Taudova“ turėjo 258 740,76 Lt skolą UAB „Lukoil Baltija“, 868,90 Lt skolą R. J. IĮ saugos tarnybai „Argus“, 1 455,30 Lt – UAB „Kuro sistemų servisas“ (2013-02-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. B2-110-253/2016).

Kai UAB „Taudova“ vyko restruktūrizavimo procesas, atsakovas S. B. 2014-11-27 įsteigė UAB „Taudovos projektai“ ir tapo jos vadovu. Įmonė taip pat gamino baldus, įmonės buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini).

2015-01-05 aktu pažymėta, jog J. B. įnešė į UAB „Taudovos projektai“ sąskaitą 1 000 Eur įmonės veiklai vykdyti, numatyta, kad atsiradus galimybei pinigai bus dalimis pervesti į jai priklausančią asmeninę sąskaitą AB SEB banke ar į kitas sąskaitas jos nurodymu.

2015-01-07 dvišaliu susitarimu, susitarimą įmonių vardu pasirašė atsakovas, UAB „Taudovos projektai“ sutiko, kad „UAB „Taudova“ laikinai vykdytų atsiskaitymus su savo tiekėjais, paslaugų davėjais, VMI, VSDF ir kt. nurodytais gavėjais iš UAB „Taudovos projektai“ priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ ir kitų jai priklausančių sąskaitų, kuri įneštų UAB „Taudova“ priklausančias pinigų sumas į UAB „Taudovos projektai“ sąskaitą ir įnešta pinigų suma butų pravesta atitinkamai įneštų pinigų sumai UAB „Taudova“ nurodytam gavėjui.

2015 metais nemokumo administratorius priėjo prie išvados, kad restruktūrizavimo planas nevykdomas (vėluojama vykdyti), ir teismas 2016-03-14 nutartimi restruktūrizavimo bylą nutraukė, nutartis įsiteisėjo 2016-05-19.

2016-08-26 atsakovas pakartotinai pateikė prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Taudova“, ketindamas išsaugoti veiklą, teikti papildomas paslaugas degalinėje, atnaujinti korpusinių baldų gamybą, didinti piniginius srautus ir atsiskaityti su kreditoriais. Didžiausia įmonės kreditorė AB Šiaulių bankas nesutiko su restruktūrizavimo bylos kėlimu, 2016-10-17 pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankas sumokėjo UAB „Lukoil Baltija“ pagal garantiją už įmonei pateiktus degalus 57 924 Eur, nurodė, kad bankui pradelsta skola yra 586 570,71 Eur.

2016-12-28 nutartimi UAB „Taudova“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017-03-06 (2016-12-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. B2-148-514/2019). 2017-04-28 nutartimi patvirtinti kreditiniai reikalavimai, įmonė iki bankroto bylos iškėlimo buvo skolinga 304,29 Eur UAB saugos tarnybai „Argus“, 1 812,18 Eur UAB „Kuro sistemų servisas“, 6 384,88 Eur UAB „Gindana“, 157,37 Eur UAB „Plungės vandenys“, 402,53 Eur UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (2017-05-30 nutartis byloje Nr. B2-148-514/2019). 2019-01-25 priimtas sprendimas dėl UAB „Taudova“ pabaigos, sprendimas įsiteisėjo 2019-02-26, 2019-03-04 įmonė išregistruota iš registro.

Remiantis viešaisiais rekvizitai.Lt duomenimis nustatyta, kad UAB „Taudovos projektai“ pardavimo pajamos 2014 metais buvo iki 5 000 Eur, 2015 metais – 50 000–100 000 Eur, 2016 metais – 30 000–50 000 Eur; susijusios įmonės UAB „Taudova“ pardavimo pajamos 2012–2014 metais buvo 500 000–1 000 000 Eur, 2015 metais – 300 000–500 000 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atliko UAB „Taudovos projektai“ patikrinimą – 2017-10-25 aktu įvertino bankroto rizikos rodiklius pagal 2017-09-30 balanso duomenis ir nustatė, kad įmonė gali neįvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų, nors įmonė veikė, dirbo šeši darbuotojai, buvo rekomenduojama inicijuoti bankroto bylą. Mokesčių administratorius siekė aiškintis dėl tolesnės bendrovės veiklos ir galimybės sumokėti skolą ir įspėti vadovą dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylą, tačiau vadovas pasirašyti patikrinimo akto neatvyko. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė vykdė dvi baldų gamybos sutartis – 2017-07-07 Nr. TB 2017/07 ir 2017-07-20 Nr. TB, bendra sutarčių kaina 6 050 Eur, įmonei buvo sumokėtas 1 900 Eur avansas.

2018-01-26 Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išnagrinėjo 2017-10-19 ieškovės skundą dėl bankroto administratorės UAB „Kitoks sprendimas“ veiksmų administruojant UAB „Taudova“, tačiau teisės aktų pažeidimų nenustatė. 2018-01-23 išvadoje nustatyta, kad 2017-06-09 BUAB „Taudova“ kreditorių susirinkimas nutarė nepratęsti automobilio ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių su UAB „Taudovos projektai“ ir apie sutarčių nutraukimą atsakovui buvo žinoma nuo 2017-03-16, be to, bankroto administratorė turėjo teisę naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir sudaryti terminuotas turto nuomos sutartis, todėl jos 2017-04-11 sudaryta nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu yra teisėta. 2017-11-08 nutarimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą dėl savavaliavimo, piktnaudžiavimo ir turto pasisavinimo, nes nenustatė nusikaltimo ar uždraustos veiklos požymių.

2018-03-05 atsakovui įteiktas įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. 2018-07-02 bankroto bylą ieškovei UAB „Taudovos projektai“ inicijavo kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, nes įmonė nuo 2017 metų gegužės mėnesio pradėjo pažeidinėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įmokų mokėjimo tvarką, teismas nustatė, kad 2018-05-14 draudimo įmokų skola buvo 3 308,62 Eur, 2017-09-30 įmonė turėjo trumpalaikio turto už 15 320 Eur ir 16 493 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, kiek iš jų buvo pradelsta, nenustatyta. Įmonė 2018-03-06 turėjo vieną darbuotoją, o nuo 2018-05-22 darbuotojų nebuvo, veikla nevykdoma, todėl teismas konstatavo, kad įmonė nemoki, ir 2018-08-13 iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Dombriga“, nutartis įsiteisėjo 2018-08-24.

2019-02-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas UAB „Taudovos projektai“ kreditorių sąrašas. Įmonė turėjo 1 558,517 Eur skolą pirmos eilės kreditoriams, 9 200,58 Eur skolą antros eilės kreditoriams ir 3 690,23 Eur skolą trečios eilės kreditoriams, iš viso – 15 449,22 Eur.

Remiantis 2015-08-24–2017-08-24 sąskaitos išrašu nustatyta, kad ieškovė per 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo sumokėjo 205 906,02 Eur už UAB „Taudova“, mokėjimo pavedimuose nurodyta paskirtis, nustatyta, kad didžioji šios sumos dalis sumokėta už kurą ir tepalus UAB „Lukoil Baltija“, smulkesnės sumos – UAB „Luktarna“ ir UAB „Viada LT“ už degalus, UAB saugos tarnybai „Argus“, UAB „Kuro sistemų servisas“, UAB „Gindana“, UAB „Minijos baldų centras“ už patalpų nuomą, UAB „Plungės vandenys“, UAB „Mūsų laikas“, UAB „Elektrum Lietuva“ už elektros energiją, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Verslo valdymo centras“, UAB „TEO LT“ ir UAB „TELE2“.

Mokėjimo nurodymais nuo 2016-06-12 iki 2017-05-16 už UAB „Taudova“ sumokėta 400 Eur UAB „Okseta“, 1 000 Eur VSDFV ir 915 Eur AB SEB bankui prievolei už J. B. pagal kreditavimo sutartis įvykdyti.

Ieškovės reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo grindžiami tuo, kad atsakovas bankroto administratorei neperdavė bendrovės dokumentų ir turto, administratorė neturi galimybės nustatyti ieškovės skolininkus ir išieškoti skolas, nesant turto negalima atsiskaityti su kreditoriais, todėl dėl atsakovo neteistų veiksmų ieškovei padaryta žala. Be to, atsakovas be pagrindo per trejus metus įmonės lėšomis vykdė mokėjimus už susijusį restruktūrizuojamą asmenį UAB „Tauduva“ ir įmonės lėšomis įvykdė prievolė bankui už sutuoktinę.

Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą.

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Vadovo neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp vadovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas, įrodymų teikimas yra ieškovės procesinė teisė ir pareiga. Pažymėtina, jog nors byloje egzistuoja viešasis interesas (dėl kreditorių interesų apsaugos), tačiau vien tai neeliminuoja šalių pareigos pagrįsti savo nurodomas aplinkybes, t. y. nepaneigia civiliniame procese galiojančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), šio principo negali pažeisti ir šios kategorijos bylose aktyvus teismo vaidmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

Pagal 2017-09-30 balansą, ieškovė turėjo 14 967 atsargų. Atsakovas nurodė, kad UAB „Taudova“ bankroto administratorei 2017-04-14 perdavė patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) informavo apie šių patalpų, taip pat nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis ir apie tai, kad perduotoje patalpoje yra ir UAB „Taudovos projektai“. Nustatyta, kad atsakovas buvo atleistas nuo atsakomybės už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą bankroto administratorei, nes teismas nustatė, kad atsakovas siekė prievolę įvykdyti, tačiau negalėjo to padaryti dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios. Ieškovė teigia, kad atsakovas turėjo galimybę patekti į nuomojamas patalpas, nes nuo 2017-03-16 žinojo apie tai, kad bankrutavusios UAB „Taudova“ bankroto administratorė neketina tęsti patalpų nuomos sutarčių su ieškove. Ieškovės į bylą pateiktoje mokesčių administratorės išvadoje nurodyta, kad 2017-04-11 jau buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis su UAB „Visvilas“, o 2017-04-14 pasirašytas patalpų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo 2017 m. spalio mėnesio buvo pakeistas nuomojamų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) užraktas, ieškovė negalėjo tęsti veiklos šiose patalpose ir ji nebuvo vykdoma iki bankroto bylos iškėlimo 2018-08-13. Darytina išvada, kad byloje nepaneigtas atsakovo teiginys, kad jis objektyviai negalėjo patekti į patalpas, kuriose buvo ir ieškovei priklausantis turtas – prekės, gamybinės medžiagos ir įmonės dokumentai. Taigi aplinkybė, kad buvęs bendrovės direktorius neįvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos ir neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų, nagrinėjamu atveju savaime nelemia civilinės atsakomybės taikymo.

Ieškovė teigia, kad atsakovo vadovavimo metu ieškovės lėšomis be teisėto pagrindo buvo atlikti mokėjimai už susijusį juridinį asmenį, todėl ieškovei padaryta 205 906,02 Eur žala. Teismas su tokiu teiginiu nesutinka. Byloje įrodyta, kad ieškovė buvo įkurta, kai susijusiam asmeniui UAB „Taudova“, kurio pagrindinė veikla – prekyba kuru degalinėje, jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Daugiau tikėtina, kad atsakovas kartu su sutuoktine siekė, kad pagrindinis šeimos verslas būtų išsaugotas, nes prekyba kuru tam pritaikytoje vietoje paprastai yra pelningas ir perspektyvus verslas (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Ieškovės įmonė vertėsi baldų gamyba ir net visos jos pardavimo pajamos 2014–2016 metais buvo nepakankamos sumokėti 205 906,02 Eur už trečiąjį asmenį. Mokesčių administratorius tikrino ieškovės veiklą laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2017-09-30 ir nustatė, kad įmonė gavo 27 139,57 Eur pajamų už parduotas prekes, išleista 19 620,02 Eur – sumokėtas darbo užmokestis, mokėta už prekes, patalpų nuomą, ryšio paslaugas, grąžintas avansas į kasą ir kt. Taigi įmonė iš savo veiklos uždirbtas pajamas naudojo savo reikmėms. Ieškovei bankroto bylą inicijavęs mokesčių administratorius nustatė tik du 6 050 Eur vertės 2017 metais ieškovės vykdytus sandorius, įmonė 2017-09-30 turėjo trumpalaikių 16 493 Eur skolų (kiek iš jų buvo pradelsta, nenustatyta), o bankroto byloje yra patvirtinti 15 449,22 Eur kreditiniai reikalavimai. Todėl daugiau tikėtina, kad ieškovės įmonė buvo įsteigta turint tikslą išsaugoti UAB „Taudova“ verslą ir tarp įmonių egzistavo ir buvo vykdomas atsakovo į bylą pateiktas 2015-01-07 dvišalis susitarimas į ieškovės sąskaitą priimti UAB „Taudova“ lėšas, jomis atsiskaityti su UAB „Taudova“ kreditoriais, toliau tęsti veiklą ir išvengti bankroto. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus ir negali būti grindžiama prielaidomis. Žalos dydis kiekvienu atveju turi būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Ieškovės administratorius nurodyto susitarimo neginčija ir teismas dėl jo teisėtumo nepasisako, tačiau faktas, kad iš vykdomos veiklos ieškovė negalėjo uždirbti trečiojo asmens kreditoriams sumokėtos sumos, laikytinas įrodytu. Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas ieškovės lėšomis be pagrindo mokėjo už trečiąjį asmenį ir taip padarė žalą, neįrodytas. Nenustačius vadovo neteisėtų veiksmų ir žalos įmonei atsiradimo, nėra priežastinio ryšio ir pagrindo teigti, kad egzistuoja atsakovo kaltės prezumpcija.

Be to, ieškovė teigia, kad atsakovas be pagrindo už savo sutuoktinę J. B. 2017-05-02 ir 2017-05-16 sumokėjo AB SEB bankui 915 Eur ir taip padarė įmonei žalą. Teismo vertinimu, teiginys nepagrįstas. Atsakovas į bylą pateikė 2015-01-05 aktą, jame nurodyta, kad J. B. įnešė į UAB „Taudovos projektai“ sąskaitą 1 000 Eur įmonės veiklai vykdyti, sandorio šalys susitarė, kad pinigai bus grąžinti dalimis į J. B. sąskaitą AB SEB banke ar jos nurodymu į kitas sąskaitas atsiradus galimybei. Ieškovė šio sandorio neginčijo, atsakovo sutuoktinė ir atsakovas buvo susijusios įmonės UAB „Taudova“ akcininkai, todėl daugiau tikėtina, kad ji, kaip ir atsakovas, buvo suinteresuota išsaugoti šeimos verslą. Sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas taip pat pildė ieškovės sąskaitą tam, kad būtų galima vykdyti mokėjimus, pavyzdžiui, 2015-09-14 jis į įmonės sąskaitą įmokėjo 240 Eur, 2015-09-18 – 500 Eur, 2015-09-21 – 1 180 Eur. Šis netiesioginis įrodymas ir faktas, kad J. B. taip pat dirbo ieškovės įmonėje (buvo paskirta įgaliotu asmeniu, įmonėje buvo tvarkoma jos avansinė apyskaita) patvirtina, jog daugiau tikėtina, kad 2015-01-05 1 000 Eur mokėjimą į ieškovės sąskaitą galėjo atlikti ir J. B., todėl nėra pagrindo teigti, jog 915 Eur mokėjimas už J. B. buvo atliktas be pagrindo ir padarė žalą ieškovei.

Atmetus ieškinį atmestinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259 ir 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.