Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Eurikai Kontarienei, dalyvaujant prokurorams Kaziui Grigaičiui, Jurgitai Rumbinaitei, gynėjams advokatams Rimvydui Paulauskui, Olegui Drobitko, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turtintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal LR BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamajame akte nurodyta, kad A. K. veikdamas bendrai su A. S., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2009-10-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, užpildė eismo įvykio deklaraciją, į kurią įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad 2009-10-31 apie 13.00 val. Kretingos rajone, Žibininkų kaime, kelyje Palanga-Darbėnai, A. S. vairuojamas automobilis „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis J. S., atbuline eiga išvažiavo į pagrindinį kelią ir nepraleidęs A. K. vairuojamą automobilį „Chrysler Sebring“, registracijos Nr. P 866509, priklausantį UAB „Gedsora“, susidūrė su juo, todėl autoįvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiu būdu, suklastoję šį dokumentą, A. K. 2009-11-03 jį pateikė draudimo kompanijai UAB „PZU Lietuva“, esančiai Liepų g. 36, Klaipėdoje, siekdamas gauti draudiminę išmoką 7432 Lt sumoje pagal 2009-01-28 sudarytą įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. LT/AYA 7146246, o A. S. 2009-11-03 jį pateikė draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“, esančiai Daržų g. 12, Klaipėdoje, siekdamas gauti draudiminę išmoką 7999,20 Lt sumoje pagal 2009-01-28 sudarytą transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį Nr. AC 063959. Tokiu būdu, A. K., veikdamas bendrai su A. S., pasikėsino apgaule savo naudai įgyti UAB „PZU Lietuva“ priklausančio turto už 7432 Lt, o A. S. naudai įgyti AAS „Gjensidige Baltic“ priklausančio turto už 7999,20 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nustatyta, kad automobilių sugadinimai gauti kitomis aplinkybėmis.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino tai padaręs ir parodė, kad 2009-10-31 automobilį „Chrysler“ buvo pasiėmęs iš UAB „Gedsora“ , nes ketino jį pirkti ir važiavo pas seserį iš Darbėnų į Užpelkių km. Jis turėjo įmonės įgaliojimą vairuoti tą automobilį. Važiavo pas seserį R. K., ji gyvena Kretingos rajone, kur važiuojant ir įvyko auto įvykis. Į jo važiavimo kelią atbuline eiga išvažiavo automobilis, todėl automobiliai susidūrė. Jis tuo metu važiavo į Užpelkių kaimo pusę, keliu Darbėnai-Kretinga. Į pagrindinį kelią atbuline eiga išvažiavo automobilis „Mazda 3“ raudonos spalvos, o jis nespėjo sustabdyti, nes „Mazda“ išvažiavo labai staigiai. Minėtą automobilį vairavo A. S., kitų asmenų automobilyje nebuvo. Automobiliai susidaužė dešiniu priekiniu šonu ir priekiu. Po įvykio apie tai paskambino į policiją, bet jiems buvo pasakyta, kad jeigu nėra nukentėjusiųjų ir jei įvykio aplinkybės yra aiškios, tai policija nevažiuos. Tada jie užpildė eismo įvykio deklaracijas, nurodė apgadinimus, kadangi A. S. pripažino, kad yra kaltas. Po to jis kreipėsi į draudimo kompaniją „Gjensidige Baltic“, bet jie žalos neatlygino, pareiškę kad draudiminis įvykis suklastotas.. Draudimo sąmata paskaičiuota apie 7000 litų. Šiuo metu automobilis „Chrysler“ stovi pas jo seserį kieme nesuremontuotas. Draudikai patys kreipėsi į privačią ekspertų kompaniją, kad būtų atlikta ekspertizė, nes negavo draudimo išmokos. Tačiau ir po išvados draudimas vis tiek neišmokėjo jam draudimo išmokos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir parodė, kad 2009-10-31 apie 12 val. važiavo automobiliu „Mazda 3“. Automobilį jis buvo pasiskolinęs iš mamos J. S.. Jis važiavo žvejoti į Darbėnų tvenkinį. Įvažiavo į keliuką ir sustojo pasirinkti masalų, o paskui išvažiuodamas iš to keliuko atbuline eiga išvažiavo į pagrindinį kelią kur susidūrė su A. K. vairuojamu automobiliu „Chrysler“. Kadangi automobilio „Mazda“ pavara automatinė, tai jis nespėjo sustabdyti šio automobilio ir išvengti eismo įvykio. Po įvykio paskambino į policiją, bet pasakė, kad jei nėra nukentėjusiųjų ir pripažįsta kaltę, policija nevažiuos. Tada jie su kitos transporto priemonės vairuotoju A. K. užpildė eismo įvykio deklaraciją. Jis po įvykio pasikvietė autopakrautuvą ir nuvežė automobilį Mazda 3 į aikštelę. Ten automobilis tebėra ir dabar, stovi nesuremontuotas. Keliant automobilį ant pakrautuvo iškrito variklis ir darbuotojai atrėmė štangą į kairės pusės sparną, kad nukelti variklį nuo žemės ir užkelti automobilį ant autopakrautuvo ir tokiu būdu pasižeidė kairysis sparnas, o priešrūkinis žibintas buvo pavogtas dar prieš ikiteisminį tyrimą. Kadangi J. S. buvo sudaryta „Kasko“ draudimo sutartis, tai jis kreipėsi į draudimo kompaniją „Gjensidige Baltic“, tačiau žala nebuvo atlyginta, draudikams pareiškus, kad draudiminis įvykis yra suklastotas. Kai draudimo kompanija atsisakė išmokėti draudimo išmoką, jie kreipėsi į privačią ekspertizę, tačiau jie automobilio neapžiūrėjo, ekspertizę darė iš nuotraukų.

Liudytoja S. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena Miško g. 3, Kretingoje, tame pačiame name kur gyveno A. S.. Automobilį „Mazda3“ iki autoįvykio prie namo matė sveiką, neapdaužytą. Mašinos savininkų ji nepažįsta, automobilis buvo sveikas iki 2009-10-31.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba „PZU Lietuva“ žalų skyriuje ekspertu. Automobilio „Mazda3“ jis neapžiūrėjo, o apžiūrėjo automobilį „Chrysler“. 2009-11-03 A. K. atvyko į Liepų g. 36 pranešti apie įvykį, nes buvo nukentėjusysis. Eismo įvykis įvyko 2009-10-31. Žalų skyriuje buvo paimta eismo įvykio deklaracija ir kiti dokumentai. Kadangi automobilis nevažiavo, tai jie nuvyko apžiūrėti automobilio „Chrysler“ į vietą Kretingos rajone. Apžiūrint automobilį „Chlysler“ įtarimą kėlė nupjauta vairuotojo oro pagalvė, nes niekas po įvykio oro pagalvės nenupjauna. Priekinis kairės pusės žibintas nebuvo net prisuktas, tik įdėta į transporto priemonę, bet nepajungtas. Atlikis apžiūrą, kitą dieną jis susisiekė su „Gjensidige Baltic“ draudimo atstovu, nes įvykis sukėlė įtarimų. Papildomai buvo iškviesti pareiškėjai ir apklausti. Buvo nuspręsta kreiptis į UAB „Impulsana“, kad įvertintų apgadinimus. Gavo atsakymą, kad negalėjo būti padaryti šio eismo įvykio metu tokie pažeidimai, todėl buvo surašytas nedraudiminis aktas. Jie turi prieigą prie Amerikos aukcionų ir patikrino, kad automobilis „Chlysler“ iki jo pargabenimo iš JAV į Lietuvą buvo daužtas.

Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilį „Mazda“ ji įsigijo 2008 m. rugpjūčio mėnesį. Automobiliu naudojosi ji ir jos sūnus. Automobilį ji apdraudė „Gjensidige Baltic“ „Kasko“ draudimu. 2009-10-31 automobiliu važiavo sūnus, iš vakaro automobilis buvo sveikas, o po įvykio automobilis buvo apgadintas. Sūnus jai papasakojo, kad važiavo, suko ir neapsižiūrėjo. Draudimo išmokos ji iki šiolei dar negavo.

Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009-10-31 atvažiavo brolis su sidabrinės spalvos mašina „Chrysler“. Jis žadėjo tą mašiną pirkti, tai atvažiavo pasirodyti. Ji išvyko į kapines, o grįžusi kieme pamatė sudaužytą automobilį. Jei kas po įvykio ir apžiūrinėjo automobilį, ji nematė, nes dirba pamainomis.

Liudytojas T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilis „Mazda3“ stovėjo po namo langu Miško g., jis buvo sveikas iki autoįvykio dienos. Sugadinto automobilio jis nematė.

Liudytojas L. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dribo UAB „Gedsora“, formindavo muitinėje mašinas. Automobiliai yra atvežami iš Amerikos ir sveiki, ir daužti. Šiuo metu UAB „Gedsora“ jau nebėra, ji likviduota beveik prieš metus. Parduodant automobilį „Chrysler“ A. K. jis nedalyvavo.

Liudytoja R. K.-Butkienė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. ji dirbo UAB „Gedsora“, o po to išėjo motinystės atostogų. Apie automobilį „Chrysler“ ir jo pardavimo A. K. aplinklybes ji nieko negali pasakyti, nes neatsimena, kam jis buvo parduotas.

Ekspertas V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010-03-17 buvo gauta užduotis iš Klaipėdos apskrities VPK atlikti objektų tyrimą, t.y. autotechninį tyrimą bei atsakyti į pateiktus klausimus. Jam buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga iš 42 lapų, plastikinis paketas su „Mazda“ automobilio detalių nuodaužomis. 2010-04-30 Kretingoje buvo apžiūrėtas automobilis „Mazda“, o Kretingos rajone – automobilis „Chrysler Sebring“. Išvadoje nustatė, kad sugadinimai padaryti tarp automobilio „Mazda“ ir „Chrysler Sebring“ susidūrimo metu, kuris nurodytas tiriamo autoįvykio metu. Atlikdamas tyrimą, jis ieškojo pėdsakų, kurie pagal savo formą, pobūdį, medžiagos užnešimą, žinant automobilį neatitiktų tų faktų ir tokių sugadinimų tose transporto priemonėse, bet jų nerado. „Mazda“ automobilio savininkas paaiškino, kad automobilio priekinėje dalyje atsirado sugadinimai, kurie neatitinka tam įvykiui būdingų sugadinimų ir kad sugadinimai atsirado transportuojant automobilį po įvykio, t.y. jį keliant. Sugadinimai priekinio kairio sparno priekiniame gale ir dešiniojo sparno priekiniame gale, .t.y. buferio plastikinio gaubto šone – jie faktiškai pagal savo pobūdį ir susidarymo būdą ne tik negalėtų būti paaiškinti automobilių „Mazda3“ ir „Chrysler Sebring“ susidūrimo. Oro pagalvių tyrimui reikalinga speciali įranga, kurios ekspertizės centras neturi. Tik specializuoto serviso specialistai gali tai paaiškinti, be to tai yra konkurencijos klausimas. Įvykio metu automobilis „Chrysler Sebring“ važiavo, o apie automobilį „Mazda“, ar jis judėjo ar stovėjo, pasakyti negali. Savo duotą išvadą jis tvirtina ir ji yra visapusiškai teisinga ir pagrįsta..

Ekspertas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010-11-24 tyrimui buvo pateikta medžiaga iš 160 lapų atlikti trasologinį tyrimą ir buvo užduoti keturi klausimai. Tyrėjas ekspertų klausė, ar susidūrimo metu buvo padaryti pažeidimai ant automobilių, o ar prieš susidūrimą, ar po susidūrimo yra padaryti pažeidimai, jie nesprendžia. Jie išvardijo visus sugadinimus, tačiau jie nepatenka į susidūrimo metu padarytus sugadinimus. Ekspertizės ketvirtame puslapyje matyti daugybinės lygiagrečios braukimo žymės, todėl ekspertai patvirtino, kad jas paliko „Chrysler Sebring“ ratas. Tai reiškia, kad tarp ratų buvo smailas, mažas kampas. Tai rodo, kad vienas „Mazda“ ratas nesisuko – stovėjo, nejudėjo. Rato arkoje matyti sugadinimai ir yra požymis, kad ratas buvo išsuktas lyg būtų norima važiuoti į dešinę. Esant tokiom aplinkybėm, nebuvo tiesioginio smūgio į ratą dėl ko sulinko vairo traukė. Kad vairo traukė sulinktų reikia pakankamos jėgos, o pagal pėdsakus jie nustatė, kad tokio smūgio nebuvo. Priekinis dešinio sparno galinėje dalyje, kur buvo smulkios braukimo žymės, yra tamsios spalvos ploteliai, t.y. nuskobti dažai – tai turėjo kontaktuoti su bukomis, atsikišusiomis dalimis. Vadinasi „Chrysler Sebring“ turėjo būti su bukomis, atsikišusiomis dalimis, tai reiškė, kad „Chrysler Sebring“ priekinė dešinės pusė buvo be apdailos, nes pirminio kontakto metu iš karto matosi šiukščios žymės. Visi šitie požymiai leido padaryti išvadą, kad „Chrysler Sebring“ buvo be priekinio bamperio dešinėje pusėje. Byloje yra objektyvūs duomenys, kad automobiliai sustojo susikibę, nes „Chrysler Sebring“ skarda perskrodė automobilio „Mazda“ durelių skardą ir kontaktas užsibaigė. Tie visi sugedimai davė pagrindą teigti, kad iki susidūrimo automobiliai jau buvo sugadinti. Jiems pakako nuotraukų tyrimui atlikti.

Liudytojas A. Ū. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba „Gjensidige Baltic“ draudime. Į juos kreipėsi A. S. dėl „Mazda 3“ automobilio draudiminio įvykio. Draudimo išmokos draudimas neišmokėjo, nes įvykis buvo pripažintas nedraudiminiu. Jie nuvyko apžiūrėti paties automobilio, o kitą dieną nuvyko į įvykio vietą. Apžiūrėjus automobilį, jiems iš karto kilo įtarimas. Kitas autoįvykio dalyvis kreipėsi į „PZU“ draudimą. „PZU“ draudimo ekspertams taip pat kilo įtarimas, todėl jie nusprendė kreiptis pas trasologus dėl išvados. Gavę eksperto išvadą, atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes pagal specialisto išvadą eismo įvykis neatitinka tikrovės, tai yra įvykio mechanizmo ir automobilių trasologinių pėdsdakų. Apžiūros metu eismo įvykis pasirodė įtartinas, nes vairuotojas nurodė, kad jis nupjovė saugos pagalves, be to, nuo šoninio smūgio negalėjo sprogti priekinės pagalvės. Iš Amerikos atvežti automobiliai būna daužti, o sprogusios pagalvės nupjaunamos. Kitas eismo įvykio dalyvis taip pat pretendavo į išmoką, o apžiūrėjus įvykio vietą nesuprantama buvo, kaip tas įvykis įvyko, nes matomumas įvykio vietoje yra pakankamai geras. Kai įvykis neregistruojamas policijos, o prašoma išmokėti didelę žalą, jie kreipiasi į trasologų ekspertus. Už trasologų išvadas mokėjo abi draudimo kompanijos per pusę.

2009-11-23 Dr.V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto išvadoje Nr. MV 2009-27 nurodyta, kad automobilių Mazda 3, v/n (duomenys neskelbtini). ir Chrysler Sebring, v/n P866509, sugadinimai tarpusavyje yra sąlyginai suderinami - tarp šių automobilių galėjo būti įvykęs betarpiškas kontaktas, dėl kurio galėjo susidaryti esminiai automobilio Chrysler Sebring, v/n P866509, sugadinimai, taip pat dalis užfiksuotų automobilio Mazda 3, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimų. Esminiai automobilio Mazda 3 , v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimai susidarė iki galimo betarpiško kontakto su automobiliu Chrysler Sebring, v/n P866509. Eismo įvykių dalyvių nurodytos aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos, nes bent dalis esminių automobilio „Mazda 3“, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimų susidarė iki galimo kontakto su automobiliu „Chrysler Sebring“, v/n P866509. Yra požymių, kad automobilis „MazdaS", v/n (duomenys neskelbtini) prieš susidūrimą su automobiliu „Chrysler Sebring“, v/n P866509, nejudėjo atgal su į kaire išsuktais priekiniais ratais, kai tai turėjo būti pagal nurodytas deklaruoto eismo įvykio dalyvių aplinkybes (1 t., b.l. 14-24).

2010-05-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-82(10) nurodyta, kad automobilių „Mazda 3“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Chrysler Sebring“, reg. Nr. P 866509, sugadinimai padaryti jų tarpusavio susidūrimo metu. Tai galėjo įvykti deklaruoto 2009-10-31 eismo įvykio metu. Susipažinus su tirti pateiktoje medžiagoje esančiais A. S. ir A. K. paaiškinimais galima konstatuoti tik tai, kad juose techniniu požiūriu nėra įvardinta kokių nors konkrečių transporto priemonių susidūrimo mechanizmo detalių, kurios neatitiktų šioje specialisto išvadoje atlikto tyrimo metu nustatyto transporto priemonių susidūrimo mechanizmo (l t., b.l. 65-74).

2011-04-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-3167 (10) ir 2011-07-13 ekspertizės akto patikslinime Nr. S-746 nurodyta, kad ne visi automobilių ,Mazda3“, v/n (duomenys neskelbtini), ir „Chrysler Sebring“, reg. Nr. P866509, išoriniai sugadinimai tarpusavyje suderinami. Automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti tokius automobilių išorinius sugadinimus: automobilio „Mazda 3“ sugadinimų, esančių priekinėse dešinės pusės durelėse, apatinėje dalyje žemiau 4,5 pav., pažymėtos žalios spalvos rodyklės vieta; automobilio „Mazda 3“ daugybinių smulkių horizontalių įbrėžimų, esančių dešiniojo šono priekinėje dalyje (sparno galinėje dalyje bei durelių priekinėje dalyje), žr. 5,6 pav.; automobilio „Mazda3“ įbrėžimų bei įlenkimo, esančių priekiniame dešiniajame sparne virš rato arkos; braukimo žymių šio sparno priekinėje dalyje ir priekinio bamperio dešiniajame šone (žr. 9 pav.); įlenkimo, esančio kairiojo sparno priekinėje dalyje (žr. 12 pav.); sugadinimų, esančių automobilio priekinėje dalyje (automobilis „Mazda 3“ be radiatoriaus grotelių); automobilio „Mazda 3“ dešinės pusės vairo traukės sulenkimo; automobilio „Chrysler Sebring“ priekiniame dešiniajame ratlankyje esančius sugadinimus (žr. 18 pav.). Automobilių susidūrimo mechanizmas, tikėtina, buvo toks. Pradžioje su jau apgadintu priekiniu dešiniu kampu automobilis „Chrysler Sebring“ priekiniu dešiniu ratu kliudė automobilio „Mazda 3“, prieš tai jau turinčio sugadinimų, dešinįjį priekinio dešinės pusės ratą, esant tarp automobilio "Chrysler Sebring" dešiniojo šono plokštumos ir automobilio „Mazda 3“ dešiniojo šono plokštumos smailam kampui, atviram link automobilio „Mazda 3“ priekio, žr. 20, 21 pav. Automobilio „Chrysler Sebring“ priekinės dešinės padangos juostelės (pažymėta žalios spalvos rodykle, žr. 19 pav.) paliko lanko formos braukimo žymes ant automobilio „Mazda 3“ priekinio dešininio ratlankio (8 pav. pažymėta geltonos ir žalios spalvos rodyklėmis). Automobiliui „Chrysler Sebring“ toliau judant į priekį, automobilio „Mazda 3“ priekinis dešinysis ratas buvo pasuktas pagal laikrodžio rodyklę (rato galinė dalis pastumta kryptimi iš dešinės į kairę), automobilio „Chrysler Sebring“ priekinio bamperio stiprintuvo dešinysis galas, jo viršutinė briauna (13 pav. pažymėta geltonos spalvos rodykle), priekinio sparno galinėje dalyje paliko horizontalų įlenkimą (5 pav. pažymėta baltos spalvos rodykle). Automobiliui „Chrysler Sebring“ toliau judant link automobilio „Mazda 3“ galinės dalies, įgilėjant, automobilio „Chrysler Sebring“ priekinio bamperio stiprintuvo dešinysis galas, jo viršutinė ir apatinė briaunos, perrėžė automobilio „Mazda 3“ priekinių durelių skardą, o automobilio „Chrysler Sebring“ dešiniojo lonžerono priekinis galas įrėžė automobilio „Mazda 3“ dureles, palikdamas dvi lygiagrečias horizontalias braukimo žymes (4, 5 pav. pažymėta žalios spalvos rodyklėmis), dešinio sparno priekinė dalis bei variklio dangčio priekinis dešinysis kampas kliudė automobilio „Mazda 3“ sparno galinę dalį (sugadinimai matyti 6 pav.) ir slystamai judėjo automobilio „Mazda 3“ dešiniuoju šonu kryptimi iš priekio link galo, automobilio „Chrysler Sebring“ priekinis dešinysis ratas trenkėsi į automobilio „Mazda 3“ priekinio dešinės pusės rato arkos galinę dalį, pastumdamas ją priekinio statramsčio link. Automobilio „Chrysler Sebring“ priekiniam dešiniajam ratui išsprūdus iš automobilio „Mazda 3“ rato arkos, automobilis „Chrysler Sebring“ toliau judėjo savo važiavimo kryptimi į priekį ir sparno priekine dalimi bei variklio dangčio dešiniu kampu kliudė automobilio „Mazda 3“ durelių priekinį kraštą, ir užkabinę durų skardą, ją sustūmę, padarant sugadinimus, 5 pav. pažymėtus geltonos spalvos kontūru. Automobilis „Chrysler Sebring“ sustojo, priekiniu dešiniu sparnu įsirėmęs į automobilio „Mazda 3“ priekines dureles. Susidūrimo metu automobilis „Mazda 3“ su pasuktais į dešinę ratais stovėjo (1 t., b.l.153-162).

Abu kaltinamieji dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino. Tiek pačių kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad 2009-10-31 apie 13.00 val. Kretingos rajone, Žibininkų kaime, kelyje Palanga-Darbėnai, įvyko eismo įvykis, kurio metu A. S. vairuojamas automobilis „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis J. S., atbuline eiga išvažiavo į pagrindinį kelią ir nepraleidęs A. K. vairuojamą automobilį „Chrysler Sebring“, registracijos Nr. P 866509, priklausanti UAB „Gedsora“, susidūrė su juo. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Aplinkybę, kad eismo įvykis buvo, patvirtinta ne tik kaltinamųjų bei liudytojų parodymai, bet ir dvi specialisto išvados bei ekspertizės aktas, galimo kontakto nepaneigė ir teismo posėdžio metu apklausti ekspertai. Tiek ekspertas V. P., tiek ekspertas V. V. parodė, kad galimi automobilių sugadinimai yra padaryti jų tarspusavio susidūrimo metu, nors galimai ir ne visi apgadinimai patenka į susidūrimo metu padarytus sugadinimus. Šią aplinkybę galima paaiškinti tuo, kad po eismo įvykio keliant automobilį „Mazda 3“ ant pakrautuvo iškrito variklis ir jį keliant ant pakrautuvo pasižeidė kairysis sparnas. Šių aplinkybių neneigė ir kaltinamasis A. S., todėl specialistų išvadose ir ekspertizės akte nurodytos išvados, kad esminė dalis automobilio „Mazda 3“ sugadinimų susidarė minėto įvykio metu, yra logiškos ir pagrįstos.

Pažymėtina, kad specialistų išvados autoįvykių bylose turi didelę reikšmę, tačiau vadovaujantis LR BPK 20 str. nuostatomis, įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo prerogatyva, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Specialisto išvadose ir ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai. Šiuo atveju vertinant ekspertizės aktą bei specialistų išvadas, teismas atkreipia dėmesį į ekspertui ir specialistui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą, jiems pateiktų pradinių duomenų teisingumą. Analizuojant specialistų, ekspertų išvadas teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tik ekspertas V. P. natūroje realiai apžiūrėjo automobilius, kitos specialistų išvados padarytos tik iš rašytinės medžiagos ir fotonuotraukų. Todėl akcentuotinos eksperto V. P. padarytos ekspertizės išvados, kuriomis teigiama, kad automobilių kontakto faktas, kurio metu kilo esminiai transporto priemonių sugadinimai, yra labiau nei tikėtinas. Be to, pažymėtina, kad nei specialistų išvados, nei ekspertizės aktas nepaneigė aplinkybės, kad deklaruojamas eismo įvykis galėjo įvykti ir jis įvyko, kurio metu ir buvo apgadinti abu byloje tiriami automobiliai ir atsirasti jau minėti jų apgadinimo mechanizmai ir pėdsakai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. Ū. ir A. M., dirbantys draudimo kompanijose, kuriose buvo apdraustos transporto priemonės, parodė, kad jiems apžiūrėjus automobilius kilo įtarimai dėl eismo įvykio buvimo, nėra ekspertai, todėl jų norodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti pateiktomis eksperto išvadomis.

Byloje apklausti liudytojai bei kaltinamieji A. K. ir A. S. nurodė, kad iki minimo eismo įvykio automobiliai buvo tvarkingi ir nesugadinti. Duomenų apie tai, kad šie automobiliai kažkaip būtų gadinami jau po eismo įvykio iki jį apžiūrint draudimo bendrovės specialistams, byloje nenustatyta. Teismas pažymi, kad nesant galimybės pašalinti ekspertizių prieštaravimams, visi prieštaravimai yra traktuojami kaltinamųjų naudai (in dubio pro reo).

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad A. K. ir A. S. padarė jiems inkriminuojamas veikas. Vertintinos ir tos aplinkybės, kad abu kaltinamieji iki šio įvykio nebuvo pažįstami. Duomenų, patvirtinančių, kad A. K. ir A. S. būtų buvę pažįstami ir bendravę iki šio įvykio, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad įvykus autoįvykiui iš karto buvo skambinta telefonu 112. Šis faktas taip pat patvirtina kaltinamųjų parodymus, kad eismo įvykis buvo ir apie jį buvo pranešta policijai, tačiau pranešus, kad eismo įvykio metu nukentėjusiųjų nėra, jiems buvo pasiūlyta užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kas ir buvo padaryta (1 t., b.l. 121). Be to, eismo įvykio metu kaltinamojo A. K. vairuotas automobilis „Chrysler Sebring“ net nepriklausė asmeniškai A. K., o buvo UAB „Gedsora“ nuosavybė, todėl draudimo išmoka priklausytų UAB „Gedsora“, o ne pačiam kaltinamajam A. K. asmeniškai, o automobilis Mazda-3 nuosavybės teise priklausė J. S., automobilio draudimo sutartis sudaryta taip pat jos vardu ir ginčo išmoka taip pat būtų išmokama šios savininkės vardu ir nepriklausytų gauti ar ją neteisėtai pasisavinti kaltinamajam A. S.. Todėl ir dėl šių aplinkybių negalima daryti išvados, kad A. K. ir A. S. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti draudimo išmokas. Ištyrus minėtus įrodymus, darytina išvada, kad teismas negali konstatuoti, kad byloje pakanka surinktų ir ištirtų įrodymų, kad priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti A. K. ir A. S., padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien tik šalutiniais ir netiesioginiais įrodymais, spelionėmis ir prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 d. Nutarimo Nr.40 “Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.5 p.). Tokiu būdu, iš byloje ištirtų duomenų visumos seka, kad nenustatyta, jog kaltinamieji bendrai veikdami padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 22 str.1d. , 182 str.1 d.

Teismo ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamieji A. K. ir A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1d., 22 str.1d. , 182 str.1 d., tai yra, kad jie tyčia suklastojo eismo įvykio deklaraciją ir tokiais veiksmai neteisėtai, apgaule siekė gauti draudimo išmokas, todėl jie turi būti išteisinti LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, kadangi nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

nusprend ž i a:

A. K. ir A. S. išteisinti pagal LR BK 300 str. 1 d., 22 str.1d. ir182 str.1 d., nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. K. ir A. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.