Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-73-544-2007

Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija: 25.1; 44.5.1;

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės (pranešėja), Rimanto Savicko, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Daivai Noreikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1975-589-2006 pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovui V. A. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo ir skolos už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, ieškovės atstovę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

3. Nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nes teismas buvo šališkas, nušalinimai nepagrįstai nepatenkinti. Įsiskolinimas susidarė dėl ieškovo kaltės, po 31 metų diskriminacijos ieškovas siūlo sudaryti nuomos sutartį. Teismas patenkino šį ieškinį sprendimu, ir taip patvirtino savo šališkumą. Dėl per mažos ieškinio sumos negalės teikti kasacinio skundo. Savivaldybė taip kovoja ne su priežastimis dėl skolų atsiradimo, bet su pasekmėmis;

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-09-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad motyvas dėl neleidimo privatizuoti butą nepagrįstas, kadangi atsakovas, nors prašymą dėl buto privatizavimo miesto valdybai buvo pateikęs 1991-10-10, tačiau nesutiko su parengto buto pirkimo–pardavimo sutarties projekto sąlygomis (pagalbinių patalpų plotu), dėl ko privatizavimo proceso nebaigė. Nors vėliau gavo leidimą iš LR Seimo valstybinės komisijos baigti įforminti dokumentus, tačiau privatizavimo sutarties iki šiol nesudarė, nors galėtų privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. Sutarties sudarymui atsakovas turėtų pateikti piliečio pasą, buto nuomos sutartį, pažymą apie šeimos sudėtį bei turėtų būti neskolingas už nuomą. Kompensacija atsakovui už buto šildymą nemokama, nes į ją teisę turi LR piliečiai bei asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o atsakovas to neturi. Panevėžio miesto VPK VP MT 2006-07-20 raštas yra tinkamas, oficialus ir turintis padidintą įrodomąją galią įrodymas, kurio duomenys nepaneigti jokiais įrodymais (CPK 197 str.). Ieškovas, vadovaujantis CPK 42 str., turėjo teisę dėl skolų padidėjimo padidinti ir ieškinio reikalavimus, todėl teismas pagrįstai priėmė patikslintą ieškinį ir jį patenkino. Apelianto prašomos sujungti į vieną bylos visiškai nesusiję su šia byla.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą tenkinti ieškinį ir įpareigoti atsakovą V. A. pasirašyti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe bei iš atsakovo priteisė 2023,51 Lt skolos už patalpų nuomą, komunalinių mokesčių, delspinigių (185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija minėtoje dalyje iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, argumentais ir motyvais, nes jie atitinka byloje esančių įrodymų visuma nustatytas bylos aplinkybes.

Šalių gyvenamosios patalpos nuomos faktiniai teisiniai santykiai susiklostė galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Jie buvo įgyvendinami ir po 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnį, reglamentuojantį 2000 m. Civilinio kodekso taikymą prievoliniams santykiams, 2000 m. CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam kodeksui įsigaliojus, jeigu prievoliniai santykiai tarp šalių atsirado iki Civilinio kodekso įsigaliojimo.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovei viešosios nuosavybės teise priklausė ir priklauso gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto DŽDT VK 1974-12-19 sprendimu Nr. 428 minėta gyvenamoji patalpa buvo suteikta atsakovui V. A. (b. l. 6–11P). Jam 1975-01-07 buvo išduotas orderis Nr. 2586, suteikęs teisę užimti minėtą paskirtą gyvenamąją patalpą nurodytu adresu (b. l. 75). Atsakovas ieškovės suteiktą gyvenamą patalpą nurodytu adresu priėmė, išduotojo orderio Nr. 2586 pagrindu joje apsigyveno, deklaravo savo gyvenamą vietą, šia patalpa naudojosi ir naudojasi iki šiol, iki 2002 metų mokėjo nuomos, komunalinius, eksploatacinius mokesčius. Tai patvirtina, kad abiejų šalių valia konkliudentiniais veiksmais tarp jų susiklostė minėtos gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai ir be rašytinio gyvenamosios patalpos nuomos sutarties įforminimo, nors to imperatyvia norma reikalavo tiek tuo metu galiojusio 1964 m. CK 320 str., Butų kodekso 52 str., tiek šiuo metu reikalauja galiojančio CK 6.579 str. (1964 m. CK 41 str. 2 dalis, 4 str. 1 dalis). Kadangi tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai, pagal pradmenis ir esmę atitinkantys gyvenamosios patalpos nuomos sutarties santykiams, jie įpareigojo tų teisinių santykių šalis elgtis kitos šalies atžvilgiu sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą pasirašyti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su ieškove (CK 6.28 str., 6.200 str., 6.579 str., b. l. 117–120). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas dėl to, kad tai pažeidžia jo teisės ir dėl to, kad sutarties sąlygos neaiškios, nepasirašė 1984-12-20, 1998-11-04 tipinių gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių bei neatvyko pasirašyti (įforminti rašytine tvarka) tokios sutarties pagal 2005-10-24 kvietimą Nr. 51-05, nors tokią pareigą jam numatė 1964 m. CK 320 str., Butų kodekso 52str. bei šiuo metu numato galiojančio CK 6.579 str.. Tokie atsakovo argumentai pagrįstai įvertinti nepagrįstais, nes teiktuose pasirašyti sutarčių projektuose buvo numatytos visos būtinos pagal CK 6.580 straipsnio nuostatas sąlygos tokių sutarčių turiniui (b. l. 12-16, 19-24, 76). Konstatavus minėtų faktinių gyvenamos patalpos nuomos santykių buvimą tarp šalių, atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti už nuomojamos patalpos nuomą, komunalines, eksploatacines paslaugas, kurių dydis ir tarifai nustatyti Panevėžio miesto tarybos ir valdybos 1998-06-25, 1998-12-29, 1999-01-19 sprendimais Nr. 15-3, 20-3, 17v. Minėtą pareigą atsakovas vykdė iki 2002-11 mėn. ir nebevykdo ne todėl, kad faktiniai teisiniai nuomos santykiai nutrūko, bet dėl, ieškovo nuomone, neteisingos kompensavimo sistemos, nedidelių pajamų iš invalidumo pensijos, diskriminacijos. Pagal minėtas aktais nustatytus tarifus, atsakovas už laikotarpį nuo 2002-11 mėn. iki 2006-07 mėn. minėtų mokesčių yra skolingas 1899,75 Lt ir 123,76 Lt delspinigių, kuriuos pirmosios instancijos teismas iš atsakovo pagrįstai priteisė CK 6.38 str., 6.200 str., 6.583 str., 6.584 str. pagrindais.

Apeliacinio skundo argumentai vertinti nepagrįstais dėl šių motyvų.

Vien tas faktas, kad atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškinį atmesti, kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu turi ne tik nurodyti, bet ir įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Butą (duomenys neskelbtini) atsakovui paskyrė ne „partijos komitetas“, bet Panevėžio miesto DŽDT VK 1974-12-19 sprendimu Nr. 428 bendra tvarka, o ne kaip „vardinį“. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas turėjo teisę minėtą gyvenamą patalpą privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, yra gavęs tam leidimą, tačiau šia teise laiku ir iki šiol nepasinaudojo ne dėl ieškovės keršto, o dėl visai kitų nuo paties atsakovo priklausančių priežasčių. Ieškovės ieškiniai atitiko CPK 111–114, 135 straipsnių reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, todėl nei nutartimi nustatinėti terminą trūkumams pašalinti, nei ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 11 p., 12 p. pagrindais pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo. Atsakovo argumentai apie tai, kad norėjo nutraukti minėtos gyvenamos patalpos nuomos sutartį, tačiau ieškovė su tuo nesutiko, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad atsakovas siūlė minėtų mokesčių įsiskolinimą priteisti ir nukreipti jo išieškojimą į pensiją, patvirtina, kad pats atsakovas pripažįsta esąs skolingas už minėtos gyvenamos patalpos nuomą, komunalinius bei eksploatacinius mokesčius. Jeigu atsakovas mano, kad pagal kokius nors galiojančius teisės aktus ieškovė jam privalo teikti maitinimą ir šios pareigos tinkamai nevykdo, tai turi teisę savo manomai pažeistas teises ginti CK numatytais būdais. Tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti nuomos mokestį ir kitus virš nurodytus mokesčius. Atsakovo pirmosios instancijos teismo teisėjui pareikšti nušalinimai buvo išspręsti ir pripažinti nepagrįstais CPK VI skyriuje nustatyta tvarka (b. l. 31, 33, 39, 41, 44–47, 52–53, 80–81, 108–109). Byloje nenustatyta, kad, priimant skundžiamą procesinį sprendimą, teismas buvo šališkas. Vien tai, kad ieškinys buvo patenkintas, nėra pakankamas pagrindas išvadai apie CPK 65, 66 straipsniuose nurodytų pagrindų buvimą, kadangi sprendimo turinys patvirtina, kad jis patenkintas buvo dėl jo faktinio ir teisinio pagrįstumo, o ne dėl kitų priežasčių. Kad prašomas priteisti įsiskolinimas susidarė dėl ieškovės kaltės yra tik niekuo nepagrįstas atsakovo samprotavimas. 2006-07-20 Panevėžio miesto VPK viešosios policijos skyriaus raštas Nr. 50-S-MS-1189 yra tinkamas, oficialus ir didesnę įrodomąją galią turintis rašytinis įrodymas atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti (b. l. 63). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Priimti ar atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos pilietybę yra ieškovo teisė, nesusijusi su šios bylos nagrinėjimo dalyku (b. l. 72, 74, 166). Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas yra atleistas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (CPK 83 str.1 d., 14 p., 96 str. 4 d., 99 str.). Tačiau nei pagal minėtą, nei pagal kitus įstatymus atsakovas nėra atleistas nuo gyvenamosios patalpos nuomos ir už komunalines bei eksploatavimo paslaugas mokėjimo, todėl teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 2023,51 Lt minėtų nesumokėtų mokesčių. Kaip matyti iš Panevėžio miesto tarybos 1998-06-25 sprendimo Nr. 15-3, 1998-12-29 sprendimo Nr. 20-3, 1999-01-19 Panevėžio miesto valdybos sprendimo Nr. 17v turinio, skolos skaičiuotės įsiskolinimo už nuomos ir komunalines paslaugos sumos paskaičiuotos teisingai pagal minėtais aktais nustatytus dydžius, dėl to ginčas byloje iš esmės ir nekilo (b. l. 17, 18, 61, 62, 64-69). Ieškovas turi teisę padidinti ir sumažinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 str. 1 d.), pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą (CPK 141 str.). Todėl ieškovė turėjo jai įstatymais suteiktą teisę padidinti ieškinio reikalavimą atsakovui (b. l. 58–60). Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai, neturintys reikšmės bylos esmei, jei tokių ieškinyje ir buvo, nebuvo kliūtis priimti ir išnagrinėti ieškinį (CPK 115 str. 4 d.). Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nenumatyta pareigos savivaldybei parduoti gyvenamąsias patalpas. Šis įstatymas numato tik teisę atsakovui, esant tam tikroms sąlygoms, sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl iniciatyva ir teisė sudaryti nuomojamo buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutartį šiuo atveju priklauso atsakovui.

Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad įpareigojimas jį pasirašyti gyvenamos patalpos nuomos sutartį prieštarauja sutarties laisvės principui ir pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Argumentas nepagrįstas. CK 6. 156 str. 1, 2 dalyse numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tačiau kartu numatyta ir tai, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį tik tuo atveju, kai pareigos sudaryti sutartį nenustato įstatymas. Sutarties laisvės principas nereiškia, kad sutarties laisvė yra absoliuti, nes sutarties šalys neturi teisės savo susitarimu nustatyti imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančių sutarties sąlygų (CK 6.156 str. 1, 4 d., 6.157 str. 1 d.). Taigi, minėtos teisės normos apibrėžia sutarties laisvės principo ir įstatymo santykį bei patvirtina, kad ribas turi ir sutarties laisvė. Nagrinėjamu atveju tą ribą nustato imperatyviosios teisės normos – faktinių nuomos teisinių santykių susiklostymo tarp šalių metu galiojusio 1964 m. CK 320 str., Butų kodekso 52 str. bei šiuo metu numato galiojančio CK 6.579 str., numatantis, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu ir tą sutartį pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas. Esant tęstiniam sutartinių santykių pobūdžiui, sutarties vykdymas ir (ar) jos pakeitimas turi atitikti imperatyviąsias teisės normas, galiojančias vykdant ir (ar) keičiant sutartį (CK 6.157 straipsnio 2 dalis). Panašias teisės taikymo nuostatas nagrinėjamu klausimu formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (pvz., LAT CBS civilinė byla Nr. 3K-3-605/2005, kat. 20.3.5; 20.3.7; 42.8; 50.8, civilinė byla Nr. 3K-3-660/2004, kat. 25.3., civilinė byla Nr. 3K-3-609/2005, kat. 20.3.3 ir kt.). Dėl to atsakovas V. A. minėtame sutartiniame santykyje su ieškove yra laisvas tiek, kiek jis nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų. Vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma, kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju kyla net ne sutarties laisvės principo taikymo problema, bet tarp šalių susiklosčiusių ir jas siejančių dvipusių prievolinių santykių, pagal bendruosius įstatymų pradmenis sukūrusių šalims sutartines civilines teises ir pareigas, rašytinio įforminimo pagal imperatyvų CK 6. 579 str. 1 d. reikalavimą taikymo problema. Ieškovė ėmėsi priemonių, kad atsakovas pasirašytų rašytinę minėtos gyvenamosios patalpos sutartį, tačiau jis gera valia atsisako šią imperatyvią įstatymo nuostatą įvykdyti. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės ieškinys teisėtas, pagrįstas ir teismo pagrįstai patenkintas.

Tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006-09-26 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsakovą V. A. įpareigojo atlikti tam tikrą veiksmą, nesusijusį su turto ir piniginių lėšų perdavimu, kurį gali atlikti tik pats atsakovas – pasirašyti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe (CPK 273 str.). Todėl teismas minėtame sprendime turėjo nustatyti terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodyti, kokio dydžio bauda atsakovui skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo (CPK 273 str. 2 d.). Kadangi šios procesinės teisės normos nuostatos pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė, tai šioje dalyje skundžiamasis teismo sprendimas keistinas jį papildant pagal CPK 273 str. 2 d. reikalavimus. Nustatant baudos dydį, teismas atsižvelgia į atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, įpareigojamų veiksmų pobūdį, sprendimo neįvykdymo įtaką ieškovui. Teismas taip pat nenurodė adreso, dėl kokios gyvenamos patalpos sutarties atsakovas įpareigojamas pasirašyti sutartį su ieškove, todėl šioje dalyje sprendimas taip pat papildomas.

Apeliantas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Papildyti minėto teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad:

-atsakovas V. A. su ieškove Panevėžio miesto savivaldybe įpareigojamas pasirašyti gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį;

-nustatyti, kad teismo sprendimo dalį dėl atsakovo įpareigojimo pasirašyti gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe, atsakovas V. A., gim. (duomenys neskelbtini), turi įvykdyti per 1 (vieną) mėnesį nuo Panevėžio miesto apylinkės 2006-09-26 teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodyti, kad, atsakovui V. A. neįvykdžius teismo sprendimo dalies pasirašyti minėtos gyvenamos patalpos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe per 1 (vieną) mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovui V. A., gim (duomenys neskelbtini), skiriama 100 (vieno šimto) Lt bauda.