Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.5.; 1.2.26.2.; 2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S).

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimo) ir BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkiu sveikatos sutrikdymo), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. liepos 18 d. apie 20.00 val., M. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės Kauno g. 1, Šėtos miestelyje, Šėtos seniūnijoje, Kėdainių rajone, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, apsižodžiavo su I. P. ir dėl to supykęs sudavė kumščiu vieną kartą į veidą tuo padarydamas I. P. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose bei skruosto viršutinėje dalyje, nosies nugarėlėje, kraujosruvą kairio akies obuolio priekiniame paviršiuje, nosikaulių ir kairės pusės skruostikaulio – viršutinio žandikaulio komplekso lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2012-07-18 apie 20 val., prie parduotuvės, būdamas neblaivus, supykęs per atidarytą automobilio lango stiklą sudavė automobilio viduje sėdėjusiai I. P. kumščiu vieną kartą į veidą, matė, kaip jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Gailisi. I. P. atsiprašė. Šalia buvo ir pašaliniai asmenys. Suvokia, kad pašaliniai asmenys dėl jo tokių veiksmų turėjo jaustis blogai. Buvo iškviesta medicinos pagalba, policija. Mano, kad nusikaltimą padarė dėl girtumo. Su ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal I. P. pareiškimą ( b. l. 3).

Nukentėjusioji I. P. parodė (b.l.4-5,6), kad ji su M. S. draugauja apie 4 metus. Su M. S. sutaria gerai, kai jis yra blaivas. Neblaivus jis yra konfliktiškas. 2012 metų liepos 18 dieną apie 20 val., ji, kartu būnant ir R. B., konfliktavo su neblaiviu M. S.. Jai sėdint automobilyje kartu su R. B. ir dar dviem vyrais, dviračiu privažiavęs M. S. prašė alaus, o kai ji nedavė, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, abu plūdosi necenzūriniais žodžiais. Po ko, per atidarytą automobilio langą ji pajuto smūgį į nosį, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Pamatė, kad prie automobilio stovi M. S., kuris jai ir sudavė vieną kartą kumščiu į nosį. Dėl sumušimo ji gydėsi Kėdainių ligoninėje ir Kauno klinikose, jai buvo lūžęs skruostikaulis, nosis. Jos M. S. atsiprašė, ji atleido, civilinio ieškinio nereiškia.

Analogiškai jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes nukentėjusioji I. P. parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.14-17).

Iš teismo medicinos specialisto išvados (b.l.11-13) matyti, kad dėl pavartoto smurto I. P. atžvilgiu, pastarajai buvo padarytos poodines kraujosruvos kairės akies vokuose bei skruosto viršutinėje dalyje, nosies nugarėlėje, kraujosruva kairio akies obuolio priekiniame paviršiuje, nosikaulių ir kairės pusės skruostikaulio – viršutinio žandikaulio komplekso lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu.

Liudytoja R. B. parodė (b.l.28), kad 2012 metų liepos 18 dieną apie 20 val., ji kartu su drauge I. P. buvo parduotuvėje Kėdainių raj., Šėtos mstl. Išėjus iš parduotuvės kalbėjosi su vyriškiais, kurie sėdėjo automobilyje. Netrukus dviračiu prie jų privažiavo M. S., tarp kurio ir I. P. kilo konfliktas. I. P. įsėdo į automobilį ir paprašė parvežti ją namo. Tuo metu M. S. pro galinį automobilio langą ranka smogė I. į veidą, jai pradėjo bėgti kraujas, buvo iškviesti medikai.

Analogiškai įvykdytų nusikaltimų aplinkybes M. S. parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.49-50).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, kad 2012 m. liepos 18 d. apie 20.00 val., M. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kauno g. 1, Šėtos miestelyje, Šėtos seniūnijoje, Kėdainių rajone, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, apsižodžiavo su I. P. ir dėl to supykęs sudavė kumščiu vieną kartą į veidą tuo padarydamas I. P. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose bei skruosto viršutinėje dalyje, nosies nugarėlėje, kraujosruvą kairio akies obuolio priekiniame paviršiuje, nosikaulių ir kairės pusės skruostikaulio – viršutinio žandikaulio komplekso lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusioji ilgai sirgo, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

BK 138 str. 1 d. numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, ką apsaugon ima BK 284 straipsnis. Dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojimai ar sunaikinamas svetimas turtas yra tik BK 284 straipsnio saugomos papildomos vertybės. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Išnagrinėjus bylą nustatytą, jog kaltinamojo M. S. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes įžūliu elgesiu, tai yra kaltinamajam plūstantis necenzūriniais žodžiais, mušant kitą žmogų, kuriam dėl panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kas buvo atlikta viešoje vietoje – prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, matant pašaliniams asmenims, kurie aiškiai dėl to jautėsi nemaloniai, sutrikdyti, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, policija, akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taip pat kaltinamojo veikoje yra ir nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nurodė, kad viešoje vietoje, esant pašaliniams asmenims, konfliktavo su nukentėjusiąja, sudavė kumščiu jai į veidą, matė, kaip nukentėjusiajai iš nosies ėmė bėgti kraujas. Mano, kad tam įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką įrodo ištirti nuoseklūs nukentėjusiosios bei liudytojos R. B. parodymai, kuriuose jos patvirtino, kad kaltinamasis viešoje vietoje nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko ją sužalojo. Kaltinamojo kaltę patvirtino ir ištirti aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai, tai yra teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiajai galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku padaryti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti suduodant kumščiu į veido sritį, sužalojimai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje. Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas kaltinamasis privalėjo suprasti ir suprato, kad savo neteisėtus veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, privalėjo suvokti ir suvokė, kad suduodamas kumščiu nukentėjusiajai gali ją sužaloti - ir to norėjo. Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo kaltinamojo veiksmų demonstratyvumas, nesugebėjimas susivaldyti, akivaizdus ir niekuo nepateisinamas savęs priešpastatymas aplinkiniams. Nusikalstama veika baigta, nes nukentėjusioji buvo sumušta, sužalota, ilgai sirgo, tai yra ilgiau nei 10 dienų, įvykį matę asmenys buvo sutrikę, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai, visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau jis savo pavojingais veiksmais į ypač gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį, tai yra galvos - veido sritį, sąmoningai leido sveikatos sutrikimams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos – į veido sritį suduoto smūgio, ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi būti kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, remdamasis surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma, daro kategorišką išvadą, kad M. S. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimą) ir BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – veika padaryta iš pykčio, tyčia, nusikalstama veika baigta, nes atsirado straipsnių dispozicijoje numatytos pasekmės – buvo sužalotas žmogus, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes įvykį matę pašaliniai asmenys buvo sutrikdyti, kvietė specialiąsias tarnybas; į kaltininko asmenybę – neteistas, teistumas išnykęs, kaip charakterizuojantis aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis praeityje jau buvo teistas pagal BK 178 str. 1 d., nuo 2004 metų viso administracinėmis nuobaudomis baustas 10 kartų, dauguma pažeidimų padaryti asmeniui esant neblaiviam, baudos nesumokėtos, nuobaudos galioja (ATPK 36 str.), šiuo metu kaltinamasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas, sveikas, seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, kaip girtuokliaujantis, o išgėręs tampantis agresyvus, įžūlus.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas skiriant jam laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.), jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkiui, skiriant kaltinamajam įpareigojimus, numatytus BK 48 str. 6 d. 3,4 p., į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo sulaikytas (BPK 140 str.) nuo 2012-07-24 iki 2012-07-25 (b.l.36,38). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.51,52), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Byloje yra pareikštas valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys 2698,12 litų sumai (b.l.21-22), kurį rašytiniu prašymu civilinis ieškovas ir teisiamajame posėdyje prokuroras prašė tenkinti. Kaltinamasis su tokio dydžio civiliniu ieškiniu sutiko. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas (b.l.25), todėl tenkintinas. Ieškinio suma, tai yra 2698,12 Lt nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti priteistina iš M. S. Valstybinei ligonių kasai (BPK 115 str.).

Proceso išlaidos. Sutinkamai su LR BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo priteistini 15,96 Lt valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas) ir nuteisti:

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimu, bausmės metu M. S. įpareigojant: 1) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir laisvės apribojimu, bausmės metu M. S. įpareigojant: 1) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, bausmės metu M. S. įpareigojant: 1) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Išaiškinti, kad M. S. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

Į bausmės laiką įskaityti M. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2012-07-24 iki 2012-07-25, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš M. S. 2698,12 Lt (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 12 ct) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie SAM.

Priteisti iš M. S. 15,96 Lt (penkiolika litų 96 ct) proceso išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.