- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- e2-106-971/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01314-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
- 2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui A. S. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilinę priekabą „Dalavagnen 200“, valst. Nr. EB 352, identifikavimo Nr. 0544707881, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui A. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilinė priekaba „Dalavagen 200“, valst. Nr. EB 352, kurią jis pagal 2013-05-08 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nupirko iš savo mamos E. R.. Automobilinė priekaba nuo 2011 m. iki pat šiol yra ieškovo sesers A. S. buvusio sutuoktinio atsakovo A. S. žinioje, kuris priekabos grąžinti nesutinka, tvirtina, kad priekaba neva priklauso jam, nes tai yra santuokinis turtas. 2011 m., kai priekaba asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovo mamai E. R., ji atsakovui buvo išdavusi įgaliojimą priekabą valdyti, naudotis, išregistruoti VĮ „Regitra“ ir parduoti. Pagal 2017-03-15 VĮ Registrų centro pranešimą apie įgaliojimo išregistravimą iš įgaliojimų registro, šio įgaliojimo pasibaigimo data yra 2017-03-13, todėl nuo šios dienos atsakovas neturi jokių teisių į ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausančią automobilinę priekabą. Santuokos tarp atsakovo A. S. ir A. S. nutraukimo metu minėta priekaba nebuvo įtraukta į dalintino turto balansą ir ši priekaba nebuvo padalinta nutraukus santuoką, todėl nepagrįstas ir neteisėtas atsakovo argumentas, kad šią priekabą pirko jis, savo reikmėms (elektroninės bylos priedo b.l., toliau tik – b.l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškinio reikalavimu iš esmės sutiko ir atsiliepime nurodė, kad ieškovo atstovei A. S. yra žinoma, kad automobilinė priekaba „Dalavagen“, valst. Nr. EB 352, pirkta kartu už jų bendras lėšas. Buvusios uošvienės E. R. valdyme minėta priekaba niekada nebuvo ir ji nebuvo jai perduota nuo pat įsigijimo momento. Minėta automobiline priekaba naudojosi A. S. ir jis. Būtent dėl šios priežasties E. R. suteikė jam įgaliojimą valdyti ir naudotis minėta automobiline priekaba savo nuožiūra. Minėtą priekabą valdė teisėtai ir niekada nebuvo jos užvaldęs. Apie tai, kad įgaliojimas yra išregistruotas, sužinojo tik iš ieškinio ir jo priedų. Kodėl santuokos nutraukimo byloje minėta priekaba nebuvo įtraukta į dalintino turto sąrašą, dabar jau nežino. Apie tai, kad priekaba 2013-05-08 parduota ieškovui sužinojo tik 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje, kai buvo iškviestas į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pasiaiškinimui. Asmeniškai iš ieškovo, kaip naujojo turto savininko, nesulaukė jokių raginimų dėl priekabos grąžinimo. Tikėjosi, kad klausimą dėl priekabos priklausomybės pavyks su ieškovu išspręsti taikiai. Po apklausos policijos komisariate su A. R. susitikti bei pakalbėti telefonu nepavyko, nes jis jau daug metų gyvena Airijoje. Iš jo šeimos narių arba kitų artimų giminaičių raginimų perduoti jam priekabą, taip pat nėra sulaukęs. Po to kai buvo informuotas apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl minėto fakto, buvo pasiruošęs priekabą grąžinti, bet nebuvo kam priekabos perduoti. Minėta priekaba taip ir liko stovėti jo ir A. S. draugams priklausančioje valdoje, adresu Levenčių k., Tryškių sen., Telšių rajonas. Nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki dabar niekas šia priekaba nesinaudojo. Nedaro jokių kliūčių dėl priekabos atsiėmimo (b.l. 29-31).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas R. Lupeika ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, patikslino ieškinio reikalavimą, prašydamas nustatyti 10 dienų terminą po sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį atsakovas turi įvykdyti įpareigojimą dėl priekabos grąžinimo. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas įsigijo automobilinę priekabą, nėra nuginčyta, priekaba priklauso ieškovui nuosavybės teise, tačiau yra atsakovo žinioje, atsakovui E. R. išduotas įgaliojimas panaikintas, todėl atsakovas turi grąžinti priekabą. Atsakovui niekas netrukdė grąžinti daiktą, tačiau atsakovas visą laiką laikė, kad daiktas priklausė jam. Bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl prašo priteisti jas visas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu grąžinti priekabą ir sutinka tą padaryti per 10 dienų terminą. Paaiškino, kad priekaba buvo pirkta už bendras jo ir jo buvusios sutuoktinės A. S. lėšas. Priekabą turėjo teisėtai ir nebuvo jos užvaldęs, nes turėjo išduotą įgaliojimą. Priekabą registravo uošvės vardu, nes nenorėjo jos deklaruoti. Patvirtino, kad nekėlė klausimo dėl priekabos padalinimo santuokos nutraukimo byloje. Pripažįsta, kad priekaba priklauso ieškovui. Tikėjosi taikiai išspręsti šį klausimą, dėl ko ieškovas nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš ieškovo atstovo, atsakovo paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-05-08 tarp ieškovo A. R. ir E. R. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu E. R. pardavė, o A. R. nupirko automobilinę priekabą „Dalavagnen 200“, valst. Nr. EB 352, identifikavimo Nr. 0544707881 (b.l. 24), kuri tą pačią dieną Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre buvo įregistruota ieškovo vardu, o 2014-10-02 automatiškai išregistruota iš šio registro negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą (b.l. 7, 14, 22, 24). Taip pat nustatyta, kad E. R. 2011-10-14 A. S. išduotas įgaliojimas buvo panaikintas 2017-03-13 (b.l. 15-16). Ieškovas ir jo įgaliotas asmuo A. S. klausimą dėl priekabos grąžinimo bandė spręsti ir teikdami skundus Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, konstatuojant, kad tarp šalių yra susiklostę turtiniai civiliniai teisiniai santykiai, dėl kurių turi būti sprendžiama civilinio proceso tvarka (b.l. 5-6, 12).
LR CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovas, pasinaudodamas šia teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008).
Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra ginčo priekabos savininkas nuo 2013-05-08. Šią aplinkybę patvirtina 2013-05-08 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, VĮ „Regitra“ išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas ir pažyma. Nors atsakovas ir tvirtina ginčo priekabą įgijęs už savo ir buvusios sutuoktinės lėšas, tačiau atsakovas šių teiginių neįrodė (CPK 178 str.) ir visgi pripažįsta, kad ieškovas yra ginčo priekabos savininkas. Byloje taip pat nustatyta, kad priekaba yra atsakovo žinioje nuo 2011 m., tą jis nurodė dar 2014 m. birželio mėn. apklausimas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno (b.l. 6), todėl darytina išvada, kad, įsigijęs priekabą, ieškovas daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Nors atsakovas teigia, kad niekada nebuvo užvaldęs priekabos ir daiktą turėjo teisėtai – jam E. R. buvo išdavusi įgaliojimą priekabą valdyti, naudotis, išregistruoti ir parduoti, visgi E. R. pardavus priekabą ieškovui, o 2017-03-13 ir panaikinus atsakovui išduotą įgaliojimą, darytina išvada, kad šiuo metu ginčo priekabą atsakovas valdo be jokio teisinio pagrindo, taigi neteisėtai. Byloje nėra ginčo, kad priekaba yra išlikusi natūra, tą patvirtina ir šalių į bylą pateiktos nuotraukos (b.l. 67-90, 100-105). Teismas nepasisako dėl daikto techninės būklės, kadangi šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl daikto grąžinimo, o ne nuostolių atlyginimo. Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovo bei atsakovo nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė visas faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, atsakovas per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotinas grąžinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį daiktą – automobilinę priekabą „Dalavagnen 200“, valst. Nr. EB 352.
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas, atstovaujamas įgaliotos atstovės A. S., už ieškinį sumokėjo 79 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 700 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Nors atsakovas nesutinka su šių išlaidų priteisimu, tačiau šalims nepavykus sudaryti taikos sutarties, visiškai patenkinus ieškinį yra pagrindas ieškovui šias išlaidas priteisti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, išlaidos už advokato pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytų maksimalių dydžių, prašymas dėl jų atlyginimo pateiktas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 16,99 Eur ir šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovą A. S. per 10 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui A. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilinę priekabą „Dalavagnen 200“, valst. Nr. EB 352, identifikavimo Nr. 0544707881.
Priteisti iš atsakovo A. S. 779 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. R..
Priteisti iš atsakovo A. S. 16,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.