Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Jolitai Kinderienei ir Joanai Runelienei, atsakovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms BUAB „Baseinų technologija“ ir Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apiet eismo posėdžio vietą ir laiką pranešta. 2014-01-29, t.y teismo posėdžio dieną ieškovės atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes į teismo posėdį kviestinas kitas liudytojas – E. Ž., kuris geriau žino visas aplinkybes.

Teismas atmeta šį ieškovės atstovo prašymą, nes, teismo nuomone, toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o bylos nagrinėjimo atidėjimas užvilkins bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 181 straipsnio 2 dalis). Akcentuotina, kad dar 2014 m. spalio 9 d. ieškovės atstovas pateikė prašymą apklausti liudytoją J. Ž., kuri žino aplinkybes, susijusias su gaisro kilimu. Teismas tenkino šį ieškovės prašymą ir apklausė liudytoją J. Ž.. 2014-01-29 prašyme atidėti bylos nagrinėjimą ieškovės atstovas nurodo, kad kitas liudytojas – E. Ž. geriau žino visas aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovę atstovauja advokatas, todėl preziumuojama, jog ieškovei teisinė pagalba šioje byloje suteikta profesionaliai. Advokatas, teikdamas įrodymus (nagrinėjamu atveju – prašydamas apklausti liudytojus), turi išsiaiškinti, kokias aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti šie įrodymai. Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, jog ieškovės atstovas savalaikiai nepateikė įrodymų, t.y. neprašė apklausti liudytojo E. Ž., kuris geriau žino aplinkybes ir tuo prisiėmė pavėluotų įrodymų pateikimo riziką.

Atsakovės BUAB „Baseinų technologija“ atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes turi dalyvauti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Teismas atmeta šį atsakovės BUAB „Baseinų technologija“ atstovo prašymą, nes atsakovės BUAB „Baseinų technologija“ atstovas nenurodė, kodėl teikia pirmenybę savivaldybės tarybos posėdžiui, o ne teismo posėdžiui. Pažymėtina, kad advokatas neturi priimti pavedimų, jeigu žino ir supranta, kad nesugebės jų tinkamai ar laiku atlikti (Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.7. punktas). O be to, BUAB „Baseinų technologija“ atstovauja ne tik advokatas, bet ir bankroto administratorius, kuris taip pat turį įgalinimus atstovauti šią atsakovę.

Liudytojas V. G. 2015 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu parodė, kad gaisras kilo (duomenys neskelbtini) name, tačiau namo nuosavybės dokumentų neprašė. (duomenys neskelbtini) namo nuosavybės dokumentus yra matęs anksčiau, nes dalyvavo valstybinės komisijos sudėtyje, o namo numeriai yra pasikeitę.

Dėl draudimo objekto

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad draudėja J. Ž. Būsto draudimu (liudijimo Nr. 94118874) nuo 2009-12-10 iki 2010-12-09 apdraudė baigtą statyti pastatą, kuriame nevykdoma rekonstrukcija, kurio statybos metai 2002, plotas 466m², esantį (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) yra 2000 metų statybos, 196,22 m² ploto, 2013-08-26 deklaruota apie statybos užbaigimą, nuo 2006 metų priklauso G. L.. 2010-09-27 gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba nurodė, kad 2010-09-27 gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) priklausančiame J. Ž. kilo gaisras, gaisro priežastis – gedimas baseino įrangos valdymo skydelyje. Ieškovė turto sugadinimo aktuose užfiksavo minėtam gyvenamajam namui ir jame esančiam namų turtui padarytą žalą, nurodė dėl įvykio atsakingą asmenį - atsakovę BUAB „Baseinų technologija“. J. Ž., t.y. draudėja pateikė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą serija LVG Nr. 044, 2010-10 atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą-faktūrą serija VAN Nr. 001105, atliktų darbų aktą Nr. 101102, PVM sąskaitą-faktūrą serija BAS Nr. 22001447, 2010-11 atliktų darbų priėmimo aktą, PVM sąskaitą-faktūrą serija LVG Nr. 045, 2010-10 atliktų darbų aktą, 2010-10-04 darbų priėmimo-perdavimo aktą, PVM sąskaitą-faktūrą serija SP1 Nr. 00673, 2010-11-29 darbų atlikimo aktą. Ieškovė atlygino draudėjai, t.y. J. Ž. gaisro metu padaytą 48572,74 Lt dydžio žalą. 2002-06-25 rangos sutarties pagrindu atsakovė BUAB „Baseinų technologija“ savo medžiagomis sumontavo baseino įrangą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė BUAB „Baseinų technologija“ nuo 2010-02-18 iki 2011-02-18 bendrosios civilinės atsakomybės draudimu apdraudė civilinę atsakomybę tračiajam asmeniui už žalą kilusią dėl prekybos baseinų įranga, hidromasažinėms vonioms, saunoms, garinėms pirtims ir jų įrenginiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 straipsniu, draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Nagrinėjamu atveju nustatyti prieštaravimai dėl draudimo objekto. Viena vertus, draudėja J. Ž. Būsto draudimu (liudijimo Nr. 94118874) nuo 2009-12-10 iki 2010-12-09 apdraudė baigtą statyti pastatą, kuriame nevykdoma rekonstrukcija, kurio statybos metai 2002, plotas 466m², esantį (duomenys neskelbtini), kita vertus, gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) yra 2000 metų statybos, 196,22 m² ploto, 2013-08-26 deklaruota apie statybos užbaigimą, nuo 2006 metų priklauso G. L..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.991 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad draudimo liudijime (polise) turi būti nurodytas draudimo objektas (5 p.), draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai (7 p.), draudimo sutarties galiojimo terminas (9 p.) ir kt.

Teismas teisminio nagrinėjimo metu nustatė minėtus prieštaravimus ir siekdamas išsiaiškinti, Būsto draudimu (liudijimo Nr. 94118874) apdraustą objektą, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodydamas šioje byloje keliamus klausimus: 1) kuriame name kilo gaisras; 2) kuriame name buvo įrengtas baseinas; 3) kurį namą būsto draudimu apdraudė J. Ž..

Ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, nurodė, kad gaisras kilo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas Būsto draudimu, tačiau ieškovė nei patikslintame ieškinyje nenurodė ir neatvyko į teismo posėdį paaiškinti, kodėl skiriasi draudžiamo objekto duomenys (plotas, statybos metai, duomenys apie statybos baigtumą). Ieškovė nepaaiškino, kodėl draudimo sutartyje nebuvo įrašytas draudžiamą turtą individualizuojantis požymis - unikalus numeris.

Liudytojas V. G. 2015 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu parodė, kad gaisras kilo (duomenys neskelbtini) name, tačiau namo nuosavybės dokumentų neprašė. (duomenys neskelbtini) namo nuosavybės dokumentus yra matęs anksčiau, nes dalyvavo valstybinės komisijos sudėtyje, o namo numeriai yra pasikeitę. Tačiau tokius liudytojų parodymus paneigia oficialus rašytinis įrodymas, turintis prima facie galią, t.y. VĮ Registrų centro išrašas, iš kurio nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra 2000 metų statybos, 196,22 m² ploto, 2013-08-26 deklaruota apie statybos užbaigimą, nuo 2006 metų priklauso G. L..

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo spręsti, kad: 1) draudiminė apsauga atsirado turtui, t.y. baigtam statyti pastatui, kuriame nevykdoma rekonstrukcija, kurio statybos metai 2002, plotas 466m², nes gaisras kilo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) 2000 metų statybos, 196,22 m² ploto; ir 2) kad atsirado ieškovės pareiga, įvykus draudiminiam įvykiui, išmokėti draudimo išmoką.

Nagrinėjamoje byloje atsižvelgiama į tai, jog ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam draudimas yra įprasta komercinė veikla, kad jam kaip profesionaliam verslininkui keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Teismas šiuo atveju negali konstatuoti, kad ieškovė, sudarydama su draudėja draudimo sutartį, buvo atidi, rūpestinga, nes neindividualizavo draudžiamą objektą. Dar daugiau, ieškovei, vertinančiai ir administruojančiai žalą, taip pat nekilo klausimų dėl draudimo objekto. Pagaliau ir teismui, iškėlusiam klausimą dėl draudimo objekto identifikavimo, ieškovė nepateikė jokio paaiškinimo šiuo klausimu.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Atsakovės BUAB „Baseinų technologija“ veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais, jei žala būtų kilusi dėl iš atsakovės nekokybiškų medžiagų sumontuoto ir įrengto baseino. Ieškovė neteisėtus atsakovės veiksmus grindžia Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštu, kuriame nurodyta, kad 2010-09-27 gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) priklausančiame J. Ž. kilo gaisras, gaisro priežastis – gedimas baseino įrangos valdymo skydelyje. Atsakovė BUAB „Baseinų technologija“ neginčija, kad gaisro priežastis – gedimas baseino įrangos valdymo skydelyje, tačiau nesutinka, kad baseino įrangos valdymo skydelis buvo nekokybiškas ir dėl to kilo gaisras, gaisro priežastis galėjo būti elektros energijos tiekimo sutrikimai, mechaniniai pažeidimai ir kt. Teismas sutinka su atsakovės BUAB „Baseinų technologija“ pozicija, kad gaisro priežastis – gedimas baseino įrangos valdymo skydelyje, tačiau teismo nuomone šis įrodymas yra nepakankamas atsakovės BUAB „Baseinų technologija“ neteisėtiems veiksmams ir priežastiniams ryšiui įrodyti. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo atlikta ekspertizė gaisro priežasčiai nustatyti. Liudytojas V. G. 2014 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio metu parodė, kad „mes neatliekame ekspertizės“, o liudytojas S. S., ieškovės darbuotojas - žalų ekspertas 2014 m. gruodžio 2 d., teismo posėdžio metu parodė, kad „pultelis pradangintas, nerastas, negalima atlikti ekspertizės, su gaisrininkais nebendravau“.

Minėta, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam draudimas yra įprasta komercinė veikla, kad jam kaip profesionaliam verslininkui keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Teismas ir šiuo atveju negali konstatuoti, kad ieškovė, tirdama ir administruodama žalą, buvo atidi, rūpestinga. Neįtikėtina, kad ieškovė ne tik neatliko ekspertizės gaisro priežasčiai nustatyti, bet ir neišsaugojo pagrindinio šios bylos įrodymo - baseino įrangos valdymo pultelio ir dėl to byloje dalyvaujantys asmenys prarado galimybę atlikti ekspertizę gaisro priežasčiai nustatyti.

Negalima nepaminėti dar vienos aplinkybės. 2002-06-25 rangos sutartyje šalys buvo aptarusios, kad atsakovė BUAB „Baseinų technologija“ „įves elektrą į baseinos patalpa“. Tačiau atsakovės BUAB „Baseinų technologija“ atstovas paaiškino, kad atsakovė nevydė šių darbų, ieškovė nenugčijo šių atsakovės argumentų, o darbų priėmimo aktai ( T.1; b.l. 24, 25) patvirtina šias aplinkybes.

Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovau

Atsižvelgiant į tai, kad: 1) ieškovė prardo baseino įrangos valdymo skydelį ir dėl to byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo galimybės atlikti ekspertizės gairso priežasčiai nustatyti, kitaip tariant, byloje dalyvaujantiems asmenims dėl ieškovės nerūpestingumo, nebuvo galimybės įgyvendinti rungtyniškumo principo procese; 2) atsakovė BUAB „Baseinų technologija“ neatliko elektros instaliavimo darbų; 3) liudytojas V. G. nurodė, kad nežinomos gedimo priežastys, ar dėl įrangos broko, ar dėl trumpo sujungimo, nes Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba neatlieka ekspertizių, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (žalos).

Ieškovei neįrodžius atsakovės BUAB „Baseinų technologija“ kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (žalos), neatsiranda atsakovei Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, apdraudusiai BUAB „Baseinų technologija“ profesinę civilinę atsakomybę, pareigos atsakyti už atsakovės BUAB „Baseinų technologija“ veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalys, 6.246, 6.247, 6.248, 6.254 straipsniai).

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovės ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šiai atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė BUAB „Baseinų technologija“ pateikė patikslintą detalizuotą pažymą dėl 926,78 Eur (3200,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsakovės BUAB „Baseinų technologija“ teiktų dokumentų apimtį, teismo posėdžių kiekį, šiai atsakovei iš ieškovės priteistina 926,78 Eur (3200,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsni).

Dėl užstato grąžinimo

Kadangi liudytojai nepareikalavo sumokėti išlaidas, už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo, grąžintinas ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ jos 2014 m. lapkričio 19 d. sumokėtas 173,77 Eur (600,00 Lt) užstatas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo sąskaitą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 89, 90, 91straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 89, 90, 91, 93, 98, 181, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms BUAB „Baseinų technologija“ ir Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, dėl nuostolių atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei BUAB „Baseinų technologija“ 926,78 Eur (3200,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Grąžinti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ jos 2014 m. lapkričio 19 d. sumokėtą 173,77 Eur (600,00 Lt) užstatą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo sąskaitą.

Pavesti Klaipėdos miesto apylinkės teismo finansų skyriui grąžinti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. lapkričio 19 d. sumokėtą AB SEB banke 173,77 Eur (600,00 Lt) užstatą (mokėjimo paskirtis – užstatas liudytojui V. G. -300,00 Lt, J. Ž.-300,00 Lt)

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.