- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- I-338-428/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01719-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namams- atvirajai kolonijai
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai L. P., pareiškėją atstovaujančios Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. G., atsakovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovams V. S., D. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovei Pravieniškių pataisos namams- atvirajai kolonijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai) direktoriaus 2018-08-06 įsakymo Nr. P-311 „Dėl L. P. nubaudimo“ 1 ir 2 punktus.
Pareiškėja skunde nurodė, taip pat teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda pastaba už tai, kad ji tyčia nevykdė įstaigos vadovo nurodymo, t. y. nuo 2018-06-13 8.00 val. dvi darbo dienas neatvyko į tarnybą Pataisos namų 3-iame sektoriuje, taip pažeisdama Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 25 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 4 punkto, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.1.4, 3.6.1 punktų, Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018-05-21 įsakymu Nr. V-245 „Dėl Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuostatų ir pareigybių aprašymų tvirtinimo“, 8.1, 8.3 ir 8.11 punktų nuostatas. Tarnybinio patikrinimo 2018-07-13 išvada Nr. 36-35 (toliau – ir Patikrinimo išvada) neobjektyvi ir formali. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, nevertino, jog pareiškėja neturėjo galimybės vykdyti Pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atlikusio direktoriaus funkcijas, D. S. nurodymo nuo 2018-06-13 8.00 val. atlikti tarnybą 3-iame sektoriuje. Patikrinimo išvadoje nenurodyta kokiais veiksmais pareiškėja padarė konkrečių teisės normų pažeidimus, nenurodyta, kokiais įrodymais grindžiamas kiekvienas konkretus pažeidimas, kokios yra galimai padarytų pažeidimų pasekmės. Pareiškėja teigė, jog užduotys ir ikiteisminiai tyrimai jai buvo pavesti atlikti visuose sektoriuose ir jos darbo vieta nėra nustatyta. Įprastai pareiškėja darbus atlieka Pataisos namų 2-ame sektoriuje, kur yra kompiuteris su jos naudojama darbo informacija bei dokumentai. Pataisos namų direktorius nenurodė termino, iki kada pareiškėja turėjo užbaigti pavestus darbus 2-ame sektoriuje bei persikelti kompiuterį ir kitus darbui reikalingus dokumentus į 3-čią sektorių. Be to, pareiškėja turėjo atlikti skyriaus vadovo ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-čio skyriaus prokuroro D. J. 2018-06-12 tiesioginius pavedimus, susijusius su procesiniais veiksmais 2-ame sektoriuje baudžiamojoje byloje Nr. 06-0-00120-17 bei didelės apimties medžiagoje Nr. M-0-06-00265-18. Pareiškėja neturėjo galimybės vykdyti nurodymo 2018 m. birželio 13 ir 14 dienomis vykti į 3-ią sektorių, nes ankstesnių užduočių neatlikimas sukeltų ir neigiamų pasekmių, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) procesinių terminų pažeidimus. Pareiškėja 2018-06-14 informavo skyriaus viršininko pavaduotoją, kad įvykdys Pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atlikusio direktoriaus funkcijas, D. S. nurodymą atlikti tarnybą 3-iame sektoriuje nuo 2018-06-15.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodė ir atstovas teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai. Tarnybinė nuobauda jai paskirta už tai, kad nevykdė įstaigos vadovo nurodymo nuo 2018-06-13 8.00 val. vykti į tarnybą įstaigos 3-iame sektoriuje. Pareiškėja dvi darbo dienas nuo 2018-06-13 8.00 val. neatvyko į tarnybą Pataisos namų 3-iame sektoriuje. Komisija, atlikusi pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, nustatė, jog pareiškėja, nevykdydama įstaigos vadovo nurodymo, savo elgesiu padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi pažeidė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą tarnybinio pavaldumo principą vykdyti aukštesniojo pagal pavaldumą pataisos pareigūno įsakymus ar nurodymus; Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog pataisos namų pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 4 punkto nuostatas, jog valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79 (toliau – ir Etikos taisyklės), 3.1.4, 3.6.1 papunkčių nuostatas, įpareigojančias sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ar veiksmus, Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto (vykdančio ikiteisminį tyrimą) pareigybės aprašymo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018-05-21 įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 8.1, 8.3 ir 8.11 punktų nuostatas, įpareigojančias užtikrinti, kad atliekant tarnybines funkcijas būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių sutarčių, vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymai ir kiti teisės aktai, planuoti ir atlikti procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, vykdyti kitus su skyriaus veikla susijusius nenuolatinio pobūdžio direktoriaus, Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pavedimus tam, kad būtų įgyvendinti Kriminalinės žvalgybos skyriui (toliau – ir KŽS) pavesti uždaviniai ir funkcijos. Pareiškėja tyčia, nenurodydama konkrečių aplinkybių, atsisakė vykdyti įstaigos vadovo ir KŽS viršininko nurodymą, t. y. atsisakė atlikti tarnybą 3-iame sektoriuje, nors to reikėjo dėl susidariusios kriminogeninės būklės įstaigoje ir atsižvelgiant į tai, kad įstaigos 3-iame sektoriuje minėtu laikotarpiu funkcijas vykdė tik vienas KŽS pareigūnas A. K., o įstaigos vadovas bei KŽS skyriaus viršininkas privalėjo tinkamai organizuoti ir užtikrinti KŽS darbą. Įstaigos vadovas pareiškėjai nurodė vykdyti 3-iame sektoriuje baudžiamųjų bylų tyrimą ir atlikti procesinius veiksmus, kad atliekant šias funkcijas nereikėtų dalyvauti A. K., kuris galėtų skirti maksimalų dėmesį kriminalinės žvalgybos veiksmų vykdymui šiame sektoriuje. Pareiškėja tik pateikusi savo 2018-06-27 paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nurodė, dėl kokių priežasčių, galimai nevykdė įstaigos vadovo ir KŽS viršininko nurodymo, tačiau anksčiau įstaigos vadovui ir KŽS viršininkui nenurodė jokių aplinkybių ir atsisakė atlikti tarnybą įstaigos 3-iame sektoriuje. Nebaigti pareiškėjos darbai 2-ame sektoriuje nesudaro pagrindo nevykdyti įstaigos direktoriaus nurodymo. Nepabaigtus vykdyti darbus 2-ame sektoriuje galėjo ir privalėjo derinti su skyriaus vadovu, kuris šiuos darbus pavestų atlikti kitam skyriaus pareigūnui. Nors pati pareiškėja savo paaiškinime nurodė aplinkybes, dėl kokių priežasčių galimai nevykdė įstaigos vadovo ir KŽS viršininko nurodymų, tačiau šie paaiškinimai traktuotini kaip bandymas paneigti kaltę dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. L. P. nevykdymas įstaigos vadovo ir KŽS vadovo nurodymų nuo 2018-06-13 8. 00 val. atlikti tarnybą įstaigos 3-iame sektoriuje galėjo turėti neigiamų pasekmių, kaip matyti iš KŽS viršininko pavaduotojo G. V. 2018-07-11 pažymos Nr. 37(l)-403„Dėl L. P.“, negatyvios pasekmės galėjo kilti, jeigu būtų atsiradę skubių ir svarbių pavedimų 3-iame sektoriuje, neatvykimo į 3-čią sektorių dienomis nebuvo galimybės sumažinti pavedimų kiekio ir darbo krūvio 3-čiame sektoriuje dirbančiam skyriaus darbuotojui A. K.. Pareiškėjos elgesys, kai be jokių priežasčių ji atsisakė vykdyti tiesioginį įstaigos direktoriaus ir skyriaus vadovo nurodymą, gali turėti neigiamų pasekmių bendram skyriaus darbo organizavimui, tarnybinei drausmei. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai, nepažeidus Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatytų nuobaudos skyrimo terminų ir procedūrų. Pareiškėja yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) narė, todėl prieš skirdama tarnybinę nuobaudą atsakovė privalėjo gauti šios profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinį sutikimą. Atsakovė 2018-07-17 kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau nei per numatytą terminą, nei vėliau iki nuobaudos paskyrimo, atsakymo iš Profesinės sąjungos negavo. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjai, statutinei valstybės tarnautojai, paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos teisėtumo.
Skundžiamu įsakymu pareiškėjai, Pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistei, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad ji nevykdė įstaigos vadovo nurodymo nuo 2018- 06-13 8.00 val. atlikti tarnybą Pataisos namų 3-iame sektoriuje bei dvi darbo dienas nuo 2018-06-13 neatvyko į jai nurodytą tarnybą 3-iame sektoriuje.
Pareiškėja iš esmės ginčija savo kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nurodydama, kad Pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atlikęs direktoriaus funkcijas, D. S. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų 2018-06-12 susirinkime nurodė pareiškėjai nuo 2018-06-13 8.00 val. atlikti tarnybą Pataisos namų 3-iame sektoriuje, nepaaiškinęs, dėl kokių priežasčių ji ten privalo atlikti tarnybą, taip pat nurodydamas tarnybą atlikti 3-iame sektoriuje nepavedė jai jokių konkrečių užduočių bei neatsižvelgė į Kriminalinės žvalgybos skyriaus vadovo jai pavestus konkrečius darbus 2-ame sektoriuje. Pareiškėja teigė, kad ji nebuvo atlikusi jai pavestų užduočių 2-ame sektoriuje ir neturėjo galimybės nuo 2018-06-13 8.00 val. vykti į 3-čią sektorių, nes šių užduočių neatlikimas 2-ame sektoriuje galėjo sukelti neigiamas pasekmes, t. y. ikiteisminio tyrimo procesinių terminų, numatytų BPK, pažeidimus. Be to, pareiškėja nurodė, jog 2018-06-14 informavo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pavaduotoją, kad vykdys direktoriaus D. S. nurodymą vykti į 3-ią sektorių tik nuo 2018-06-15.
Taigi, ginčo esmė yra pareiškėjos atsisakymo vykdyti įstaigos vadovo nurodymą teisėtumas ir pagrįstumas.
Kaltinimas pareiškėjai padarius tarnybinį nusižengimą grindžiamas tuo, jog pareiškėja, nevykdydama įstaigos vadovo nurodymo nuo 2018-06-13 8.00 val. atlikti tarnybą įstaigos 3-iame sektoriuje, pažeidė: Statuto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą tarnybinio pavaldumo principą vykdyti aukštesniojo pagal pavaldumą pataisos pareigūno įsakymus ar nurodymus, to paties Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatą, įpareigojančią pataisos namų pareigūnus atliekant tarnybines pareigas vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais; VTĮ 15 straipsnio 4 punkto nuostatas, įpareigojančias tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; Etikos taisyklių 3.1.4, 3.6.1 papunkčius, įpareigojančius pataisos namų pareigūnus sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ar veiksmus; Pareigybės aprašymo 8.1, 8.3 ir 8.11 punktų nuostatas, įpareigojančias užtikrinti, kad atliekant tarnybines funkcijas būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių sutarčių, vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymai ir kiti teisės aktai, planuoti ir atlikti procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, vykdyti kitus su skyriaus veikla susijusius nenuolatinio pobūdžio direktoriaus, Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pavedimus tam, kad būtų įgyvendinti Kriminalinės žvalgybos skyriui pavesti uždaviniai ir funkcijos.
Nurodytas teisinis pareigūnų pareigų ir funkcijų reglamentavimas reiškia, jog statutinis valstybės tarnautojas, einantis Pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto pareigas, neturi diskrecijos teisės savarankiškai spręsti vykdyti ar ne aukštesniojo pagal pavaldumą pataisos pareigūno, ginčo atveju – Pataisos namų direktoriaus nurodymą, susijusį su Kriminalinės žvalgybos skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimu.
Bylos duomenys patvirtina, jog 2018-06-12 vyko Pataisos namų KŽS pasitarimas, kuriame dalyvavo Pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, D. S. KŽS viršininkas, pavaduotojas bei kiti specialistai, taip pat ir pareiškėja. Kaip matyti iš pasitarimo darbotvarkės, pasitarimo metu buvo įvertinta Pataisos namų kriminogeninė būklė, apžvelgti ikiteisminiai tyrimai, sprendžiama dėl KŽS pareigūnų perskirstymo po sektorius. Pasitarimo metu, atsižvelgus į tai, kad Pataisos namų 3-iame sektoriuje funkcijas vykdė tik vienas KŽS pareigūnas A. K., pareiškėjai buvo nurodyta nuo 2018-06-13 8.00 val. persikelti iš 2-o sektoriaus į 3-ią, tačiau pareiškėja atsisakė vykdyti Pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atlikusio direktoriaus funkcijas nurodymą, atlikti tarnybą 3-iame sektoriuje, nepaaiškinusi atsisakymo priežasčių. KŽS viršininko pavaduotojo G. V. 2018-06-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog KŽS 2018-06-12 pasitarime pareiškėja atsisakė vykdyti įstaigos vadovo nurodymą nuo 2018-06-13 8.00 val. atlikti tarnybą Pataisos namų 3-iame sektoriuje ir nei 2018-06-13, nei 2018-06-14 neatvyko į tarnybą 3-iame sektoriuje (b. l. 44).
Pareiškėja neginčija faktinės aplinkybės, jog nevykdė nurodymo, tačiau teigia, jog turėjo nebaigtų darbų 2-iame sektoriuje, jog Pataisos namų direktoriaus funkcijas atlikęs D. S. nemotyvavo nurodymo vykdyti tarnybą 3-iame sektoriuje priežasčių.
Ginčo atveju pareiškėja, būdama statutine valstybės tarnautoja, KŽS specialistė, pavaldi Pataisos namų direktoriui, KŽS viršininkui ir pavaduotojui, privalėjo vykdyti aukštesniojo pagal pavaldumą pareigūno Pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, nurodymą. Pareiškėja, atsisakydama vykdyti Pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, nurodymą ir nepaaiškindama atsisakymo priežasčių, pažeidė Statuto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą tarnybinio pavaldumo principą vykdyti aukštesniojo pagal pavaldumą pataisos pareigūno įsakymus ar nurodymus, padarė akivaizdų tarnybinį nusižengimą. Nurodytais veiksmais pareiškėja pažeidė ir Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatą, įpareigojančią pataisos namų pareigūnus vykdant tarnybines pareigas vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, VTĮ 15 straipsnio 4 punkto nuostatas, įpareigojančias tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, Etikos taisyklių 3.1.4, 3.6.1 papunkčius, įpareigojančius pataisos namų pareigūnus sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ar veiksmus, Pareigybės aprašymo 8.1, 8.3 ir 8.11 punktų nuostatas, įpareigojančias užtikrinti, kad atliekant tarnybines funkcijas būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių sutarčių, vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymai ir kiti teisės aktai, planuoti ir atlikti procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, vykdyti kitus su skyriaus veikla susijusius nenuolatinio pobūdžio direktoriaus, Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pavedimus tam, kad būtų įgyvendinti Kriminalinės žvalgybos skyriui pavesti uždaviniai ir funkcijos.
Nors pareiškėja teigia turėjusi nebaigtų darbų ir užduočių Pataisos namų 2-iame sektoriuje, tačiau bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėja atsisakymo vykdyti nurodymą priežastis nurodė tik 2018-06-27 paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo padarymo. Pareiškėja KŽS 2018-06-12 pasitarimo metu atsisakydama paaiškinti atsisakymo vykdyti nurodymą priežastis pažeidė Etikos taisyklių 3.1.4, 3.6.1 papunkčius, įpareigojančius pataisos namų pareigūnus sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ar veiksmus (b. l. 33). Atkreiptinas dėmesys, jog KŽS viršininko pavaduotojo G. V. pažyma patvirtina, kad pareiškėja turėjo galimybę baigti vykdyti jai anksčiau paskirtus pavedimus ir užduotis persikėlusi į darbo vietą 3-iame sektoriuje, kuriame jai buvo paskirta tinkamai įrengta darbo vieta (b. l. 41). Vaizdo įrašo peržiūros pažymos patvirtina, jog pareiškėja 2018-06-13 ir 14 dienomis nebuvo atvykusi į 3-ią sektorių.
Nurodytais veiksmais pareiškėja pažeidė Statuto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą tarnybinio pavaldumo principą, 25 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią pataisos namų pareigūnus, atliekančius tarnybines pareigas, vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, VTĮ 15 straipsnio 4 punkto nuostatas, įpareigojančias tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, Pareigybės aprašymo 8.1, 8.3 ir 8.11 punktuose numatytas funkcijas.
Pareiškėjos argumentai, jog negalėjo vykdyti nurodymo dėl nebaigtų darbų 2-ame sektoriuje, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Minėta KŽS viršininko pavaduotojo G. V. pažyma patvirtina, jog pareiškėja turėjo galimybę baigti vykdyti jai anksčiau skirtus pavedimus ir užduotis persikėlusi į darbo vietą 3-iame sektoriuje. Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos darbas nebuvo tokio masto ir apimties, jog pareiškėja negalėjo įvykdyti ankstesnių užduočių nepersikėlusi į darbo vietą 3-iame sektoriuje. Iš minėtos sistemos duomenų matyti, jog pareiškėja 2018-06-13 10.30 val. įteikė nuteistajam nutarimą, parengė ataskaitą ir baudžiamąją bylą Nr. 06-0-00120-17 išsiuntė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (3-iojo skyriaus) prokurorui, 2018-06-14 papildomai apklausė liudytoją baudžiamojoje byloje Nr. M-0-06-00265-18 ir priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 7–13). Akivaizdu, jog pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė nesant objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, ir jos tarnybinis nusižengimas padarytas nesant tokių aplinkybių. Pareiškėjos nurodytos nurodymo nevykdymo priežastys nepaneigia jos tarnybinės atsakomybės.
Teismui nekilo abejonių, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nes neturėjo teisės nevykdyti aukštesnio pagal pavaldumą įstaigos vadovo nurodymo. Nurodytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtino, kad pareiškėja nevykdė aukštesnio pagal pavaldumą įstaigos vadovo nurodymo, taip pažeisdama minėtų teisės aktų imperatyvius reikalavimus, be jokių išimčių privalomus statutiniams pareigūnams.
VTĮ 2 straipsnio 12 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės.
Pirmiau nurodyti įrodymai patvirtino, jog pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė nesant objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, o tai reiškia, jog tarnybinį nusižengimą padarė dėl savo akivaizdžios kaltės.
Atsakovė tirdama pareiškėjos tarnybinį nusižengimą ir įstaigos vadovas skirdamas jai tarnybinę nuobaudą nepažeidė Statuto 30 straipsnyje numatytos tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, apibrėžiančios tarnybinių nuobaudų rūšis, skyrimo atvejus, asmenis, turinčius teisę skirti nuobaudas ir šią tvarką detaliau reglamentuojančių Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59, reikalavimų.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo ištirtos ir atskleistos visos tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės, kuriomis grindžiamas tarnybinio nusižengimo faktas, pareiškėjos kaltė ir galimos pasekmės, susijusios su nurodymo nevykdymu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti konkretūs veiksmai, ginčo atveju neteisėtas pareiškėjos neveikimas, pareigų neatlikimas, pažeidžiantis nurodytų teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, įvertinus padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės rūšį ir laipsnį, tarnybinio nusižengimo galimas pasekmes, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Atsakovės skundžiamu įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra adekvati padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui ir pasekmėms, susijusioms su minėtų teisės imperatyvių reikalavimų nevykdymu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja yra statutinė pareigūnė, todėl jai keliami statutinių pareigūnų kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, taip pat taikytini statutinės tarnybinės atsakomybės standartai, todėl visai neskirti pareiškėjai nuobaudos nebuvo teisinio pagrindo.
Pažymėtina, jog prieš skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą buvo įvertinta, jog pareiškėja yra profesinės sąjungos narė. Atsakovė, nepažeisdama Statuto 30 straipsnio 10 dalies ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59, 83 punkto reikalavimų, 2018-07-17 kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą (b. l. 43). Tačiau Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59, 83 punkte numatytu terminu, t. y. profesinės sąjungos renkamajam organui per 20 dienų nepateikus atsakymo, pareiškėjai pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda.
Teismui nekilo abejonių dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais panaikinti ginčijamą įsakymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos L. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.