Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-10-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-1612-223/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
2YT-1612-223/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Pareiškėjas
L. S., V. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankas, R. B.
Advokatai
Kęstutis Ramanauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1612-223/2018
Pr. Nr.2-08-3-00126-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė Mėlinauskienė ,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei ,

Dalyvaujant pareiškėjams L. S., V. S., jų atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui,

Teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjų L. S. ir V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, R. B. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai pareiškime išdėstytą prašymą palaiko ir prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad testatorius J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą - 2008 m. vasario 7 d. Panevėžio miesto 1-o notarų biure (notarė Vitalija Jocienė) sudarytame testamente nurodytą nekilnojamąjį turtą – butą (jo dalį) UN (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir kitą turtą nuo palikimo atsiradimo momento - sutuoktinės A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs šį turtą valdyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai paaiškino, kad testatoriai J. Č. ir A. Č. bendru testamentu paliko savo turtą pareiškėjams. A. Č. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis J. Č. pas notarą dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, nes nesuprato, jog tai yra būtina. Po sutuoktinės A. Č. mirties likusį palikimą J. Č. priėmė faktiniu valdymu, t. y. liko gyventi paveldėtiname bute, naudojosi butu, mokėjo visus mokesčius. (duomenys neskelbtini) J. Č. mirė. Jie siekia priimti palikimą po testatorių mirties ir tam yra reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjų atstovas pareiškėjų pareiškimą palaiko ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes pareiškėjų paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. Č. priėmė palikimą po A. Č. mirties faktiniu valdymu.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas. Gautas atsiliepimas, kad prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuota viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas lygiomis dalimis paliekamas V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 6). A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) ( b.l. 4-5). Taigi, pareiškėjai yra testamentiniai įpėdiniai po testatorių A. Č. ir J. Č. mirties. Po testatorių mirties liko paveldėtinas turtas - pastatas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). ( b.l. 28).

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu ( CK 5.3 straipsnis ). Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas jo mirties momentu, t. y. materialūs daiktai ir nematerialūs dalykai ( CK 5.1 straipsnis). Paveldėjimas yra galimas pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnis). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, o palikimas gali būti priimamas dviem būdais: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis). Taigi, tiek vienu tiek kitu palikimo priėmimo būdu turi būti aiškiai išreikšta įpėdinio valia priimti palikimą ir tai gali būti tik aktyviais įpėdinio veiksmais. Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius . Taigi palikimo priėmimas ar atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį , 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą .

Šioje byloje nustatyta, kad po palikėjos A. Č. mirties įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarą kreiptasi nebuvo, yra sudarytas testamentas, todėl palikimas priimtinas pagal testamentą testamentinio įpėdinio ir A. Č. sutuoktinio J. Č..

Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams .

Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių, jų paaiškinimų teismo posėdžio metu , rašytinių bylos įrodymų matyti, kad trijų mėnesių terminu po palikėjos A. Č. mirties jos sutuoktinis ir įpėdinis J. Č. atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. liko gyventi paveldėtiname bute, juo naudojosi, mokėjo visus mokesčius. Savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus J. Č. tęsė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad yra draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu būdu byloje surinktų rašytinių įrodymų , pareiškėjų paaiškinimų visuma, įvertinus įpėdinio J. Č. faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, tai , kad įpėdinis su paveldėtinu turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkė ir tai truko gana ilgą laiką iki pat savo mirties, darytina išvada, kad J. Č. po savo sutuoktinės A. Č. mirties (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytu 3-jų mėnesių terminu priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis ( CPK 88,92-93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270, 293, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų L. S. ir V. S. pareiškimą tenkinti.

Tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pagal testamentą priėmė faktiškai pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti nuo pat atsiradimo momento įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu ir palikimą valdė nuosavybės teise iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po 10,55 Eur (dešimt eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė