Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-11-21 · Byla Nr. A2.8.-7539-271/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
A2.8.-7539-271/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12041-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
P. J.
Advokatai
Arūnas Paukštė
Kategorijos
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.–7539-271/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12041-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 47.11.
Vilniaus miesto apylinkės teismasNUTARIMASVilnius, 2014 m. lapkričio 21 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Anai Nikitinai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. J.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovams advokatams Arūnui Paukštei, Gintarei Jakuntavičiūtei,

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (FNTT) Analizės ir prevencijos valdybos Pinigų plovimo prevencijos skyriaus įgaliotiems atstovams Gabrieliui Ramonui ir Mariui Staniuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęsP. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini),
administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau tekste - ATPK) 172¹⁴ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos Analizės ir prevencijos valdybos Pinigų plovimo skyriaus įgaliotas pareigūnas skyriaus tyrėjas Gabrielius Ramonas 2013 m. spalio 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 6-6-5-13, kad jis, nuo 2000-04-19 iki 2013-07-12 būdamas akcinės bendrovės Citadele bankas Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus valdytoju ir privalėdamas pagal pareigybės nuostatus organizuoti kokybišką bei efektyvų šio banko Padalinio darbą, užtikrinti nustatytų tikslų įgyvendinimą ir organizuoti Padalinio darbuotojų darbą nustatytiems tikslams pasiekti, kaip Stoties skyriaus vadovas, būdamas atsakingas už įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, pareigybės nuostatuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą bei įpareigotas vykdyti Banko valdybos nutarimus, tarp jų vykdyti Banko pinigų plovimo prevencijos politikos nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau tekste - PPTFPĮ) 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 9 straipsnio 9 dalies ir 12 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų (su pakeitimais 2011-08-17 nutarimu Nr.936, Žin. 2011, Nr.105-4944, įsigal. 2011-08-23 bei 2013-01-09 nutarimu Nr. 2, Žin. 2013, Nr. 4-101, įsigal. 2013-01-12) Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių 4, 12 ir 14.2 punktų bei Lietuvos banko valdybos 2008-05-15 nutarimo Nr. 82 (su 2012-01-12 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-6 patvirtintais pakeitimais, kurie įsigaliojo 2012-01-22) „Dėl kredito, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ 10.3 punkto reikalavimus, nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų imtis priemonių naudos gavėjo tapatybei nustatyti prieš keičiant grynuosius pinigus, kai keičiamų grynųjų pinigų suma viršijo 6000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (naudos gavėjo tapatybė buvo nustatinėjama tik nuo 15000 eurų); nesiėmė priemonių tinkamai nustatyti bei patikrinti naudos gavėjo tapatybę prieš atliekant piniginę operaciją, kurios suma viršija 15000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, t.y. anketoje tikrasis lėšų savininkas (naudos gavėjas) nebuvo pilnai identifikuotas iki fizinio asmens, kaip to reikalauja PPTFPĮ 2 str. 12 d., o būtent:

1) iki 2013 metų birželio mėnesio antros pusės P. J. vadovaujame AB Citadelė bankas Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje nebuvo nustatoma naudos gavėjo tapatybė prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršijo 6.000 eurų ar ją atitinkančią sumą kita užsienio valiuta (naudos gavėjo tapatybė buvo nustatinėjama tik nuo 15000 eurų), t.y. nebuvo vykdomi PPTFPĮ 9 str. 1d. 3 p. reikalavimai, ką patvirtina tokie patikrinimo metu nustatyti atvejai: E. V., a.k(duomenys neskelbtini) 2013-06-14 keitė 50000 PLN; S. P., a.k(duomenys neskelbtini) 2013-06-12 keitė 40.335,50 LTL; R. K., a.k(duomenys neskelbtini) 2013-06-09 keitė 9.285 EUR; L. M., a.k(duomenys neskelbtini) 2013-06-08 keitė 30537,34 LTL; S. Y., a.k. (duomenys neskelbtini), 2013-06-07 keitė 13.589,13 USD; A. I., a.k. (duomenys neskelbtini), 2013-06-07 keitė 11.284,15 USD; I. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 2013-06-07 keitė 9898,38 USD; Y. U., a.k. (duomenys neskelbtini), 2013-06-06 keitė 15.900 USD; N. K., a.k(duomenys neskelbtini) 2013-06-05 keitė 15.790 USD; A. H., a.k. (duomenys neskelbtini), 2013-06-04 keitė 7.500 EUR; I. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 2013-06-23 keitė 15310 USD;

2) iki 2013 m. birželio mėnesio antros pusės P. J. vadovaujame AB Citadele bankas Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje nebuvo tinkamai nustatomi naudos gavėjai, t.y. nebuvo vykdomas naudos gavėjo identifikavimas iki fizinio asmens, kaip to reikalauja PPTFPĮ 2 straipsnio 12 punkto nuostatos. Patikrinimo metu nustatyti tokie pažeidimai: K. S., a.k(duomenys neskelbtini) 2013-07-12 keitė 27.000 LTL, anketoje nurodyta, kad keičiami pinigai yra įmonės lėšos, tačiau tikrasis lėšų savininkas (naudos gavėjas) pilnai neidentifikuotas; S. O., a.k(duomenys neskelbtini) 2013-07-08 keitė 10000 USD, anketoje nurodyta, kad keičiami pinigai yra įmonės lėšos, tačiau tikrasis lėšų savininkas (naudos gavėjas) pilnai neidentifikuotas; UAB „AUTOROAD“, į.k.301744752, 2013-01-09 įmonės atstovas G. K. keitė pagal įgaliojimą 45000 USD, anketoje tikrasis naudos gavėjas pilnai identifikuotas nebuvo; UAB „IT WORKS 4US“, įmonės kodas 301539975, 2013-07-04 įmonės direktorius E. G. keitė 90000 LTL, anketoje tikrasis lėšų savininkas (naudos gavėjas) nėra pilnai identifikuotas.

Kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokolo aprašomojoje dalyje, pažeidimų sistemiškumą taip pat patvirtina 2013-07-01 AB Citadele banko atliktas Banko iždo sandorių ir apskaitos vidaus auditas (Nr. 2013.05), kurio metu nustatyti analogiški pažeidimai Banke nustatant asmenų, atliekančių vienkartinį grynųjų pinigų keitimą, kurio suma viršija 6000 eurų, tapatybę. Vidaus auditas nustatė, kad iš 27 didžiausių AB Citadele banko Stoties klientų aptarnavimo skyriaus atliktų valiutos keitimo sandorių (virš 15000 eurų), atliktų grynaisiais pinigais per 2012 metus, 16-oje atliktų sandorių nebuvo užpildyta lėšų kilmės anketa.

Tokiais veiksmais P. J. pažeidė:

Pirma. PPTFPĮ 9 str. 1d. 3p., PPTFPĮ 9 str. 9d., PPTFPĮ 12 str., 2008-09-24 Vyriausybės nutarimu Nr.942 patvirtintų Taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo 4 p., 12 p., 14.2 p., 2008-05-15 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr.82 patvirtintų Nurodymų, skirtų kredito įstaigoms, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui 10.3 p. nuostatas, nustatančias, kad finansų įstaigos (šiuo atveju AB Citadele banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyrius) privalo:

- imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę: „Prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta“;

- vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų subjektų turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį, prireikus - žinias apie lėšų šaltinį;

- nustatyti kliento ir asmens, kurio vardu šis klientas veikia, tikrąją tapatybę, kai klientas keičia grynuosius pinigus, jeigu kečiamų grynųjų pinigų suma viršija 6000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta ne savo vardu;

- paprašyti šių duomenų (1.pavadinimas, 2.teisinė forma, buveinė, 3.kodas (jeigu toks kodas yra suteiktas), 4.registracijos išrašas ir jo išdavimo data, 5.juridinio asmens vardu pagal įgaliojimą veikiančių atstovų duomenys, 6.juridinio asmens veiklos rūšys, dalykinių santykių tikslai, objektas ir ūkinės komercinės veiklos pobūdis), apie juridinį asmenį, jeigu valiutų keitimo sandorius atlieka fizinis asmuo, o tikrasis lėšų savininkas nurodomas juridinis asmuo;

- nustatydami naudos gavėjo tapatybę pareikalauti iš kliento, kad būtų pateikti šie duomenys apie naudos gavėjo tapatybę: vardas (-ai), asmens kodas ar kita unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti. Taip pat bankas turi tikrinti kliento pateiktus dokumentus ir informaciją apie naudos gavėją, remdamasis dokumentais, duomenimis ar informacija, gautais iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Tokie banko veiksmai apima ir prašymą klientui nurodyti viešuosius šaltinius, kuriuose informacija apie naudos gavėją galėtų būti patvirtinta. Taip pat bankas privalo kaupti ir FNTT reikalavimu pateikti kliento pateiktos informacijos tikrinimo patikimuose ir nepriklausomuose šaltiniuose įrodymus.

Antra. PPTFPĮ 9 str. 6 d. nuostatas, nustatančias, kad finansų įstaigoms, šiuo atveju AB Citadele banko Vilniaus filialo Stoties skyriui, draudžiama atlikti šio straipsnio 1-4 dalyse nurodytas operacijas (PPTFPĮ 9 str. 1d. 3p. „prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta“), jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka.

Todėl P. J. turi būti taikoma atsakomybė už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje (administracinio teisės pažeidimo protokolas, t.1, b.l.3-6).

P. J. teismo posėdyje pažeidimo padarymo fakto nepripažino ir parodė, kad Stoties klientų aptarnavimo skyriaus valdytoju dirbo nuo 2000-04-19 iki 2013-07-12. Per visą laikotarpį buvo daug patikrinimų, nebuvo jokių nusiskundimų dėl darbo organizavimo, skyrius dirbo efektyviai. Lietuvos bankas tikrino gal tris kartus ir taip pat pažeidimų nerado. Savo darbe jis vadovavosi norminiais aktais, darbo sutarties priedu (pareiginė darbo tvarkos instrukcija), darbo sutartimi, banko nutarimais, kurie galioja visiems banko darbuotojams. Klientų operacijų užpildymo dokumentai, kurie yra byloje, kiekvieną dieną buvo siunčiami į Atitikties ir priežiūros departamentą. Banko vadovai žinojo apie šių dokumentų buvimą. Mano, kad sukoncentruoti tyrimą į darbuotojus, kurie pildė tuos dokumentus, bet jokios atsakomybės neiškelti darbuotojams, pas kuriuos dokumentai nukeliavo, neteisinga - gaunasi lokalus tyrimas. Pareigūnas G.Ramonas administracinio teisės pažeidimo protokole surašė visus grynųjų pinigų keitimo operacijų naudos gavėjus su asmens kodais ir tvirtina, kad jie nėra naudos gavėjai. Bandoma įrodyti, kad pažeistas įstatymas, bet nėra padaryta žalos. Nėra nustatyta nei vieno galimo pinigų plovimo fakto. Per mėnesį skyriuje buvo atliekama apie 150 tokių operacijų, o per metus apie du tūkstančiai. Supranta, kad jam buvo surašytas ATP protokolas kaip skyriaus valdytojui, jog jis neprižiūrėjo kitų darbuotojų darbo. Tačiau tai netiesa. Darbuotojų funkcijos buvo paskirstytos, jis tinkamai organizavo padalinio darbą, rūpinosi, kad darbuotojai eitų į mokymus, atsižvelgtų į naujienas. Tačiau asmeniškai jis nebuvo atsakingas ir neturėjo patikrinti, ar kiekvienas padalinio darbuotojas (specialistas) gerai užpildė anketą. Turėjo organizuoti skyriaus darbą taip, kad anketa būtų užpildyta pagal banko reikalavimus. Stoties klientų aptarnavimo skyriuje, tiek keičiant grynuosius pinigus, kai keičiamų grynųjų pinigų suma viršijo 6000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, tiek keičiant grynuosius pinigus, kai keičiamų grynųjų pinigų suma buvo nuo 15000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, buvo nustatinėjama tiek asmens, keičiančio grynuosius pinigus (kliento), tiek paties naudos gavėjo tapatybė. Keičiant grynuosius pinigus, kai keičiamų grynųjų pinigų suma viršijo 6000 eurų, klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojas grynuosius pinigus keičiančio asmens paklausdavo, kam priklauso keičiami pinigai ir gavęs atsakymą: ar tai fizinio asmens pinigai, ar juridinio asmens, užpildydavo atitinkamą anketą. Dažniausiai būdavo, kad klientas ir buvo lėšų savininkas. Tokiu būdu, reikalavimas nustatyti naudos gavėją buvo vykdomas. Jis yra įsitikinęs, kad nebuvo teisinio pagrindo surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolo. Šiame dokumente pareigūno išdėstytos faktinės pažeidimo aplinkybės visiškai neįrodytos. Todėl administracinio pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties jo veikoje nebuvimo. Protokole teigiama, kad banko Stoties skyriaus darbuotojai (specialistai) nenustatė klientų naudos gavėjų tapatybės (klientės E. V. ir kitų asmenų, nurodytų administracinio teisės pažeidimo surašytame protokole, grynųjų pinigų keitimo operacijos), tačiau šiuos klientus aptarnavusiems šešiolikai specialistų nebuvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už galimus PPTFP įstatymo pažeidimus, nors jų pareigybės nuostatose taip pat nurodyta, kad jie vykdo banko pinigų plovimo prevencijos politikos nuostatas. Darytina išvada, kad tyrėjai patys sprendė, ką reikia bausti, o kurį darbuotoją galima nuo bausmės atleisti. Tačiau aplamai, jis yra įsitikinęs, kad nei minėtų skyriaus specialistų, nei jo negalima traukti administracinėn atsakomybėn, kadangi subjektas, atsakingas už PPTFT įstatymo vykdymą, taigi ir už galimus jo pažeidimus, yra pati finansų institucija kaip juridinis asmuo, t.y. AB Citadele bankas. Į jo, kaip skyriaus valdytojo, pareigas neįėjo pačiam nustatyti grynųjų operacijų naudos gavėjus, tikrinti, ar tai tinkamai padarė skyriaus darbuotojai. Jis nebuvo AB Citadele, kaip finansų institucijos, atsakingos už PPTFP įstatymo vykdymą, vadovas. Be to, kaip rašoma Banko Iždo sandorių ir jų apskaitos audito ataskaitoje, parengtoje 2013-07-01 6.2 dalyje „Pinigų plovimo prevencija vykdant valiutos keitimo sandorius“ Stoties KAS atskirais atvejais nebuvo užpildytos arba pildomos formaliai Lėšų kilmės anketos, tačiau ten gi nurodoma, kad Atitikties ir prevencijos departamentas turėtų skirti didesnį dėmesį valiutos keitimo operacijų monitoringui, lėšų kilmės anketų užpildymo patikrai, nurodoma, kad Banko naudojama lėšų kilmės anketa yra neišsami, kad ją reikia peržiūrėti. Iki 2013 m. birželio mėn. niekada nebuvo tikrinama, kaip Stoties skyriaus darbuotojai pildo lėšų kilmės anketas. Dėl to nebuvo jokių pastabų. FNTT atlikto patikrinimo ir tyrimo metu nebuvo nustatytas nei vienas atvejis, kad keičiant pinigus virš 6000 eurų arba kita valiuta, nebūtų užpildyta anketa: visais atvejais buvo pasiteirauta, ar aptarnaujamas asmuo yra lėšų savininkas - naudos gavėjas, ir tuomet po atliktos operacijos buvo pildoma anketa, prie jos pridėtas asmens dokumento nuorašas. Visi išvardinti administracinio teisės pažeidimo protokolo pirmojoje dalyje klientai ir yra naudos gavėjai, ir FNTT pareigūnai nei patikrinimo metu, nei teismo proceso eigoje to nepaneigė. Minėtos duomenų apie klientus anketos keliavo į banko Atitikties ir prevencijos departamentą. Priešingai, nei tvirtinama protokolo 2 dalyje, kad „nebuvo vykdomas naudos gavėjo identifikavimas iki fizinio asmens“, visi išvardinti protokole asmenys - juridinių asmenų atstovai arba akcininkai, o jų asmens tapatybė buvo nustatyta tinkamai. Visais atvejais naudos gavėjai ir jų tapatybė buvo nustatyta: tiek K. S. yra įmonės „Inoveca medtechna“ akcininkas, tiek S. O. - UAB „Stolvika“ akcininkas, tiek E. G. yra UAB „IT WORKS 4 US“ akcininkas. G. K. atstovavo UAB „AUTOROAD“ pagal pagrindinio akcininko įgaliojimą pirkti, keisti valiutą. Skyriaus specialistai pažinojo šiuos asmenis kaip pastovius klientus, tačiau kiekvieną kartą reikalavo ir tikrino jų dokumentus. Pažymėtina, kad visų užpildytų anketų nuorašus pareigūnai rado Stoties filiale. Iš dalies skyriaus darbuotojus galėjo klaidinti ir tai, kad mokymuose, kuriuos organizuodavo banko centrinė būstinė, iki 2013 m. birželio mėn. buvo teigiama, kad lėšų kilmės anketos (priedas Nr.5) turi būti pildomos tik nuo 15000 eurų. Tokias konsultacijas skyriaus darbuotojai gaudavo ir raštu: mokymo ir testavimo sistemoje raštu buvo nurodyta, kaip dažniausiai pasitaikanti klaida – nepildoma Lėšų kilmės anketa, kai asmuo, kuris nėra banko klientas, atlieka banke operaciją grynaisiais pinigais didesnę negu 15000 U. A. ir prevencijos departamento direktorė A. V. dar 2012 m. rugpjūčio mėn. konsultavo jį raštu, kur teigiama, kad ji persiunčia Lėšų kilmės anketą (priedas Nr. 5), kurią privalo užpildyti visi klientai, kurie neturi banke sąskaitų, tačiau vykdo grynųjų operacijas, kurios viršija 15000 eurų, tiek keitimo, tiek įnešimo. Pati Lėšų kilmės anketa yra klaidinanti, tiek dėl savo pavadinimo, tiek ir dėl reikalaujamo pildyti teksto (klausimyno), nes yra reikalaujama nurodyti tikrąjį lėšų sąskaitoje savininką, nėra nurodyta, kad reikia ir kur pažymėti apie akcininkus ir pan. Tai, kad anketa turi būti peržiūrėta, nurodyta ir Banko iždo sandorių ir apskaitos audito ataskaitoje. Atlikto patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad būtent Stoties skyriuje buvo atliekama daugiausia pinigų keitimo operacijų, kad skyrius dirbo efektyviai ir pelningai. Protokole bei byloje nėra jokių konkrečių duomenų ir faktų, kad jis asmeniškai nevykdytų kurios nors pareigos, nurodytos jo pareigybės nuostatuose. Priešingai, nei teigiama yra protokole ir institucijos (FNTT) pareigūnų pasisakymuose, vykdydamas skyriaus valdytojo funkcijas jis laikėsi įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimų, pareigybės nuostatų, vykdė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. Būtent jo pastangomis buvo padarytas vertimas Lėšų kilmės anketos į rusų kalbą. Už darbo tvarkos nesilaikymą (lėšų kilmės anketos nepildymą, jei keitimo operacijos suma buvo didesnė negu 15.000 eurų) jis 2013-06-19 skyrė nuobaudą specialistei A. A., pasiaiškinimą dėl analogiško darbo pažeidimo rašė ir specialistė L. V.. Nebuvo nustatytas nei vienas faktas iš aprašytų protokole grynųjų pinigų keitimo operacijų, kad būtų įvykdytas pinigų plovimas. Nerasta nei vieno atvejo, kad nebūtų užpildyta anketa. Atitikties ir prevencijos departamentas, banko vadovybė neturėjo jam ir jo vadovaujamam skyriui pastabų dėl pildomos anketos „Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija LR pinigų plovimo prevencijos įstatymo nustatytą ribą. Tokia anketa ir buvo nustatoma tikrųjų naudos gavėjo tapatybė, t.y. de facto anketa buvo tinkama tiek pačiam bankui, tiek jo vadovams. Darbuotojų klaidas pildant Lėšų kilmės anketas galima paaiškinti anketos teksto netobulumu, tačiau visi reikiami veiksmai nustatant naudos gavėjus buvo atlikti, tai patvirtina jo pateikti teismui dokumentai apie bendrovių akcininkus. Turi pabrėžti, kad S. O. ir kiti klientai, kurie įvardinti protokole, buvo gerai žinomi banko darbuotojams, nes ne kartą atliko operacijas. Pažymi, kad jis nėra tinkamas šio pažeidimo subjektas, nes jo pareigos nėra priskiriamos prie banko vadovo pareigų, negali būti jis priskiriamas ir prie PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų kitų subjektų, kurie privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, prašo nutraukti bylą nesant pažeidimo įvykio ir sudėties jo veikoje.

Institucijos, surašiusios protokolą, FNTT atstovas M. Staniulis paaiškino, kad atlikto patikrinimo metu buvo nustatytas esminis pažeidimas, jog AB Citadele banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje iki 2013 m. birželio mėn. antros pusės, kai klientai keitė grynuosius pinigus nuo 6000 eurų iki 15000 eurų, nebuvo jokios pagrindžiančios informacijos, kad skyriaus darbuotojai nustatydami kliento tapatybę nustatytų ir naudos gavėjus. Lėšų kilmės anketa (priedas Nr.5, kuris patvirtintas 2012-04-26 AB Citadele banko valdybos nutarimu Nr.V-21/6) pildoma nebuvo. Prie protokolo yra pridėtos klientų E. V. ir kitų bylos (vienuolika atvejų). Taip pat patikrinimo eigoje buvo konstatuota, kad nustatant naudos gavėją, kuomet klientai keisdavo pinigines lėšas nuo 15000 eurų ar analogišką sumą kita užsienio valiuta, ir būdavo pildoma Lėšų kilmės anketa, skyriuje nebuvo tinkamai nustatinėjami naudos gavėjai, t.y. iki fizinio asmens jie identifikuojami nebuvo. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 1d. 3p. ir 2008-05-15 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr.82 nurodymų 10.3 p. pasakyta, kad „Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę“ prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6000 eurų ar ją atitinkančią užsienio valiuta. Naudos gavėjas - fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla. Taigi, naudos gavėjai turi būti nustatomi iki fizinio asmens. Šie reikalavimai, kaip parodė patikrinimas, Stoties skyriuje buvo pažeisti, o P. J. iki 2013 m. liepos 12 d. dirbo to skyriaus valdytoju ir pagal pareigybės nuostatas būtent jis kontroliavo skyriaus darbą, privalėjo organizuoti kokybišką ir efektyvų Padalinio darbą, tinkamai vykdyti Banko pinigų plovimo prevencijos politikos nuostatas, tačiau to nedarė. AB Citadele banko 2012-04-26 valdybos nutarimu Nr.V-21/6 buvo nustatyta, kad vykdant grynųjų pinigų virš 6000 eurų (arba ekvivalentą užsienio valiuta) bei atliekant operacijas, kurių suma viršija 15000 eurų, turi būti pildoma Lėšų kilmės anketa (priedas Nr.5). Būtent taip turėjo būti nustatomas naudos gavėjas, tačiau minėtame skyriuje, kaip parodė patikrinimas, buvo padaryti pažeidimai. Pažeidimai turėjo sistemiškumo požymius, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas skyriaus valdytojas, atsakingas už darbo tinkamą organizavimą ir kontrolę, o ne konkretūs banko specialistai, atlikęs pinigų keitimo operacijas.

FNTT Analizės ir prevencijos valdybos pinigų plovimo prevencijos skyriaus atstovas G.Ramonas nurodė, kad pažeidimus vykdė Stoties skyriaus darbuotojos, kurios konkrečiai vykdė grynųjų pinigų keitimo operacijas, pildė anketas, tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pažeidimai buvo sisteminio pobūdžio ir būtent skyriaus valdytojas pagal pareigybės nuostatas yra atsakingas už kokybišką ir efektyvų padalinio darbą, turėjo vykdyti Banko valdybos nutarimus, pinigų plovimo prevencijos politikos nuostatas, tačiau to nepadarė, todėl yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Lietuvos banko ir AB Citadele banko inspektavimai parodė, kad būtent Stoties klientų aptarnavimo skyriuje buvo padaryti pažeidimai, kuomet keičiant grynuosius pinigus nuo 6000 eurų ir analogišką sumą užsienio valiuta nebuvo nustatoma naudos gavėjo tapatybė. Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui reikalingų duomenų apimtį nustato PPTFPĮ, taisyklės, patvirtintos Vyriausybės nutarimu Nr. 942, Lietuvos banko nutarimas 2008-05-15 Nr.82 bei 2012-04-26 AB Citadele banko valdybos nutarimas Nr. V-21/6. Pažymėtina, kad kitose šio banko skyriuose sistemingų pažeidimų nustatant naudos gavėją nenustatyta, tik vienu atveju tai buvo padaryta, tačiau patikrinimo metu dokumentai apie naudos gavėją buvo išreikalauti ir pateikti. P. J. yra tinkamas atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą subjektas, jis nėra banko vadovas, tačiau yra atsakingas pagal savo pareigybės nuostatas už skyriaus darbo organizavimą ir kontrolę, PPTFPĮ nuostatų vykdymą, todėl turi būti nubaustas kaip fizinis asmuo.

Liudytoja A. V., AB Citadele banko Atitikties ir prevencijos departamento direktorė, teismo posėdžio metu parodė, kad banko valdyba yra atsakinga už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politiką, už Politikos įgyvendinimui būtinų sąlygų sudarymą, finansinių išteklių skyrimą. Atitikties ir prevencijos departamentas inicijuoja vidaus norminių aktų, reikalingų įgyvendinant šią politiką, sukūrimą ir teikimą tvirtinti Banko valdybai, įgyvendina jam pavestus uždavinius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei kitų nusikaltimų prevencijos srityje. Visiems AB Citadele banko skyriams 2012-04-26 valdybos nutarimu Nr.V-21/6 (vėliau jis keitėsi) buvo nustatyta vienoda banko klientų tapatybės nustatymo tvarka, pagal kurią visi banko skyriai privalėjo nustatyti tiek kliento, tiek naudos gavėjo tikrąją tapatybę. A. B. Stoties skyriaus patikrinimą buvo nustatyta, kad prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršijo 6000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta ir neviršijo 15000 eurų, kliento ir naudos gavėjo tapatybė nebuvo nustatoma, kaip to reikalauja AB Citadele banke nustatyta tvarka, t.y. nebuvo pildoma anketa - priedas Nr.5 („Lėšų kilmės anketa“). Pažymėtina, kad vieninga tvarka galioja visiems skyriams, tačiau patikrinimo metu pažeidimai buvo nustatyti tik Stoties klientų aptarnavimo skyriuje. Pastoviai vyko mokymai, kuriuose dalyvavo valdytojai ir kiti skyriaus darbuotojai, buvo laikomi testai. Kadangi departamentas gaudavo tik anketas apie klientus ir jų atliktą valiutos operaciją, kurios suma viršija PPTFP įstatymo nustatytą ribą, lėšų kilmės anketų nerinkdavo ir netikrindavo, tai ir pastebėti klaidų negalėjo. Valdytojas P. J. pats dalyvavo mokymuose, pildė ir teisingai sprendė uždavinius (testus), turėjo kontroliuoti bei užtikrinti, kad skyriaus darbuotojai prisilaikytų banko nustatytų tvarkų, o jeigu nesuprato - reikėjo organizuoti papildomus mokymus.

Liudytojas V. K. parodė, kad Stoties skyriaus valdytoju jis pradėjo dirbti nuo 2013 m. liepos mėn., kuomet pakeitė P. J.. Po savaitės darbo atvyko FNTT pareigūnai ir paprašė atliktų grynųjų pinigų operacijų dokumentų. Su visais banko nutarimais, tvarkomis darbuotojai buvo supažindinami pasirašytinai. Mokymus darbuotojams organizuodavo Prevencijos departamentas. Iki Stoties skyriaus valdytojo jis dirbo Vilniaus filialo valdytojo pavaduotoju. Dėl Stoties skyriaus darbo pastabų nebuvo, asmeniškai skyriaus valdytojui P. J. taip pat. Jo manymu, jeigu kas iš darbuotojų neužpildė lėšų kilmės anketos ar padarė tai netinkamai, tai tik konkretaus darbuotojo aplaidumas, bet ne vadovo tiesioginė kaltė.

Liudytojas S. O. patvirtino, kad dirba UAB „Stolvika“ direktoriumi. Yra vienintelis šios bendrovės akcininkas. Citadele banke jo įmonė, atstovai ir jis pats dažnai atlikdavo operacijas, keisdavo pinigus. Jis seniausiai buvo pateikęs bankui dokumentus apie tai, kad yra vienintelis įmonės akcininkas. Keičiant pinigus iš jo buvo reikalaujama nurodyti, kieno tai pinigai, buvo prašoma asmens dokumento, buvo pildoma anketa.

Liudytoja D. A. parodė, kad AB Citadele dirbo Stoties skyriaus klientų aptarnavimo specialiste nuo 2013 m. balandžio iki rugsėjo mėnesio. Jei klientas norėjo pakeisti sumą virš 6000 eurų, iš jo buvo reikalaujama asmens dokumento, buvo aiškinamasi, kam priklauso pinigai - taip buvo nustatomas naudos gavėjas. Jeigu pinigai buvo įmonės, tai buvo reikalaujama įgaliojimo. Buvo pildoma kita anketa. Susipažinusi su pateiktais dokumentais liudytoja patvirtino, kad tai ji vykdė įmonės UAB „IT WORKS 4 US“ pinigų keitimo operaciją. Kadangi suma viršijo 15000 eurų, buvo užpildyta ir lėšų kilmės anketa, iš direktoriaus buvo paimtas asmens dokumentas, darbo pažymėjimas. Padarė šių dokumentų nuorašus. Apie akcininkus duomenų nepildė, nes pačioje anketoje nėra to reikalaujama. Kadangi AB Citadele nereikalavo, tai lėšų kilmės anketos keičiant sumą virš 6000 eurų nebuvo pildomos. Darbo dienos pabaigoje anketas perduodavo vadybininkams, jie turėjo viską sutikrinti. Vadybininkai kontroliuodavo jų darbą.

Liudytoja L. V. parodė, kad iki 2013 m. rugsėjo mėn. dirbo banko Stoties skyriuje. Buvo nustatyta tvarka, kuomet klausdavo kliento, pageidavusio keisti sumą virš 6000 eurų, kieno tai pinigai. Jei jis sakydavo, kad jo, tai buvo pildoma anketa apie klientą ir atliktą operaciją, ji pasirašydavo tokią anketą. Prie jos buvo pridedamas asmens dokumento nuorašas. Antroji (lėšų kilmės anketa) atsirado vėliau. Per mokymus buvo pasakyta, kad ją reikia pildyti, jei keičiamų pinigų suma nuo 15000 eurų. Kalbant apie tvarkas, tai su jomis susipažindavo pasirašytinai. Valdytojas P. J. reikalavo vykdyti nustatytas tvarkas, niekada nėra sakęs ir aiškinęs, kad nereikėtų kažko pildyti, priešingai aiškindavo, kad turi dirbti pagal tvarkas ir instrukcijas. Specialistų užpildytas anketas tikrindavo vadybininkas R. K.. Teko rašyti paaiškinimą valdytojui dėl neužpildytos anketos kliento I. N.. Jos manymu, pirmoji anketa („Duomenys apie klientą...“) taip pat nustato naudos gavėją.

Liudytoja A. V. parodė, kad Citadelės banko Stoties skyriuje dirbo iki 2013 m. rugsėjo mėnesio. Dirbo, kaip ir kitos specialistės, pagal tai, kaip reikalavo banko centrinė būstinė, o būtent: kai atliekama operacija (pinigų keitimas) nuo 6000 eurų, reikėjo paimti iš kliento asmens dokumentą, nustatyti jo lėšų kilmę, t.y. kas yra naudos gavėjas. Todėl buvo klausiama, kam priklauso pinigai, jeigu atsakymas buvo, kad tai jo pinigai, buvo pildoma kliento anketa. Kita anketa (lėšų kilmės) buvo pildoma, kai keičiamų pinigų suma buvo virš 15000 eurų. Anketą atiduodavo dienos darbo pabaigoje vadybininkui. Valdytojas P. J. reikalavo laikytis banke nustatytų nurodymų bei tvarkų. Dalyvaudavo mokymuose centrinėje banko būstinėje, per mokymus buvo aiškiai pasakyta, kad lėšų kilmės anketa pildoma nuo 15000 eurų. Taigi, vykdė tai, ko iš jų buvo reikalaujama. Patvirtina, kad 2013-06-14 keitė E. V. 49000 PLN, buvo užpildyta anketa, gali patvirtinti, kad ji yra šių pinigų savininkė.

Liudytojos R. T., O. K., A. Z. davė analogiškus liudytojai A. V. parodymus, nurodydamos, kad lėšų kilmės anketa buvo pildoma tik nuo 15000 eurų sumos, taip buvo minima ir per mokymus centrinėje būstinėje. Jeigu asmuo keitė sumą nuo 6000 eurų, tai pildė anketą „Duomenys apie klientą“, klausdavo, kam priklauso pinigai, kas savininkas. Po audito patikrinimo (2013 m. vasarą) joms buvo pasakyta, kad lėšų kilmės anketą reikės pildyti jau nuo 6000 eurų.

Liudytojas R. K. parodė, kad dirbo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje vadybininku. Tikrindavo, ar atliekant operacijas virš 6000 eurų buvo identifikuotas klientas. Lėšų kilmės anketas (priedas Nr. 5) reikėjo pildyti tik nuo 15000 eurų. Kasininkės paimdavo iš kliento asmens dokumento nuorašą, anketoje buvo nurodoma pinigų suma, data, kliento kodas. Šias anketas apie klientų atliktas operacijas siųsdavo per inkasatorius centrinei būstinei, pastabų dėl to neturėjo. Iki 2013 metais vasarą atlikto audito bankas nereikalavo pildyti lėšų kilmės anketų operacijoms nuo 6000 eurų, tik po patikrinimo situacija pasikeitė - centrinė būstinė pradėjo reikalauti lėšų kilmės anketas pildyti jau nuo 6000 eurų ar juos atitinkančios sumos kita valiuta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą: rašytinius įrodymus (pinigų keitimo operacijų bylas, tarnybinius pranešimus, pareigybių nuostatas, Atitikties ir prevencijos departamento nuostatus, Lietuvos banko inspektavimo akto ištrauką, AB Citadele iždo sandorių ir jų apskaitos ataskaitą) išklausęs institucijos, surašiusios protokolą atstovų G.Ramono, M.Staniulio, atsakomybėn traukiamo asmens P. J. aiškinimus, liudytojų A. V., L. V., A. V., T. O., D. A., V. K., O. K., A. Z., R. K., R. T. parodymus, daro išvadą, kad AB Citadele banko Vilniaus filialo Stoties skyriaus valdytojo P. J. veikoje nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarką. Ši administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė, kiekvienu konkrečiu atveju nukreipianti į įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarką.

Pagal šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surašytą protokolą (kaltinimo P. J. ribos nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole) Stoties klientų aptarnavimo skyriuje, kuriam vadovavo valdytojas P. J., nuo 2013 m. birželio 4 iki birželio 23 d. klientai atliko 11 grynųjų pinigų keitimo operacijų virš 6000 eurų vertės (ar ją atitinkančia suma kita valiuta), buvo užpildytos Duomenų apie klientą ir atliktą valiutos keitimo operaciją anketos, iš klientų buvo pareikalauta asmens dokumentų, padaryti jų nuorašai, tačiau nebuvo įvykdyti Banko 2012-04-26 valdybos nutarimo V-21/6 reikalavimai, t.y. nebuvo užpildyta „Lėšų kilmės anketa“, kurią klientas turėjo užpildyti ir pasirašyti. Kliento ir naudos gavėjo nustatymo reikalauja PPTFPĮ įstatymo 9 str. 1d. 3p., Vyriausybės 2008-09-24 nutarimu Nr.942 patvirtintų Taisyklių 4,12 p. p., Lietuvos banko nutarimu Nr.82 patvirtintų Nurodymų 10.3 punktas. T.y. nebuvo tinkamai nustatomi naudos gavėjai.

P. J. ir skyriaus specialistai liudytojai L. V., A. V., D. A. ir kt. nurodė, kad naudos gavėją jie nustatinėjo žodžiu pasiteiravus kliento informacijos apie lėšų savininką (naudos gavėją) ir paaiškėjus, kad keičiamos yra kliento lėšos, buvo pildoma „Duomenų apie klientą anketa“. Iki 2013 m. birželio mėn. įvykusio patikrinimo mokymuose buvo aiškinama, kad Lėšų kilmės anketą (priedas Nr.5) reikėjo pildyti tik atliekant operacijas, kai keičiamų pinigų suma viršijo 15.000 eurų. Netikėti jų aiškinimais teismas pagrindo neturi, tuo labiau, kad byloje yra rašytinis dokumentas - išrašas iš mokymo kurso (2013 m. 1 pusmetis), kur pamokoje Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija Skyriuje 14 Dažniausiai pasitaikančios klaidos (t.1 b.l.73) p.4 nurodyta: Nepildoma Lėšų kilmės anketa, kai asmuo, kuris nėra Banko klientas, atlieka banke operaciją grynaisiais pinigais, didesnę nei 15000 Eurų. Liudytoja, Banko Atitikties ir prevencijos departamento direktorė A. V. aiškina, kad šiame tekste akcentuojama operacija su pinigais, visiškai neturima omenyje tai, kad nereikia pildyti Lėšų kilmės anketos keičiant grynuosius, jei keičiami grynieji virš 6000 eurų. Tačiau teismas pripažįsta, kad tokie dviprasmiški aiškinimai per mokymus tikrai galėjo klaidinti banko darbuotojus, kas ir įvyko. Pažymėtina, kad 2012-08-28 (t.y. jau po 4 mėnesių nuo 2012-04-26 banko priimto valdybos nutarimo Nr. V-21/6, nustatančio Klientų nustatymo tapatybės tvarką) A. V. siuntė P. J. el. laišką, kuriame nurodo, jog persiunčia „Lėšų kilmės anketą“ ir aiškina, kad ją reikia pildyti, kai vykdomos grynųjų pinigų operacijos, kurios viršija 15000 eurų, tiek keitimo, tiek įnešimo, jei tai asmuo, niekaip nesusijęs su subjektu, kuriam įneša lėšas (t.1, b.l.73). T. A. ir prevencijos departamento pozicija galėjo klaidinti Stoties skyriaus darbuotojus.

Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti pasekmių. Toks pažeidimas („nustatytos tvarkos pažeidimas“) gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo supranta savo priešingą teisei veikimo ar neveikimo pobūdį, t.y. kai neatsiranda jokių padarinių, bet pavojingas yra pats veikimas ar neveikimas. Taigi, asmuo supranta, kad pažeidžia nustatytą tvarką ir taip elgiasi sąmoningai. Atsižvelgiant į surinktų byloje įrodymų visumą, paties P. J. poziciją bei išklausytų procese liudytojų parodymus, kurie nurodo, kad iki 2013 m. birželio mėn. mokymuose jiems buvo nurodoma pildyti Lėšų kilmės anketą tik nuo 15000 eurų sumos, kad jie pildydami kliento anketą klausdavo ir nustatydavo (žodžiu ) tikrąjį lėšų savininką (naudos gavėją), esamą byloje rašytinę medžiagą apie Atitikties ir prevencijos departamento žodinius ir rašytinius aiškinimus, teismas daro išvadą, kad P. J. veikoje nebuvo tyčios pažeisti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, poįstatyminių aktų ir pačiame banke nustatytų darbo su klientais tvarkos reikalavimų. Stoties skyriaus darbuotojai periodiškai dalyvaudavo mokymuose, kuriuos organizavo Bankas, jie buvo pasirašytinai supažindinti su visais banko vidaus dokumentais, tvarkomis (t.1, b.l.42). Darbuotojų funkcijos skyriuje buvo paskirstytos, dienos metu užpildytos anketos buvo perduodamos vadybininkui, kuris tikrindavo jas, vėliau anketas (Duomenys apie klientus) perduodavo centrinei būstinei. Esant pažeidimams P. J. atitinkami reagavo į tai, darbuotojai buvo traukiami drausminėn atsakomybėn. Iki 2013 m. birželio mėn. nei P. J., nei kiti banko darbuotojai nėra gavę jokių pastabų dėl netinkamo darbo atlikimo, klientų ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo.

Teismas pažymi, kad protokole aplamai yra nurodoma, kad „Iki 2013 m. birželio mėnesio antros pusės skyriuje nebuvo nustatoma naudos gavėjo tapatybė prieš keičiant grynuosius pinigus, jei suma viršijo 6000 eurų...“ (t.1, b.l.3), taigi, nėra net konkretizuojama P. J. inkriminuojamo pažeidimo pradžia, nors administraciniame kaltinime nurodomi tik konkretūs 2013 m. birželio mėnesio pažeidimai. Nors bylos medžiagoje yra duomenys apie grynųjų pinigų keitimą ir kitais 2013 metų laikotarpiais (t.3, b.l. 14, 16, 18, 25 ir kt.), tačiau dėl jų kaltinimas nereiškiamas. Neatsižvelgta ir į tai, kad iki 2012-04-23 Banko valdybos nutarimo įsigaliojimo buvo nustatyta kitokia naudos gavėjo (lėšų savininko) identifikavimo tvarka, kai buvo pildoma supaprastinta anketos forma - priedas Nr.6, patvirtintas Banko valdybos 2010-09-03 nutarimu Nr.V-46/3 (t.4, b.l.123-145).

Šiame įrodymų vertinimo kontekste teismas pažymi, kad nors anketoje „Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją...“ nėra kliento parašo bei nėra įrašoma, kad klientas yra ir naudos gavėjas (kaip teigia P. J. ir apklausti teismo skyriaus specialistai -tai buvo nustatoma žodžiu ir jei kliento buvo pasakyta, kad lėšų savininkas yra kitas asmuo ar įmonė, tai buvo pildoma Lėšų kilmės anketa), pinigų plovimo prevencijos prasme ji yra daug informatyvesnė negu „Lėšų kilmės anketa“ (priedas Nr.5). Pastarojoje anketoje kalbama apie „Tikrąjį lėšų sąskaitoje savininką“ (t.3, b.l.38), kas yra visiškai nesuprantama, nes vyksta grynųjų pinigų keitimo operacija. Pažymėtina, kad „Duomenų apie klientą anketą...“ pildo banko darbuotojas, o „Lėšų kilmės anketą“ – pats klientas.

Apie tai, kad „Lėšų kilmės anketa“ yra neišsami, joje neatspindi Banko tikslas išsiaiškinti lėšų kilmę, taip pat jos nepasirašo banko darbuotojas, patvirtindamas, kad anketa pilnai užpildyta, todėl siūloma peržiūrėti anketos formą, yra pasisakyta ir pačio Banko iždo sandorių ir jų apskaitos 2013-07-01 atlikto audito ataskaitoje 6.2 punkte ( t.4, b.l.87-88).

Tą aplinkybę, kad pildydami ir pasirašydami „Duomenų apie klientą...“ anketas banko specialistai tikrindavo ir žodžiu nustatydavo tikrąjį lėšų savininką (naudos gavėją) įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2013-07-08 į skyrių dėl 10000 USD (t.y. užsienio valiutos pinigų suma iki 15.000 eurų) keitimo kreipėsi S. O.. Banko specialistas K. P. užpildė anketą „Duomenys apie klientą...“, po to, nustačius iš kliento, kad lėšos yra ne jo, bet įmonės (jis yra jos vienintelis akcininkas) jam buvo pasiūlyta užpildyti „Lėšų kilmės anketą“, ką jis ir padarė (t.3, b.l. 55-57). Analogiškai buvo užpildytos dvi anketos ir 2013-07-12 keičiant K. S. 27000 litų, t.y. suma, kuri viršijo 6000 eurų, bet neviršijo 15000 eurų (t.3, b.l.62-65). Taigi, iš šių pavyzdžių matyti, kad pildant anketą „Duomenys apie klientą...“ ir nustačius, kad naudos gavėjas yra asmuo, kaip įmonės akcininkas, buvo pildoma ir Lėšų kilmės anketa (priedas Nr. 5).

P. J. protokole yra inkriminuojamas (antroji protokolo Nr.6-6-5-13 dalis) nevykdymas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, o būtent tai, kad iki 2013 m. birželio mėnesio antros pusės nustatant naudos gavėją, kai klientai keisdavo pinigines lėšas nuo 15000 eurų (ar ekvivalentą) ir buvo pildoma lėšų kilmės anketa, naudos gavėjai nebuvo nustatinėjami tinkamai, t.y. nebuvo vykdomas naudos gavėjo identifikavimas iki fizinio asmens, kaip to reikalauja PPTFPĮ 2 straipsnio 12 punktas). Pateiktos 4 atliktos operacijos klientų K. S., S. O., G. K., UAB „IT WORKS 4 US“ (t.3 b.l.55-68). Teismas pažymi, kad protokole (antroji dalis) kalbama apie pažeidimus „iki 2013 m. birželio mėnesio antros pusės, nustatant tikrąjį naudos gavėją, kai buvo pildoma „Lėšų kilmės anketa“, tačiau kaip pažeidimai įvardintos keturios pinigų keitimo operacijos, kurios įvykdytos ir liepos mėnesį (t.4, b.l.3-4).

Iš protokole nurodytų atvejų (antra kaltinimo dalis) matyti, kad ne visos nurodytos operacijos viršijo 15000 eurų sumą, nes S. O. keitė 10000 USD, K. S. - 27000 LTL.

Įvertinus P. J., apklaustų liudytojų, banko darbuotojų L. V., A. V., D. A., R. K., O. K., A. Z., banko kliento S. O. parodymus, rašytinius dokumentus apie tikruosius naudos gavėjus, teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į pačios Lėšų kilmės anketos teksto ir formos trūkumus, laikyti tai pažeidimu, kuris gali būti vertinamas kaip administracinis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 1 d., negalima.

Administracinės teisės teorijoje ir teismų praktikoje veikos pavojingumas suprantamas kaip objektyvi pažeidimo savybė, nepriklausanti nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių administracines teisines normas, valios. Padarytos veikos pavojingumas pasireiškia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu, ir apibūdinamas dviem rodikliais – pavojingumo pobūdžiu, t.y. objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu, t.y. kokio dydžio žala yra padaryta tam tikram įstatymo saugomam teisiniam gėriui. Tik pavojinga veika gali būti pripažinta pažeidimu. Teismas daro išvadą, kad skyriaus darbuotojų padaryti ir skyriaus valdytojui P. J. inkriminuoti dėl kontrolės trūkumo protokolo antrojoje dalyje nurodyti veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos būtų galima pripažinti administraciniu teisės pažeidimu. Administracinė atsakomybė šiuo atveju būtų kraštutinė priemonė (ultima ratio).

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 punktuose nustatyta, kad klientas, tai asmuo, atliekantis pinigines operacijas arba sudarantis sandorius su finansų įstaiga ar kitu subjektu, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas, kitas biudžetines įstaigas, Lietuvos banką, valstybės ar savivaldybių fondus, užsienio valstybių diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, o naudos gavėjas – fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla. Naudos gavėju laikoma:

1) juridiniame asmenyje – fizinis asmuo, kuris turi arba kontroliuoja juridinį asmenį tiesiogiai arba netiesiogiai turėdamas arba kontroliuodamas pakankamą to juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių procentą, įskaitant per pareikštinių akcijų valdymą, išskyrus bendroves, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą, atitinkantys Europos Bendrijos teisės aktus, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai (šiam kriterijui pasiekti pakanka 25 procentų ir vienos akcijos); taip pat fizinis asmuo, kuris kitaip kontroliuoja juridinio asmens valdymą;

2) administruojančiame ir lėšas skirstančiame juridiniame asmenyje – fizinis asmuo, kuriam priklauso 25 procentai ar daugiau juridinio asmens turto (jei būsimieji naudos gavėjai yra žinomi); asmenų, kurių interesams atstovauti šis juridinis asmuo yra sukurtas arba kurių interesams jis šiuo metu atstovauja, grupė (jei asmenys, gaunantys naudos iš juridinio asmens, dar nėra žinomi); fizinis asmuo, kuris kontroliuoja 25 procentus ar daugiau juridinio asmens turto.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių dokumentų skyriaus specialistai visais keturiais atvejais užpildė ir pasirašė „Duomenų apie klientus..“ anketas, patikrino klientų tapatybes, padarė ir pridėjo prie anketų asmens dokumentų, darbo pažymėjimų ir įgaliojimų nuorašus, o klientai užpildė „Lėšų kilmės anketas“, patvirtintas Banko valdybos 2012-04-26 nutarimu Nr.V-21/6, nurodydami, kam priklauso lėšos. T. L. kilmės anketoje nebuvo nurodytas naudos gavėjas iki fizinio asmens (akcininko), klientai nurodydavo lėšų savininką – įmonę, bendrovę, kartais nurodydavo net, už ką gauti pinigai (t.3, b.l. 57). Tačiau, kaip teigia P. J., minėti klientai grynųjų pinigų keitimo ir kitas operacijas banke atlikdavo ne pirmą kartą, banke buvo visi dokumentai apie tai, kas yra konkrečios bendrovės akcininkai ir kam priklauso lėšos. Tikrinimo metu šie dokumentai išreikalauti ir pridėti prie klientų atliktų operacijų ir užpildytų anketų nebuvo, todėl šiuos įrodymus pateikė teismui jis (t.3, b.l.121-126). Trys iš klientų (S. O., K. S., E. G.) yra bendrovių akcininkai ir jiems priklauso virš 25 procentų akcijų (t.3, b.l.121-126), o ketvirtas klientas - G. K. – veikė bendrovės „AUTOROAD“ akcininko T. L. įgaliojimo pirkti, parduoti ar keisti valiutą pagrindu ir toks įgaliojimas buvo pridėtas prie jo užpildytos anketos (t.3, b.l. 68, 126).

Lėšų kilmės anketas pildo ir pasirašo klientai, banko darbuotojas tokių anketų nepasirašinėja. Atsižvelgiant į jos (anketos, priedas Nr. 5) neišsamumą ir klausimyno netikslumus, nes yra kalbama apie „Tikrąjį lėšų sąskaitoje savininką“, reikalaujama nurodyti lėšų kilmę, todėl klientai nurodydavo, kad lėšos priklauso įmonėms (bendrovėms), kiti nurodydavo net ne tik tai, kam priklauso lėšos, bet ir iš kur jos (pvz. S. O. nurodė anketoje, kad tai lėšos už bendrovės „Stolvika“ paslaugas transporte (t.3, b.l.57). Pažymėtina, kad „Lėšų kilmės anketos“ formoje nėra nurodyta punkto apie įmonės akcininkus. Akivaizdu, kad jeigu toks punktas anketoje būtų, tai klientai (šiuo atveju akcininkai ar įgaliotas asmuo) nurodytų akcininko vardą, pavardę, asmens kodą. Taigi būtų visiškai tinkamai įvykdyti PPTFPĮ bei kitų norminių aktų bei banko vidaus tvarkų reikalavimai dėl lėšų savininko (naudos gavėjo) identifikavimo pildant anketą. Šiuo atveju identifikavimas vyko per klientų pateiktus dokumentus apie įmonių akcininkus arba pateikiant akcininko įgaliojimą pinigų keitimo operacijai atlikti (G. K., t.3, b.l. 68).

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo paskirtis-nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.

Bankas, kaip institucija, atsakinga už minėto įstatymo vykdymą, konkretizuoja šių prevencijos priemonių įgyvendinimą savo vidaus aktais, tvarkomis.

Todėl vien ta aplinkybė, kad patikrinimo metu Banko Stoties klientų aptarnavimo skyriuje buvo nustatyti 4 atvejai, kai „Lėšų kilmės anketoje“, skirtoje identifikuoti naudos gavėją iki fizinio asmens, tai buvo padaryta klientams pildant anketos formą ir nurodant tik įmonę (bendrovę), nustačius anketos neišsamumą (tai patvirtino ir Banko Iždo sandorių ir jų apskaitos audito ataskaita ) bei nustačius, kad papildomi dokumentai prie anketos įrodo, kas yra akcininkai ir kam priklauso keičiamos lėšos, t.y. kas yra naudos gavėjas, daryti išvadą, kad P. J. tyčia pažeidė PPTFPĮ įstatymo, poįstatyminių normų ir banko nutarimu patvirtintos tvarkos reikalavimus dėl prevencinių priemonių taikymo, negalima.

Tokia pozicija išvestina iš teisinio aiškumo reikalavimo, suponuojančio, jog bet koks teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Atitikties ir prevencijos departamento direktorė A. V. teigia, kad partikrinimai parodė, jog būtent Stoties skyriuje nebuvo pildoma lėšų kilmės anketa (16 atvejų), tik vienas atvejis nustatytas kitame skyriuje, tačiau turi būti įvertina ir tai, kad būtent Stoties skyriuje buvo atlikta daugiausiai grynųjų pinigų keitimo operacijų. Akivaizdu, kad anketa būtų pildoma tinkamai, jeigu ji būtų tinkamai paruošta, nuo pat jos pavadinimo.

Europos Parlamento ir Tarybos 2005-10-26 direktyvoje 2005/60/EB nurodoma, kad Įstaigos ir asmenys, kuriems taikoma ši direktyva, pagal šią direktyvą turėtų nustatyti ir patikrinti tikrojo savininko tapatybę, kad įvykdytų šį reikalavimą, įstaigos ir asmenys savo nuožiūra gali pasinaudoti viešaisiais įrašais apie tikrąjį savininką, prašyti atitinkamų duomenų iš savo klientų arba gauti informacijos kitais būdais, atsižvelgiant į tai, kad tokio vartotojo patikrinimo priemonių mastas priklauso nuo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmės, kuri savo ruožtu priklauso nuo vartotojo pobūdžio, dalykinių santykių, produkto ar sandorio (10 p.).

FNTT pareigūnai G.Ramonas ir M.Staniulis nurodė, kad skyriaus valdytojas tik bylos teisme nagrinėjimo metu pateikė dokumentus apie tikruosius akcininkus, kaip keičiamų pinigų savininkus (naudos gavėjus). P. J. nurodo, kad pradėjus administracinį procesą ir jo eigoje iš jo tokių dokumentų reikalaujama ir nebuvo, kita vertus, pareigūnai patikrinimo metu galėjo patys patikrinti, ar klientai nebuvo akcininkai, tačiau to padaryta nebuvo. Todėl jis, jau nedirbdamas banke, kreipėsi į registrų centrą ir gavo reikiamus dokumentus, kuriuos pateikė teismui.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylose ne asmuo turi įrodinėti savo nekaltumą, priešingai - patraukto atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti protokolą surašiusi institucija, o ši nepateikė byloje įrodymų, kad prie ne visai neteisingai užpildytų lėšų kilmės anketų nebuvo pridėti dokumentai apie tikruosius įmonių akcininkus, tokiu būdu pilnai identifikuojant naudos gavėjus, kaip to reikalauja įstatymas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad iki 2013 m. birželio mėnesio antrosios pusės Banko Stoties klientų aptarnavimo skyriuje nebuvo nustatoma naudos gavėjo tapatybė prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu suma viršijo 6000 eurų (ar ekvivalentas),taip pat, kad nebuvo tinkamai nustatomi naudos gavėjai (nebuvo identifikavimo iki fizinio asmens),kai buvo keičiami pinigai virš 15000 eurų (ar ekvivalentas). Kaip pažeidimas buvo nurodomos 11 operacijų keičiant pinigus virš 6000 eurų ir 4 operacijos dėl nepilnai užpildytų lėšų kilmės anketų (dvi iš jų neviršija 15000 eurų).

Teismas daro išvadą, kad protokole klaidingai nurodomas galimo pažeidimo laikotarpis, nes pinigų keitimo operacijos buvo atliktos ir liepos mėnesį, kita vertus, protokole vardinamos tik operacijos nuo 2013-01-09 iki 2013-07-12. Taip pat nuoroda, kad pažeidimus P. J. vykdė „iki 2013 m. birželio antros pusės“, nenurodant pradžios, pažeidžia jo teises į gynybą, kadangi iki 2012-04-26 banke galiojo kitokia klientų identifikavimo tvarka, kita vertus protokole nenurodomi kiti galimi pažeidimai, tik nuo 2013 metų pradžios.

Dėl pažeidimo subjekto

Sutinkamai su AB Citadele banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus (Padalinio) valdytojo pareigybės (Vadovo) nuostatais, 2009-05-18 patvirtintais AB Citadele banko (Banko) Vilniaus filialo valdytojo (t. 2., b.l. 24-26), Padalinio vadovas privalo vykdyti Banko valdybos nutarimus, Banko administracijos vadovo įsakymus, Filialo valdytojo potvarkius, kitus teisėtus Banko administracijos nurodymus ir užtikrinti Padalinio veiklos kontrolę, Banko vidaus darbo procesus ir klientų aptarnavimą reglamentuojančių tvarkų, taisyklių ir procedūrų, reglamentuojančių Padalinio darbą, ir su juo susijusių rizikų valdymą, vykdymą ir laikymąsi (Nuostatų 2.1.4 ir 2.1.5 punktai). 2.1.16 punktas įpareigoja jį vykdyti pinigų plovimo prevencijos nuostatas. Padalinio vadovas atsako už Padalinio darbuotojų supažindinimą su Banko tarybos, valdybos, Banko komitetų, Banko darbo grupių nutarimais, Banko administracijos vadovo įsakymais, Filialo valdytojo įsakymais, darbuotojų darbą reglamentuojančiomis tvarkomis ir kitais dokumentais pasirašytinai (Nuostatų 2.1.18 punktas).

Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. norma nukreipia į pinigų plovimo prevencijos įstatymą, Vyriausybės, Lietuvos banko priimtus teisės aktus.

Pinigų prevencijos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad prevencijos priemonių, kliento ir naudos gavėjo tapatybei nustatyti turi imtis prieš pradedami dalykinius santykius Finansų įstaigos ir kiti subjektai.

AB Citadele bankas yra finansų įstaiga (LR Finansų įstaigų įstatymo 4 str., LR bankų įstatymo 2 str.1d.), kuri turi vykdyti Pinigų plovimo prevencijos funkcijas. Banko valdybos pirmininkas yra tiesiogiai atsakingas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politiką įstaigoje (t.3, b.l.5-11). Šiai politikai įgyvendinti AB Citadele veikia Atitikties ir prevencijos departamentas, atitinkamai yra paskirstomos darbuotojų funkcijos ir nustatoma jų atsakomybė. Kaip matyti iš bylos, analogiškai, kaip ir valdytojas P. J., banko skyriaus specialistai, kurie vykdė pinigų keitimo operacijas, pagal savo pareigybes nuostatas vykdo pinigų plovimo prevencijos politikos nuostatas (t.2, b.115-117). Banko darbuotojų mokymai dėl pinigų plovimo prevencijos organizuojami yra ne skyriuje, bet banko Atitikties ir prevencijos departamento. Taigi, banke yra sukuriama visa sistema, įgyvendinanti pinigų plovimo prevenciją.

P. J. nebuvo AB Citadele banko, kaip juridinio asmens, vadovas.

Jis nepriklauso ir kitų subjektų kategorijai, kurie gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 1 d. Jis nebuvo nei banko valdybos narys, nei stebėtojų tarybos narys. Jam, kaip skyriaus valdytojui, nebuvo suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir banko vardu sudaryti priežiūros kriterijus atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių (Banko įstatymo 34 straipsnio 1d.).

Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio redakcija buvo pakeista 2011-04-14 įstatymu Nr.XI-1321 vykdant Europos Parlamento ir Tarybos 2005-10-26 direktyvą 2005/60 EB (įsigaliojo 2005-12-14). Minėtoje direktyvoje buvo pabrėžta, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai svarbu yra, kad būtų tinkamai identifikuotas klientas ir naudos gavėjas, kalbama apie tai, kad įpareigojimai kovoti su pinigų plovimu turi būti taikyti ne tik finansų įstaigoms, bet ir kitiems subjektams (notarai, asmenys, prekiaujantys didelės vertės prekėmis, auditoriai ir kt.).

Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 10 punkte yra nurodytas baigtinis kitų subjektų sąrašas (auditoriai, antstoliai, notarai ir t.t.), į kurį P. J., kaip AB Citadele Stoties klientų aptarnavimo skyriaus valdytojas, nepatenka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 1 d., 286 str., 250 str. 1d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teisėjas

NUTARĖ:

Administracinio teisės pažeidimo bylą P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nesant jo veikoje pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalį sudėties, nutraukti.

Nutarimas 20 dienų terminu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski