- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-397-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09402-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- N. Š.
- Trečiasis asmuo
- O. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Universaliojo ekspertizės centro, atstovaujamo bankroto administratorės Ž. J., ieškinį atsakovui N. Š. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – O. P. (O. P.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Universalusis ekspertizės centras kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo N. Š. 770,64 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas N. Š. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. ėjo ieškovo vadovo pareigas iki 2017 m. balandžio 15 d., kuomet įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1826-260/2017 dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Todėl atsakovas turėjo pareigą perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus bei visą turtą. Pagal atsakovo sudarytą ir parašu patvirtintą balansą bei aiškinamąjį raštą įmonėje 2017 m. balandžio 15 d. buvo 2 185,51 Eur vertės atsargos, iš kurių bankroto administratorei 2017 m. birželio 12 d. turto perdavimo–priėmimo aktu perduoti 7 turto vienetai, kurių vertė 1 414,87 Eur, o 770,64 Eur vertės atsargos (79,34 Eur vertės pjūklas deimantiniais dantimis KARNASCH 160*2.2/1.6*20Z8FL, 139,05 Eur vertės kreipiančioji liniuotė FESTOOL FS 1900/2 ir 552,25 Eur vertės kniediklis GESIPA AccutBird 14,4V/1,3Ah Li-Ion) administratorei nėra perduotos iki šiol ir nežinoma šio turto buvimo vieta. Todėl iš atsakovo turi būti priteistas šio turto vertės nuostolių atlyginimas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas N. Š. atsiliepimu prašė pareikštą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinyje minimo turto niekada nebuvo perėmęs iš buvusio įmonės vadovo, todėl negalėjo turto išsaugoti ir perduoti bankroto administratorei. Be to, bankroto administratorė elektroniniu paštu buvo informuota apie atsakovo perimtą ir likusį neperduotą UAB Universaliojo ekspertizės centro turtą, t. y., kad kniediklis ir diskinis pjūklas buvo nusidėvėję ir nurašyti, o liniuotę spaustuvui gali atvežti buvęs ieškovės darbuotojas V. L..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui bankrutavusiai UAB Universaliajam ekspertizės centrui iš atsakovo N. Š. 770,64 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teismas priteisė valstybei iš N. Š. 24,43 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant pripažinus, kad apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai. Teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovas pateikė teismui prašymą iškviesti liudytoju buvusį UAB Universaliojo ekspertizės centro darbuotoją V. L. bei paskirtą teismo posėdį atidėti, nes bylos nagrinėjimo teisme metu bus išvykęs iš Lietuvos. Teismas atsakovui nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti – pateikti duomenis, patvirtinančius prašyme dėl posėdžio atidėjimo nurodytas aplinkybes, ir nurodyti prašomo iškviesti liudytoju asmens gyvenamosios vietos adresą, tačiau nustatytu terminu atsakovas trūkumų nepašalino, todėl teismas laikė, kad prašymas nepaduotas.
5. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad atsakovas, bankroto bylos iškėlimo metu buvęs ieškovo vadovu, privalėjo teismo nustatytu terminu administratorei perduoti visą įmonės turtą. Tačiau, nors 2017 m. balandžio 15 d. ir deklaravo 2 185,52 Eur vertės atsargas, vis gi, 2017 m. birželio 12 d. turto perdavimo–priėmimo aktu bankroto administratorei perdavė tik dalį turto, t. y. turto, kurio vertė 770,64 Eur, atsakovas iki šiol administratorei nėra perdavęs. Aplinkybės, kad turto, kuris perdavimo–priėmimo aktu neperduotas bankroto administratorei, įmonėje nebuvo, nes ieškinyje nurodyto turto atsakovas nebuvo perėmęs iš buvusio įmonės vadovo, be to, dalis daiktų buvo nusidėvėję ir nurašyti, o liniuotę spausdintuvui atveš buvęs įmonės darbuotojas, teismo vertinimu, byloje neįrodytos. Anot teismo, byloje nėra jokių įrodymų, kad buvęs įmonės darbuotojas V. L., įmonėje nedirbęs nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d., po 2017 m. balandžio 15 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) būtų perėmęs bendrovei priklausantį 770,64 Eur vertės turtą, taip pat nėra jokių duomenų, kad 2017 m. balandžio 15 d. įmonės balanse ir finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyti daiktai, kurių vertė 770,64 Eur ir kurie nėra perduoti bankroto administratorei, būtų nusidėvėję ir nurašyti. Be to, teismo nuomone, atsakovas neįrodė ir aplinkybės, jog ieškinyje nurodyto turto nebuvo perėmęs iš buvusio įmonės vadovo O. P., kadangi turtą, kurio jis teigia neperėmęs iš buvusio įmonės vadovo, detalizavo finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte 2017 m. balandžio 15 d. Taigi, teismas konstatavo, kad esant neįrodytai aplinkybei, jog turto, kurio vertė 770,64 Eur, nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo metu, įmonėje nebuvo, laikoma, kad atsakovas nevykdo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir bankroto bylą iškėlusio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartyje numatytų įpareigojimų perduoti administratorei visą įmonės turtą. Dėl to atsakovas privalo atlyginti juridiniam asmeniui neperduoto turto vertės žalą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas N. Š. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
6.1. jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir paaiškinti susidariusią situaciją, nes buvo išvykęs į JAV ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą. Be to, byloje nebuvo apklaustas liudytojas V. L., nors šio asmens kontaktiniai duomenys žinomi būtent bankroto administratorei, o ne atsakovui, perdavusiam visus įmonės dokumentus administratorei. Dėl to yra pagrindas pripažinti bylą iš esmės neišnagrinėta ir ją grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
6.2. byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog turtas būtų buvęs perduotas apeliantui ir prarastas būnant jo žinioje. Anot jo, vienintelis menamos žalos įrodymas yra jo paties bankroto procese pateikti finansinės atskaitomybės duomenys, kurie buvo sudaryti iš buhalterinės apskaitos registro duomenų;
6.3. būtent administratorė nieko neveikė su gauta informacija, bei nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atgautas ginčo turtas. Juolab, kad administratorė pareigas eina nuo 2017 m. balandžio 15 d., o apie ginčo turto buvimo vietą ji buvo informuota 2017 m. birželio 5 d. Apeliantas tuo metu jau buvo netekęs savo, kaip vadovo, įgaliojimų, todėl neturėjo jokios teisės reikalauti ir perimti turtą iš V. L. ar kitų asmenų. Šiuo atveju, atsakovo įsitikinimu, būtent administratorė turėjo pareigą kreiptis pas trečiuosius asmenis, kad jai būtų perduotas bendrovės turtas. Tačiau šios pareigos nevykdė, dėl ko bankroto byloje spręstinas klausimas apie netinkamą jos įsipareigojimų vykdymą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime ieškovas prašo atsisakyti priimti naują rašytinį įrodymą – 2018 m. rugpjūčio 30 d. skrydžio rezervaciją bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad:
7.1. pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Anot ieškovės, apeliantas turėjo visas galimybes iki teismo nustatytos datos pašalinti trūkumus bei pateikti ne tik skrydžio rezervacijos dokumentą, kurį teikia pavėluotai su apeliaciniu skundu, bet ir V. L. gyvenamosios vietos adresą, kadangi žinojo, kur šį asmenį rasti, nes su V. L. buvo susitikęs asmeniškai, prašydamas parašyti ir paimdamas atsakovui adresuotą 2017 m. birželio 15 d. paaiškinimą, kurį 2018 m. birželio 28 d. pateikė į bylą. Be to, apeliantas žinojo V. L. telefono numerį, kurį buvo nurodęs 2018 m. rugsėjo 3 d. prašyme teismui, taigi apeliantas galėjo iš paties V. L. sužinoti jo gyvenamosios vietos adresą arba kreiptis į teismą ar bendrovės bankroto administratorių dėl pagalbos suteikimo nustatant V. L. gyvenamąją vietą, tačiau nesikreipė. Taip pat apeliantas turėjo galimybę pats peržiūrėti bendrovės dokumentus, atvykęs pas bankroto administratorę ar gauti pageidaujamų dokumentų kopijas internetu, tačiau neatvyko ir jokių dokumentų kopijų gauti nepageidavo. Taigi naują įrodymą apeliantas teismui teikia nesavalaikiai, be to dar ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 198 straipsnio 2 dalies reikalavimą kartu pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo vertimą, nes dokumentas surašytas ne valstybine kalba. Be to, ieškovo tvirtinimu, V. L. parodymai yra neleistina įrodinėjimo priemonė, todėl jo neapklausimas negali būti pagrindu pripažinti bylą iš esmės neišnagrinėta, kadangi bendrovės turto nurašymas ar perdavimas tretiesiems asmenims, kaip ūkinės operacijos, turi būti pagrįsti atitinkamais apskaitos dokumentais, bet ne liudytojų parodymais;
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi iškelti bendrovei bankroto bylą paskyrė bankroto administratorių ir įpareigojo būtent apeliantą perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Ieškovės teigimu, apeliantas iki šiol nepateikė jokių įrodymų, kad jam nebuvo perduotas ginčo turtas ar, kad šis turtas būtų nusidėvėjęs ir nurašytas, priešingai – turtą, kurio teigia neperėmęs iš buvusio įmonės vadovo, pats įtraukė į 2017 m. balandžio 15 d. bendrovės balansą bei detalizavo finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo turtas apeliantui nebuvo perduotas. Juolab, nėra jokių įrodymų, kad bendrovei priklausantis 770,64 Eur vertės turtas būtų V. L. žinioje, nedirbančio bendrovėje nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. Anot ieškovo, akivaizdu, kad V. L. paaiškinime minimi nusidėvėję (t. y. visiškai beverčiai) įrankiai nėra tie patys 770,64 Eur vertės įrankiai, kuriuos apeliantas yra apskaitęs 2017 m. balandžio 15 d. bendrovės balanse bei detaliai išvardinęs finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte, todėl bankroto administratorė neturėjo jokio pagrindo ieškoti V. L. ir reikalauti grąžinti neva bendrovei priklausantį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
9. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi iškėlė „UAB Universalusis ekspertizės centras“ bankroto bylą, administratore paskyrė Ž. J.. 2016 m. rugsėjo 1 d. vienintelio akcininko apelianto N. Š. sprendimu O. P. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. atleistas iš UAB „Universalusis ekspertizės centras“ direktoriaus pareigų, į šias pareigas paskirtas apeliantas. Apeliantas vienasmeniu valdymo organu (direktoriumi) buvo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 15 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Apeliantas 2017 m. balandžio 18 d. pranešimu informuotas apie pareigą iki 2017 m. gegužės 2 d. perduoti bankroto administratorei visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2017 m. balandžio 15 d.) duomenis ir visus įmonės dokumentus. 2017 m. gegužės 15 d. pakartotiniu pranešimu apeliantas įpareigotas tai padaryti iki 2017 m. gegužės 18 d. 2017 m. birželio 7 d. pakartotiniu pranešimu apeliantas įpareigotas iki 2017 m. birželio 14 d. perduoti administratorei pranešime nurodytus dokumentus ir visą įmonės turtą. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, iš dalies tenkinant bankroto administratorės prašymą, apeliantui paskirta 200 Eur bauda už dalies turto neperdavimą įmonės bankroto administratorei. 2017 m. balandžio 15 d. apeliantas sudarė įmonės (UAB „Universalusis ekspertizės centras“) balansą. 2017 m. gegužės 9 d. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodė, kad 2017 m. balandžio 15 dienai įmonėje buvo 2 185,51 Eur vertės atsargos. 2017 m. birželio 12 d. turto perdavimo-priėmimo aktu bankroto administratorei perduota dalis UAB „Universalusis ekspertizės centras“ turto (7 turto vienetai – 1 414,87 Eur vertės), likusi dalis (3 turto vienetai – pjūklas deimantiniais dantimis, kniediklis ir kreipiančioji liniuotė – 770,64 Eur vertės) neperduota.
10. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad nenustatyta, kad įmonės turtas buvo perduotas apeliantui, kad buvo neapklaustas liudytojas V. L., pas kurį buvo įmonės turtas ir, kad administratorius nesiėmė veiksmų atgauti įmonės turto, esančio pas liudytoją V. L.. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais.
11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).
12. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas.
13. Byloje nustatyta, kad pagal apelianto sudarytą įmonės balansą (laikotarpis 2017-01-01 – 2017-04-15) ir finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą iki bankroto bylos iškėlimo atsargos įmonėje buvo 2 185,52 Eur (nurodytas konkretus turtas – 10 turto vienetų), tačiau 2017 m. birželio 12 d. turto priėmimo - perdavimo aktu apeliantas perdavė tik dalį turto, t. y 7 turto vienetus, o 3 turto vienetų – pjūklo deimantiniais dantimis, kniediklio ir kreipiančiosios liniuotės (viso 770,64 Eur vertės) neperdavė, motyvuojant tuo, kad šis turtas yra pas V. L. (darbuotojas dirbęs įmonėje iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., t. y. iki apeliantui pradedant eiti direktoriaus pareigas). Byloje yra pateiktas V. L. paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog pjūklas deimantiniais dantimis, kniediklis ir kreipiančioji liniuotė buvo nusidėvėję, todėl nurašyti. Dokumentų apie šių atsargų nurašymą byloje nepateikta.
14. Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – įstatymas) 2 straipsnio 18 dalį, kurioje nustatyta, kad ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą, yra ūkinė operacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Įstatymo 12 str. 1 d., 21 str.). Taigi, būtent apeliantui, kaip įmonės vadovui, tenka pareiga turto sumažėjimą pagrįsti apskaitos dokumentais ir juos išsaugoti. Šiuo atveju, neperduoto turto nusidėvėjimą ir nurašymą pagrįsti buvusio įmonės darbuotojo, V. L. paaiškinimu (esančiu byloje) ar kaip liudytojo parodymais, negalima, nes šios aplinkybės turi būti pagrįstos rašytiniais dokumentais (tą numato įstatymas) (CPK 177 str. 3 d.). Tokiu būdu, apelianto argumentas, jog liudytojo V. L. apklausa yra reikalinga ir, kad dėl to byla iš esmės neišnagrinėta, yra nepagrįsti ir atmestini, nes, kaip jau minėta, šio liudytojo apklausa negali patvirtinti/paneigti turto nusidėvėjimą ir nurašymą.
15. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad administratorius turėjo pareigą kreiptis pas trečiuosius asmenis, kad jam būtų perduotas turtas. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. 2017 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi apeliantas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriai turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. Taigi, būtent apeliantas, kaip įmonės vadovas, turi pareigą (privalo) perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, o negali šios pareigos perkelti administratoriui ar kitiems asmenims. Pažymėtina, kad aplaidus savo pareigų vykdymas (ar jų visiškas nevykdymas), kai neperimamas įmonės turtas, nesirūpinama turtu, neieškoma galimai prarasto turto, nesudaromi buhalterinės apskaitos dokumentai yra neteisėti įmonės vadovų veiksmai, kurie užtraukia jiems civilinę atsakomybę.
16. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas neįrodė, kad administratoriui neperduotas turtas buvo nurašytas ir jo nebuvo įmonėje (juo labiau, kai pats apeliantas jį nurodė įmonės balanse ir aiškinamajame rašte, sudarytame bankroto iškėlimo dienai).
17. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.