- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- I-1583-621/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00339-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- N. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-8 b. l.) prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių apskrities VPK), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-02-02 iki 2015-08-13 periodiškai buvo laikomas Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato areštinėje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Areštinėje patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas neatitiko higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas nuolat buvo stebimas vaizdo kameromis, areštinė yra rūsyje, kur nėra langų, t.y. natūralaus apšvietimo, nėra elektros lizdo, negalėjo pasišildyti vandens, įsijungti televizorių. Areštinėje nėra pasivaikščiojimo kiemelių. Kamerų kvadratūra 5-7 kv.m., įskaitant inventorių ir sanitarinį mazgą. Asmenys tokiose kamerose laikomi nors ir po du, tačiau neturi jokio privatumo. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, nebuvo mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, nėra sanitarinės švaryklos, nei dušo, todėl negalėjo pasinaudoti dušu ir sanitarine švarykla. Kamerose buvo pelėsis. Nebuvo išduodami nei čiužinio, nei antklodės užvalkalai, todėl turėjo naudotis nešvariu minkštuoju lovos inventoriumi be paklodės ir be pagalvės užvalkalo, neišvalyti.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais – neviltimi, skriauda, liūdesiu, nepatogumais. Pareiškėjui pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas. Tai yra pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame detalizavo ir plačiau paaiškino skunde nurodytas aplinkybes (57-58 b.l.). Prašo skundą tenkinti.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių apskrities VPK atsiliepime (27-29 b. l.) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar institucija, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios valstybės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ar institucijos neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktą. Pareiškėjui neįrodžius bent vienos iš būtinųjų šios rūšies atsakomybės sąlygų, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindų žalai atlyginti.
Remiantis Šiaulių aps. VPK teismui pateiktais ir byloje esančiais dokumentais, N. P. nuo 2015-02-02 iki 2015-02-04, nuo 2015-03-17 iki 2015-03-19, nuo 2015-05-26 iki 2015-05-28 ir nuo 2015-08-11 iki 2015-08-13 buvo laikomas ne areštinėje, bet Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpose. Raseinių rajono PK ginčijamu laikotarpiu areštinės įrengta nebuvo. Trumpalaikio ir ilgalaikio sulaikymo patalpos reglamentuotos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 2 punkte nustatyta, kad „sulaikymo patalpos – specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimą, skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas“. Instrukcijos 38 punkte reglamentuota, kad „asmenys, pristatyti iš policijos areštinių ar kitų laisvės atėmimo vietų procesiniams veiksmams atlikti, gali būti pristatomi į operatyvaus valdymo padalinio laikino ar ilgalaikio sulaikymo patalpas, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol bus išvežti į policijos areštinę ar kitas laisvės atėmimo vietas, bet ne ilgiau, kaip nustatyta šioje instrukcijoje“. Instrukcijos 40 punkte nustatyta, kad „Ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai numatoma juos laikyti 24 ar daugiau valandų, turi būti išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai“.
Pažymėjo, kad atsižvelgiant į ilgalaikio sulaikymo patalpų paskirtį, į tai, kad jose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 48 valandas, šioms patalpoms yra keliami kiti reikalavimai nei areštinėms ar įkalinimo įstaigoms. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyti pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie reglamentuoti Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, taip pat šioms patalpoms nėra numatytas dušas, sanitarinė švarykla, elektros lizdai bei langai. Pristatyti į ilgalaikio sulaikymo patalpas asmenys taip pat nėra tikrinami ir dėl ligotumo, nes tai nenumato teisės aktai. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms taip pat nėra taikomos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos.
Atkreipė dėmesį, kad nors teisės aktų, reglamentuojančių asmens laikymo sąlygas areštinėse ir įkalinimo įstaigose, reikalavimai nėra taikomi ilgalaikio sulaikymo patalpoms, tačiau asmens, laikomo tokiose patalpose, laikymo sąlygos, atsižvelgiant į šiose patalpose asmenų laikymo trukmę, taip pat privalo atlikti bendruosius asmens sveikatos saugos bei kasdienio poreikio tenkinimo reikalavimus. Šiaulių AVPK teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad šalia ilgalaikio sulaikymo patalpų yra įrengtas dušas, kuriuo laikomi asmenys gali pasinaudoti, kad vienos ilgalaikio sulaikymo patalpos, kurioje laikomi ne daugiau kaip du asmenys, plotas yra 8,0975 kv. m, kad sulaikymo patalpose yra ventiliacija ir drėgmė nesikaupia ir jokio pelėsio nėra. Pareiškėjui minkštas inventorius bei patalynė buvo išduoti. Iš pareiškėjo nusiskundimų dėl laikymo sąlygų ar sveikatos sutrikimų nebuvo gauta.
Nurodo, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose yra įrengta tinkama pertvara, kuri atskiria sanitarinį mazgą nuo gyvenamųjų patalpų, todėl pareiškėjo teiginys, kad jis gamtinius reikalus buvo priverstas atlikti kitų asmenų akivaizdoje yra taip pat nepagrįstas. Pareiškėjo teisės dėl sanitarinio mazgo ir vaizdo stebėjimo kamerų pažeistos nebuvo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei faktines aplinkybes, paremtas rašytiniais įrodymais, Šiaulių AVKP nuomone, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjo N. P. teisės dėl tinkamų laikymo Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpose sąlygų pažeistos nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo N. P. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad būnant Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-10-11 įsakymu Nr. V-492 (nauja redakcija 2010-03-31 įsakymu Nr. 5-V-263) patvirtinti „Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ (toliau – Reikalavimai) numato reikalavimus ilgalaikio sulaikymo patalpoms, kurias Reikalavimų 4 punktas apibrėžia kaip specialiai įrengti patalpas, skirtas teisės aktų tvarka asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti ir laikyti iki 48 valandų. Šių reikalavimų 32.1 punktas numato, jog ilgalaikio sulaikymo kameros bendras plotas turi būti ne mažesnis nei 5 kv. m, 32.4. punktas numato, kad pamainos pareigūnams turi būti sudarytos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį (vizualiai ar per vaizdo stebėjimo kameras). Vaizdo stebėjimo kameros turi būti įrengiamos pačiose laikino sulaikymo patalpose, jeigu patalpų durys yra metalinės. Vaizdo stebėjimo kameros turi būti nepasiekiamos uždarytiems asmenims. 33.6 punktas numato, jog joje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara, 33.7 punktas numato, kad patalpoje turi būti lova, taburetės, stalas, 17 punktas numato, jog šalia ilgalaikio sulaikymo kamerų įrengiama prausykla, 33.12 punktas numato, jog langų įrengimas yra neprivalomas. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyti pasivaikščiojimo kiemeliai, dušas. Reikalavimų 33.1 punktas numato, jog vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali būti mažesnis nei 5 kv. m., atmetus sanitarinio mazgo užimamą plotą.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta „Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija“, jos 40 p. numato, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai juos numatoma laikyti 24 ir daugiau valandų, turi būti išduodami minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai. Jų išdavimo apskaita nenumatyta.
Iš pateikto 2015-01-28 tarnybinio pranešimo Nr. 40-PR2-2915 „Dėl N. P. skundo“ matyti, jog nei asmenų, buvusių ilgalaikio sulaikymo patalpose tam tikru laiku apskaita, nei išduodamo inventoriaus apskaita Šiaulių aps. VPK Raseinių r. PK vedama nebuvo, tokio reikalavimo nebuvo. Jame taip pat nurodoma, jog ilgalaikio sulaikymo kamerose buvo laikoma ne daugiau kaip po du asmenis, esant galimybei, laikoma buvo po vieną, inventorius buvo išduodamas.
Teismui pateikti įrodymai, jog Šiaulių aps. VPR Raseinių r. PK yra įrengtos 3 ilgalaikio sulaikymo kameros, jų bendras plotas yra 8,0975 kv. m, sanitarinis mazgas jose užima 0,9 kv. m. Šalia ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengta prausykla – dušas.
Pareiškėjas N. P. Šiaulių aps. VPK Raseinių r. PK ilgalaikio sulaikymo kamerose buvo laikomas nuo 2015-02-02 iki 2015-02-04, nuo 2015-03-17 iki 2015-03-19, nuo 2015-05-26 iki 2015-05-28 ir nuo 2015-08-11 iki 2015-08-13, laikomas iki 48 val. kiekvieną kartą, tokiu būdu, ilgalaikio sulaikymo patalpose pareiškėjas išviso buvo 8 paras. Duomenų, po kiek asmenų buvo laikoma ilgalaikio sulaikymo patalpose, nepateikta, nurodoma, jog buvo laikoma 1-2 asmenys, tad pareiškėjui N. P. teko nuo 4,05 kv. m iki 8,1 kv. m ilgalaikio sulaikymo patalpos ploto. Išskaičiavus iš ilgalaikio sulaikymo patalpos sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui teko nuo 3,6 iki 7,2 kv. m kameros ploto.
Tokiu būdu, byloje nustatyta, jog nesant ilgalaikio sulaikymo kameroje lango, elektros lizdo, nesuteikiant pareiškėjui N. P. galimybės 1 valandą per parą pasivaikščioti, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo. Neįrodyta aplinkybė, jog pareiškėjas N. P. neturėjo galimybės nusiprausti, kadangi ir pačioje kameroje yra praustuvė, prie ilgalaikio sulaikymo patalpų yra įrengtas dušas, įrodymų, jog jis būtų kreipęsis į pareigūnus dėl nusiprausimo ir jam nebūtų leista, nepateikta. Vertinant minkšto inventoriaus išdavimą, pastebėtina, jog nors ir pareiškėjas N. P. tvirtina, jog jam patalynė nebuvo išduodama, tai nėra patvirtinta objektyviais duomenimis, nesant reikalavimo vesti išduodamo minkšto inventoriaus registraciją. Duomenų, jog pareiškėjas N. P. būtų pateikęs skundą dėl neišduodamos patalynės, nėra, to nenurodo ir pareiškėjas. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpų sienos yra purvinos, tačiau pelėsio nėra. Raseinių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlikusi patikrinimą pelėsio nerado. Konstatuotina, jog ši aplinkybė neįrodyta.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 8 dienas, buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą ilgalaikio sulaikymo patalpos plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam ilgalaikio sulaikymo patalpoje, teko mažiau kaip 5,0 kv. m ploto. Šiaulių aps. VPK Raseinių r. PK pareigūnai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam ilgalaikio sulaikymo patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5,0 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybės, kad pareiškėjas buvo laikomas ilgalaikio sulaikymo patalpoje, kurioje jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iš esmės neginčija. Būtent šia aplinkybe pareiškėjas iš esmės ir motyvuoja neturtinės žalos padarymą.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjui būnant Šiaulių aps. VPK Raseinių r. PK ilgalaikio sulaikymo kamerose, nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl per mažo kameros ploto, taip pat teismas atsižvelgia į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.
Teismas įvertinęs visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, pareiškėjas Šiaulių aps. VPK Raseinių r. PK ilgalaikio sulaikymo kamerose buvo laikomas periodiškai iki 8 paras, kamerose buvo ne daugiau nei du asmenys.
Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, kalinimo laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-550-575/2015, LVAT 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015, LVAT 2015-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2045-520/2015, LVAT 2016-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016, LVAT 2016-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-371-662/2015, 2015-12-14 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį), bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 80 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 3000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui N. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 80 Eur (aštuoniasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.