Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant pažeidėjui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Gargžduose, LR piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam, neteistam, turinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, surašytas protokolas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130 str. 1 d. 124¹ str. 7 d. ir 127 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2013-03-29 apie 14⁵⁷ val., Klaipėdos g. 127A, Kretingos m., vairavo automobilį Renault Espace, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, padarydamas žalą kitam asmeniui, t.y. išlipo iš vairuojamo automobilio, nepasirūpinęs, kad jis nepradėtų savaime riedėti ir paliktas automobilis, riedėdamas atidarytomis durelėmis atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 5, 9, 152, 231, 232 punktų reikalavimus, t.y. padarė pažeidimus numatytus administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. 124¹ str. 7 d. ir 127 str. 2 d. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. G. nurodė, kad 2013-03-29 vairavo jam priklausantį automobilį Renault Espace, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), Kretingoje, iš automobilio išlipo, neužtraukęs rankinio stabdžio bei nepastebėjo kad jo automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, todėl nuvažiavo. V. G. teisme nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir paaiškinime surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą bei papildomai nurodė, kad įvykio vietoje, abiejuose kelkraščiuose stovėjo automobiliai, todėl sustojo kelio viduryje automobilio priekiu į įkalnę. Neužtraukęs rankinio stabdžio kelio įkalnėje, išlipo iš automobilio pakviesti draugą, kai tuomet automobilis pradėjo riedėti nuo įkalnės atgal. Tuomet jis ir jo draugas greitai įlipo į automobilį ir nuvažiavo. Nepajuto, kad jo vairuojamas automobilis būtų atsitrenkęs į kitą transporto priemonę, tačiau mano, kad galėjo būti, jog riedant automobiliui atgaline eiga, kliudė jo kairėje stovėjusią transporto priemonę jo vairuojamo automobilio durelėmis. Nurodė, kad jam yra būtinas vairuotojo pažymėjimas darbinių funkcijų atlikimui. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. paaiškino, kad 2013-03-29 su drauge J. N. važiavo į darbą ir norėdamas Kretingos m. iš Klaipėdos gatvės nuo miesto pusės sukti iš pagrindinio kelio į kairę pusę, t.y. į Klaipėdos g. 125 daugiabučių namų kiemus, pastebėjo, kad prie išvažiavimo į pagrindinį kelią, viduryje kelio stovi automobilis „Renault Espace“. R. K. įvažiavo į šalutinį kelią ir sustojo šalia stovėjusio automobilio, leido nekliudomam išvažiuoti į pagrindinį kelią „Renault Espace“ automobilio vairuotojui. Tuomet „Renault Espace“ automobilio vairuotojas lipo iš automobilio, kuris pradėjo riedėti atgal, kadangi stovėjo įkalnėje. Tai pastebėjęs, vairuotojas įšoko atgal į automobilį ir atviromis automobilio durelėmis, automobiliui riedant atgal, kliudė jo vairuojamo automobilio kairės pusės galinę dalį. Po įvykusio eismo įvykio, vairuotojo draugas įsėdo į pažeidėjo vairuojamą automobilį ir jie nuvažiavo. Matė, kaip kiek pavažiavęs pažeidėjas, sustojo, ir su keleiviu pasikeitė vietomis, o tuomet nuvažiavo. Įvykio metu girdėjo, pažeidėjo įbrėžimo garsą bei mano, kad tiek jis tiek V. G. keleivis turėjo matyti kaip durelėmis brėžė į jo automobilį, nes jis tuo metu stovėjo tarpe atidarytų automobilio durelių vairuotojo pusėje. Autoįvykio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis, nes padarytas jo įlenkimas ir įbrėžimas. Padarytą turtinę žalą atlygino draudimas. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. N. paaiškino, kad 2013-03-29 važiavo į darbą kartu su draugu R. K., kuris vairavo automobilį, o ji sėdėjau keleivio vietoje. Kretingoje važiuojant Klaipėdos gatve nuo miesto link Klaipėdos ir sukant iš pagrindinio kelio į šalutinį prie 125 namo, pastebėjo kaip šalutiniame kelyje viduryje kelio stovėjo automobilis. Automobiliui stovint viduryje važiuojamosios kelio dalies, nebuvo laisvo pravažiavimo, todėl R. K. pasuko automobiliu į kelkraščio pusę ir sustojo šalia minėto automobilio. Automobilio vairuotojui išlipus iš automobilio, automobilis pradėjo riedėti atgal ir riedėdamas atidarytomis durelėmis kliudė R. K. automobilį, kuris tuo metu stovėjo. Pažeidėjas įlipo į automobilį ir nuvažiavo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Kęstutis Monkus, Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK vyresnysis patrulis, parodė, kad, kad jis su kolega R. L. 2013-03-29 gavo pranešimą, kad Kretingoje Klaipėdos gatvėje ties 127 A namu įvyko avarija, iš kurios vienas vairuotojas pasišalino. Atvykus į vietą, vairuotojas jiems parodė automobiliui padarytus sugadinimus. Ant automobilio buvo matyti įlenkimas ir likę kito automobilio dažai. Nukentėjusysis nurodė iš įvykio vietos nuvažiavusio automobilio markę, numerius bei kokia kryptimi nuvažiavo minėtasis automobilis. Nuvažiavus nurodyta kryptimi, rado paliktą, baldų gamybos teritorijoje, neužrakintą automobilį, ant kurio matėsi padaryti apgadinimai bei atkreipė dėmesį į tai, kad visas automobilis buvo labai apdulkėjęs, o toje vietoje, prie vairuotojo durelių, kur buvo žymės nuo susidūrimo su kita transporto priemone, buvo nuvalytos dulkės. Apžiūrint automobilį veikė jo garsinė signalizacija, tačiau vairuotojas nepasirodė. Paaiškino, kad nukentėjusiojo nurodytoje vietoje yra kelio įkalnė ir pažymėjo, kad automobilis paliktas laisva eiga, gali riedėti. Paaiškino, kad suradus nukentėjusiojo nurodytą automobilį, jį nufotografavo. „Renault Espace“ buvo raudonos spalvos, o nukentėjusiojo automobilis - baltos spalvos, ant kurio aiškiai matėsi likę raudonos spalvos dažai. Pažeidėjo padaryti administracinio teisės pažeidimai įrodyti Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VTS surinkta medžiaga: 2013-04-05 administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, foto nuotraukomis ir kitais bylos dokumentais. Byloje surinkti įrodymai patvirtina pažeidėją V. G. vairavus automobili ir sukėlė eismo įvykį, padarant žalą kitam asmeniui, bei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepateikus vairuotojo pažymėjimo, t. y. V. G. išlipęs iš vairuojamo automobilio, nepasirūpino, kad jis nepradėtų savaime riedėti ir paliktas automobilis, riedėdamas atidarytomis durelėmis atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino. Kaltininkui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administraciniu teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytam V. G., nurodyti tokie pažeisti KET punktai: 5) eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis; 9) eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (III skyrius. Bendrosios eismo dalyvių pareigos); 152) vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys; (XVII skyrius. Sustojimas ir stovėjimas); 231, 232 p. (XXX skyrius. Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui). Autoavarijos vietos schema, foto nuotraukos bei liudytojų R. K., J. N. ir K. Monkaus žodiniai paaiškinimai teisme bei rašytiniai paaiškinimai o taip pat ir paties pažeidėjo V. G. žodinis paaiškinimas, kad galėjo atsitrenkti į šalia stovėjusį automobilį atdaromis durelėmis,patvirtina, kad įvykio metu buvo atsitrenkta į „Pegeot Partner“ valst. Nr. 44-BF-JS kairės pusės galinį sparną. Šiuo turtu disponavo R. K., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu patirtą turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo atlygino draudimas. Taigi, darytina išvada, kad 2013-03-29 V. G. vairuodamas automobilį „Renaul Espace“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir eismo įvykio metu žala buvo padaryta R. K. priklausančiam turtui. V. G. veika atitinka KET numatytą eismo įvykio sąvoka, pagal kurią eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), yra pateikta, institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 69P-2468433-13 pakankamai ir jie teismo ištirti, bei įvertinti, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju vairuotojas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Iš liudytojų R. K. ir J. N. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas R. K. vairuojamas automobilis, padaryta turtinė žala, kuri atlyginta transporto priemonės draudimo. Liudytojai tiek teismo posėdžio metu, tiek ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad „Renault Espace“ vairuotojas akivaizdžiai matė, kad jo paliktas automobilis su neuždarytomis vairuotojo pusės durelėmis, nuokalnėje riedėjo atbuline eiga, dėl ko jis nedelsdamas įlipo į automobilį, o neuždarytos automobilio durelės, esant nedideliam atstumui tarp automobilių kliudė „Pegeot Partner“ automobilį ir šį kliudymą aiškiai pajuto tiek R. K., tiek ir keleivė J. N.. Liudytojas R. K. nurodė, kad girdėjo durelių brėžimo garsą. V. G. nesutinka su jam inkriminuojamomis aplinkybėmis, kad jis žinodamas, jog padarė eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos, nes teigė, kad nepajuto jog su jo vairuojamo automobilio durelėmis, automobiliui riedant atbulomis vairuotojo atidarytos pusės durelės kliudė kitą transporto priemonę. Teismas kritiškai vertina V. G. aiškinimą, kad jis galėjo nepastebėti susidūrimo ir neišgirsti garso. V. G. parodymus laikyti teisingais nėra pagrindo, nes jis tiek rašytiniuose savo parodymuose, tiek teisme duodamas paaiškinimus dėl įvykio nebuvo nuoseklus, bei jo parodymai priešingi liudytojų R. K. ir J. N. parodymams, tiek surinktai rašytiniai medžiagai: įvykio vietos schemai, fotonuotraukose užfiksuotoms aplinkybėms, jog po eismo įvykio ant automobilio „Pegeot Partner“ yra raudonos spalvos dažų, t. y. spalvos automobilio, kurią vairavo V. G.. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas Kęstutis Monkus bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Iš R. K. ir J. N. paaiškinimų darytina pagrįsta išvada, jog V. G. judant jo vairuojamam automobiliui suprato, kad atidarytomis vairuotojo pusės durelėmis atsitrenkė ir kliudė R. K. vairuojamą transporto priemonę, kuri buvo apgadinta ir tokia situacija pripažintina eismo įvykiu. Įvykus eismo įvykiui, nesant ginčui dėl įvykio aplinkybių, V. G. privalėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o kitu atveju – kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau šių pareigų neįvykdė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tai, kad V. G. parodė, kad po įvykio iš karto nuvažiavo į darbovietę tęsti darbo baldų gamybos ceche, automobilį palikęs įmonės teritorijoje ir negirdėjo garsinės jo signalizacijos, bei apie tai, kad darbo vietos kieme jam priklausantis automobilis yra apžiūrimas policijos pareigūnų bei fotografuojamas, jam niekas iš bendradarbių nepranešė, labai mažai tikėtina, o darytina išvada, kad V. G. vengė bendravimo su atvykusiais policijos pareigūnais, bei neįtikinama ir tai, kad jam atvykus tą pačią dieną į Kretingos rajono PK, policijos pareigūnai jokios informacijos nesuteikė, nepriėmė jo paaiškinimo, nurodydami atvykti kai bus darbe jų viršininkas t. y. visa ši veiksmų ir nustatytų aplinkybių seka leidžia daryti išvadą, kad V. G. savo tokiais veiksmais siekė išvengti administracinės atsakomybės. V. G. paaiškinimai teisme, kad jis įvykio dieną blogai jautėsi ir turėjo sveikatos problemų, niekuo nepatvirtinti ir niekuo nepagrįsti, bei nesudaro prielaidos spręsti, kad dėl sveikatos būklės galėjo nepastebėti įvykusio eismo įvykio. V. G. padaryti pažeidimai institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, kvalifikuoti teisingai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą) ir 130 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs) ir 124¹ str. 7 d. (vairuotojo pažymėjimo nepateikimas), Išnagrinėjus bylą ir įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas suformuluotas aiškiai, ir suprantamai, laikantis ATPK 259 str., 260 str. nuostatų, todėl nesuvaržytos V. G. teisės gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad V. G. yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies (t. y. tame pačiame ATPK skirsnyje numatytas) pažeidimą (b. l. 14-18, ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, jo kaltės laipsnį, turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo būtų galima tik pritaikius V. G. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Priešingu atveju būtų paneigiama įstatymų leidėjo valia, nepaisoma administracinės nuobaudos tikslų. V. G. teigimu, išimtinės aplinkybės, leidžiančios jo atžvilgiu taikyti minėtą straipsnį, yra tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina norint atlikti darbines funkcijas. Šių aplinkybių teismas nepripažįsta išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių pažeidėjui turėtų būti taikoma švelnesnė nuobauda, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo (nes tam tikra asmenų grupė, kurių darbinė veikla ar būtinumas vykti į darbą vairuojant transporto priemonę yra tiesiogiai susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, atsidurtų palankesnėje padėtyje, nei kiti analogiškus pažeidimus padarę asmenys), bet ir neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų. Transporto priemonės vairavimas sukėlus eismo įvykį ir pasitraukimas iš eismo įvykio vietos yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. V. G. darbo pobūdis (stalius-staklininkas) taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu nuvykti į darbą ar vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. V. G., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, ar nuvykimui į darbą turėjo elgtis ypatingai atsakingai, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nepripažįsta padaręs teisės pažeidimų, neteistas, dirba, turi galiojančių administracinių nuobaudų, pirmiau baustas už analogiškų administracinių teisės pažeidimų padarymą, bei už vairavimą transporto priemones esant neblaiviam, o šios aplinkybės rodo, kad jis teigiamų išvadų dėl savo priešingo teisei ir pavojingo elgesio kelyje nepadarė, todėl V. G. skirtina ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis yra artimas sankcijoje numatytam minimumui, su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu, neskiriant administracinio arešto, o už ATPK 124¹ str. 7 d. ir127 str. 2 d. skirti minimalaus dydžio baudas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24str., 27 str., 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. ir 127 str. 2 d., 284 str. 2 d. 286 str., 287 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė

pripažinti V. G. kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 127 straipsnio2 dalyje ir už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti 3100,00 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti 100,00 Lt baudą. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti 20,00 Lt baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3100,00 Lt baudą į valstybės pajamas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams. V. G. įpareigotinas pristatyti vairuotojo pažymėjimą Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Viešosios policijos skyriui tą pačią dieną po nutarimo priėmimo. Bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. 247300010112394300 AB bankas SWEDBANKAS (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030. Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 302², 3024-5 str. nustatyta tvarka per 20 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą. Teisėja Diana Navickienė