Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-824-719/2014

2014 m. lapkričio 13 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. N. ir nukentėjusiojo A. Z. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. N. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. N. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. kovo 27 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,11 ‰ girtumas), neturėdamas teisės jo vairuoti ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta keleivio A. Z. sveikata.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo G. N. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė už ją bausmę. Apeliantai savo skundais ginčija tik nuteistajam paskirtą bausmę, todėl skundus nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 str. 2 d. ir 4 d. nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę <...>.

Šioje byloje skirdamas bausmę G. N. apylinkės teismas atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį (nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą; jo kaltės forma yra nusikalstamas pasitikėjimas), nuteistojo asmenybę (praeityje jis eilę kartų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą; naują nusikaltimą padarė praėjus tik porai mėnesių po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos; charakterizuojamas patenkinamai), į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi; nusikaltimo padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat apylinkės teismas įvertino kitas aplinkybes – G. N. eismo įvykį sukėlė vairuodamas automobilį, kurio vairuoti jis neturėjo teisės; po eismo įvykio jis ėmėsi aktyvių veiksmų sukeltiems padariniams pašalinti; nuteistasis slaugė sužalotą draugą ir pirko jam vaistus; nukentėjusysis prašė skirti nuteistajam kuo švelnesnę bausmę. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į G. N. asmenybę (anksčiau 8 kartus buvo nubaustas administracine tvarka, iš jų 6 kartus už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu; nusikaltimo padarymo metu jis turėjo 2 galiojančias administracines nuobaudas; anksčiau 2 kartus buvo nubaustas už transporto priemonių vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, viena iš šių nuobaudų galioja iki šiol (61–63 b. l.); apeliantas yra jaunas, darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba (67 b. l.); anksčiau jam buvo diagnozuoti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (65, 69 b. l.). Šis teistumas G. N. nėra pirmas – prieš tai jis buvo teistas 9 kartus už tyčinius nusikaltimus. Anksčiau jam buvo paskirta švelnesnė bausmė (2004 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė) ir taikytas jo teisinę padėtį švelninantis teisės aktas (2005 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas), tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Visos šios aplinkybės G. N. charakterizuoja iš esmės kaip neigiamą asmenybę ir leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio ir gyvenimo būdo nepadarė, nepasitaisė ir nenori to daryti, kad G. N. yra linkusi daryti teisės pažeidimus ir pakankamai pavojinga kitiems visuomenės nariams asmenybė, todėl apylinkės teismas pagrįstai paskyrė jam BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kuris savo trukme yra žymiai mažesnis už BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, nei švelnesnėmis bausmėmis, nei atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus apylinkės teismo paskirtos bausmės vykdymas padės sulaikyti G. N. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. Taigi, apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas teisingai įvertino ir tinkamai pritaikė bausmės paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo G. N. paskirta bausmė, kolegijos manymu, yra teisinga, ji atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.

Apeliantai savo prašymus sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę grindžia tuo, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, kad dėl jo nuteistasis labai gailisi ir pergyvena, kad G. N. padėjo nukentėjusiajam, o nusikaltimo padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, apylinkės teismas jau įvertino šias aplinkybes, dalį jų pripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir, įvertinus G. N. paskirtos bausmės griežtumą akivaizdžiai matyti, kad skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į jas. Todėl dar kartą vertinti šias aplinkybes, atsižvelgti į jas ir dar labiau sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl atsižvelgti į nuteistojo skunde deklaruojamą ketinimą mokytis ir ieškoti darbo šiuo metu jokio pagrindo nėra.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė bausmės G. N. paskyrimo klausimą. Apeliacinių skundų argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo G. N. ir nukentėjusiojo A. Z. apeliacinius skundus atmesti.