Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo neveiksnaus G. Š. atstovėms globėjai G. P., advokatei Stanislavai Šulcaitei,

atsakovo Aukštelkės socialinės globos namų atstovams L. M., advokatei Eugenijai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo neveiksnaus G. Š., atstovaujamo globėjos G. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui Aukštelkės socialinės globos namams, trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėji jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestini.

LR CK šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja santykius, atsirandančius dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.). Įstatyme aptartos dvi skirtingos situacijos: turto gavimas be pagrindo (CK 6.237-6.241 straipsniai) ir nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). CK 6.242 str. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Pagal minėto straipsnio 1 d. be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Šiuo atveju atsakovas gauna ne daiktą, o jo praturtėjimas paprastai pasireiškia nepagrįstu sutaupymu ar kitokiu naudos gavimu. Ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo nuo ieškinio dėl be pagrindo gauto turto išreikalavimo (CK 6.237 str.) skiriasi dar dviem požymiais: 1) atsakovo nepagrįstas parturtėjimas arba atitinkamai ieškovo turto sumažėjimas turi egzistuoti ieškinio pareiškimo metu. Jeigu bylos nagrinėjimo metu nebėra atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ar ieškovo turto sumažėjimo, tai nėra pagrindo tenkinti ieškinį; 2) atsakovas privalo grąžinti tik tokią sumą, kuria jis praturtėjo arba kuria sumažėjo ieškovo turtas. Norint taikyti CK 6.242 str., būtinos šios sąlygos: 1) atsakovas turi būti praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Atsakovo praturtėjimas gali pasireikšti tiek tiesioginės turtinės naudos (pajamų, pelno) gavimu, tiek ir atsakovo turto sutaupymu (pvz., įgyjama nuosavybės ar kitokia daiktinė teisė į daiktą, sutaupomos išlaidos, panaikinama skola ir pan.). Tačiau jeigu praturtėjimas įvyko ne ieškovo sąskaita arba dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatyrė nuostolių, ar praturtėjimas įvyko atsitiktiniai dėl to, kad ieškovas veikė savo rizika, tai toks ieškinys negali būti tenkinamas; 2) turi būti atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas, kuris taip pat gali pasireikšti tiek tiesioginiu ieškovo turto sumažėjimu, tiek ir atitinkamų pajamų negavimu, t. y. atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad terminas “kito asmens sąskaita” gali būti aiškinamas, ne tik kaip priežastinio ryšio buvimas tarp nepagrįsto praturtėjimo iš vienos pusės ir turto sumažėjimo iš kitos pusės, bet ir kaip be teisinio pagrindo atliktas veiksmas, kuris sąlygojo praturtėjimą – t. y. jau vien dėl to, kad asmuo neteisėtai įsiveržia į kitam asmeniui priklausančių teisių sferą, laikoma, kad pažeidėjas veikia to, kurio teises jis pažeidžia, sąskaita; 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimas negali būti pateisinamas, t. y. tokiam praturtėjimui nėra teisinio pagrindo (jis negali būti pateisintas nei atitinkamu teisės aktu, nei sandoriu, nei prigimtine prievole); 5) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitų gynimo būdų pagalba. Jeigu atsakovo nepagrįstai gautą naudą galima išieškoti taikant sutartinės, deliktinės civilinės atsakomybės ar daiktinės teisės numatytus gynimo būdus, tai CK 6.242 str. netaikomas; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti ieškinio pareiškimo momentu. Todėl jeigu nepagrįstas praturtėjimas ieškinio pareiškimo momentu jau buvo išnykęs ne dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių, CK 6.242 str. netaikytinas. Jeigu viena šalis patyrė nuostolių, dėl savo pačios kaltės, o kita šalis atitinkamai praturtėjo, tai nėra pagrindo taikyti CK 6.242 str., nes šalis buvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką.

Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima.

Iš Šiaulių apygardos teismo 1999-12-27 nutarties kopijos matyti, jog G. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas visuomenei pavojingas veikas, numatytas LR BK 112 str. 1 d., 105 str. 5 p., atiduotas į psichiatrinę ligoninę sustiprinto stebėjimo sąlygomis ir jam paskirtas priverstinis gydymas (143-144 b.l.). Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-12-17 nutarties turinio nustatyta, jog: Panevėžio apygardos teismo 2001-03-15 nutartimi priverstinis gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ir G. Š. perkeltas į Šiaulių psichiatrijos ligoninę; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-04-10 nutartimi priverstinis gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas, paskiriant gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje; Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-04-10 nutartimi G. Š. priverstinis stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas ir pratęstas į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis (130 b.l.). Iš 2006-05-30 prašymo matyti, jog G. Š. parašė prašymą Šiaulių miesto socialinės rūpybos skyriui dėl jo apgyvendinimo globos namuose (139 b.l.). Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2008-04-03 siuntimo į valstybinius socialinės globos namus Nr. 1G-21-(5.17) matyti, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2007-08-23 sprendimo Nr. 5 „Dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo valstybiniuose globos namuose“ pagrindu G. Š. pasiųstas socialinei globai į Aukštelkės pensionatą (toliau tekste- Aukštelkės socialinės globos namai) dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo valstybiniuose globos namuose (122 b.l.). Iš aptarto nustatyta, jog G. Š. 2008-04-21 iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės perkeltas į Aukštelkės socialinės globos namus ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, jam paskirta ilgalaikė socialinė globa valstybiniuose globos namuose, todėl jo atžvilgiu taikomos 2006-01-19 LR Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 bei LR Vyriausybės 2006-06-14 nutarimo Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatos, reglamentuojančios asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pinigų mokėjimą, asmens finansinių galimybių mokėti socialines paslaugas įvertinimą.

2006-01-19 LR Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 26 str. 3 d. numatyta, jog asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.

LR Vyriausybės 2006-06-14 nutarimo Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 p., 5 p., 8 p., 10 p., 41 p., 42 p., 43 p., 47 p. reglamentuoja, jog: mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui teikiamų socialinių paslaugų rūšį; asmens ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens ar jo globėjo (rūpintojo) ir savivaldybės sutartimi; mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai yra asmens pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios asmenų, savivaldybės ir paslaugų gavėjo susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti; mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą, bet per mėnesį neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą; jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą; savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą.

Iš pažymų apie pajamas matyti, jog G. Š. nuo 2008-04-01 iki 2008-12-31 gavo 540,00 Lt dydžio šalpos pensiją, nuo 2009-01-01 iki 2010-11-30 gavo 720,00 Lt dydžio šalpos pensiją, taip pat nuo 2008-10-01 iki 2009-02-29 jam mokėta 180,00 Lt priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, nuo 2009-03-01 iki 2009-12-31- 360 Lt, o nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 306,00 Lt priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (42-43, 44-45 b.l.). Iš 2007-11-23 Nekilnojamojo turto registro pažymos socialinei paramai gauti matyti, jog G. Š. nuo 1998-10-07 nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35,93 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (131 b.l.). Šiais duomenimis nustatyta, jog ilgalaikės socialinės globos paskyrimo ir apgyvendinimo valstybiniuose globos namuose metu G. Š. ne tik gavo šalpos pensiją bei priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, tačiau nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršijo Šiaulių miesto savivaldybės nustatytą turto vertės normatyvą (šiuo atveju turto vertė viršijo 54316,00 Lt (36 b.l.)), todėl teismas daro išvadą, jog 1 procento, skaičiuojant nuo normatyvą viršijančios turto vertės, dydžio papildomas mokestis už ilgalaikę socialinę globą per mėnesį, t. y. 543,16 Lt, buvo paskaičiuotas pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis LR Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493, 7 skirsnio bei LR Vyriausybės 2006-06-14 nutarimu Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ VII skyriaus nuostatomis, t. y. valstybiniuose globos namuose apgyvendintas G. Š. privalėjo mokėti už jam teiktas nuolatines ilgalaikės socialinės globos paslaugas padidintą mokestį, kurį sudarė ne daugiau kaip 80 procentų jo gaunamų pajamų ir 1 procentas, skaičiuojant nuo G. Š. nuosavybės teise priklausančio turto vertės, viršijančios jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.

2008-04-16 Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir Aukštelkės pensionatas (dabartinis pavadinimas- Aukštelkės socialinės globos namai) pasirašė Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartį Nr. 16 (toliau tekste- sutartį), kuria susitarė dėl ilgalaikių socialinės globos paslaugų Aukštelkės pensionate teikimo G. Š., t. y. jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija mokės po 1353,00 Lt per mėnesį, o G. Š. mokės po 543,16 Lt turto mokesčio per mėnesį tol, kol bus išmokėta 54316,00 Lt suma (5-7 b.l.). Iš 2008-04-21 G. Š. (tuo metu buvusio veiksniu) prašymo matyti, jog jis prašo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus iš jo gaunamų pajamų atskaičiuoti mokestį už pragyvenimą pensionate ir suteiktas socialines paslaugas pagal tuo metu galiojusius LR įstatymus (124 b.l.). Iš sutarties priedų matyti, jog laikotarpiu nuo 2008-08-27 iki 2009-09-03 dėl G. Š. gaunamų pajamų dydžio pasikeitimų buvo keičiama mokėjimo už jam teikiamas ilgalaikės socialinės globos paslaugas kompensavimo tvarka ir dydžiai, tačiau 543,16 Lt mokesčio dalis, skaičiuojama nuo turto vertės, viršijančios normatyvą, nekito, o prievolė G. Š. mokėti šią mokesčio dalį išliko ir jis nebuvo atleistas nuo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą (134-137 b.l.). Todėl konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai reikalavo iš ieškovo sumokėti mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą 543,16 Lt dalį kas mėnesį, paskaičiuotą nuo ilgalaikės socialinės globos paslaugas gaunančio asmens turto vertės, viršijančios normatyvą.

Iš 2008-04-18 pasižadėjimo kopijos matyti, jog G. P. Šiaulių miesto socialinės paramos skyriui įsipareigojo mokėti 543,16 Lt turto mokestį kas mėnesį, kol bus išmokėta 54316,00 Lt ir nurodė, jog tuo metu vyko procesas dėl jos paskyrimo G. Š. turto administratore (138 b.l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-06 sprendimu G. Š. pripažintas neveiksniu (140-141 b.l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-07-14 nutartimi neveiksniam G. Š. nustatyta globa ir jo globėja bei turto administratore paskirta G. P. (32-33 b.l.). Iš kasos pajamų orderių ir mokėjimo nurodymų kopijų matyti, jog laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2010-10-31 G. P. atsakovui sumokėjo 16475,85 Lt sumą (8-31, 34, 59 b.l.), t. y. G. P. sumokėjo atsakovui teisės aktu numatytą ilgalaikės socialinės globos mokesčio dalį už G. Š. suteiktas ilgalaikės socialinės globos paslaugas, o būtent vykdė įstatymo nustatytą G. Š. prievolę atsakovo atžvilgiu.

Atmestini ieškovo atstovių argumentai, jog atsakovas neturėjo teisės reikalauti ieškovo mokėti 543,16 Lt mokestį dėl rašytinės sutarties tarp ieškovo ir atsakovo nebuvimo, kadangi rašytinės sutarties tarp ilgalaikes socialines globos paslaugas gaunančio asmens (ieškovo) ar jo globėjo ir savivaldybės (trečiojo asmens) nepasirašymo faktas nepaneigia teisės akto (LR Vyriausybės 2006-06-14 nutarimo Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 43 p.) numatytos pareigos mokėti padidintą mokestį už ilgalaikę socialinę globą, kadangi G. Š. turi nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija Šiaulių miesto savivaldybės nustatytą turto vertės normatyvą. Be to, pažymėtina, jog tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Aukštelkės pensionato (dabartinis pavadinimas- Aukštelkės socialinės globos namai) 2008-04-16 pasirašyta Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis Nr. 16 (toliau tekste- sutartį), kuria aptarta ilgalaikių socialinės globos paslaugų Aukštelkės pensionate teikimo G. Š. tvarka ir mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška, bei po 5 dienų, t. y. 2008-04-21 parašytas G. Š. (tuo metu buvusio veiksniu) prašymas iš jo gaunamų pajamų atskaičiuoti mokestį už pragyvenimą pensionate ir suteiktas socialines paslaugas pagal tuo metu galiojusius LR įstatymus leidžia teismui manyti, jog G. Š. buvo supažindintas su minėtos sutarties sąlygomis ir žinojo jo atžvilgiu nustatytą mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžius ir mokėjimo tvarką. Taip pat atmestini ieškovo atstovės globėjos G. P. argumentai dėl 2008-04-21 G. Š. prašymo surašymo atgaline data ir ieškovo parašo jame suklastojimo, kadangi minėtų aplinkybių ieškovo atstovės teisme neįrodinėjo, nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, byloje šio dokumento klastojimo faktai nebuvo nustatyti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šio dokumento tikrumu.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą bei išklausęs ieškovo ir atsakovo atstovų teisme duotus paaiškinimus, remdamasis atsiliepimais į patikslintą ieškinį bei ištyręs bylos rašytinius duomenis teismas daro išvadą, jog atsakovas Aukštelkės socialinės globos namai 16475,85 Lt sumą iš ieškovo G. Š. įgijo remdamasi teisės aktu, todėl preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu (CK 6.242 str.) turto išreikalauti negalima, todėl ieškinys atmestinas.

CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau tekste – rekomendacijos) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams (advokato padėjėjams). Atsakovo atstovai prašo teismo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1500,00 Lt (162 b.l.), kurios buvo patirtos dėl atsakovui atstovavimo teisme. Pagal rekomendacijų 9 p. susumavęs atstovavimo teisme laiką (2012-05-25 parengiamojo posėdžio trukmė- 30 min.-1 atstovavimo teisme valanda; 2012-07-03 teismo posėdžio trukmė- 1 val. 30 min.- 2 atstovavimo teisme valandos), bei įvertinęs rekomendacijų 8.18 p. numatytą užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalų dydį (0,15 koeficientas nuo minimalios mėnesinės algos, t. y. 120,00 Lt), teismas daro išvadą, kad pagal rekomendacijas atsakovo patirtos 1500,00 Lt išlaidos už atstovavimą teisme yra viršytos, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina rekomendacijų maksimalių dydžių neviršijanti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis- 360,00 Lt (3 val. x 120,00 Lt = 360,00 Lt) (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

Kadangi ieškinys atmestas, o ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (2011-05-16 Šiaulių VGTPT sprendimu Nr. SP-1912(7.1333) dėl antrinės tisinės pagalbos suteikimo), teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 270 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 str. 1 d., 6.242 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovo neveiksnaus G. Š., atstovaujamo globėjos G. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui Aukštelkės socialinės globos namams, trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. Š. globėjos G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui Aukštelkės socialinės globos namams, juridinio asmens kodas 290791630, buveinė- Poilsio g. 16A, Aukštelkės k., 80181 Šiaulių r., 360,00 Lt (trijų šimtų šešiasdešimties litų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.