Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims A. Ž., VĮ Registrų centrui ir Širvintų rajono savivaldybės administracijai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškimu prašoma nustatyti faktą, jog pareiškėja su A. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuosavybės teises į automobilių svarstyklių pastatą su priestatu įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 1999 m. žemės ūkio bendrovės „Kabarkšta“ visuotinio narių susirinkimo metu buvo nuspręsta bendrovę likviduoti, o jos nekilnojamąjį turtą nuspręsta parduoti bendrovės pajininkams pagal pajininkų įnašus, o dalį turto parduoti. Susirinkimo metu buvo nuspręsta pareiškėjai parduoti automobilių svarstyklių pastatu. 1999 m. gegužės 9 d. pareiškėja pagal surašytą važtaraštį Nr. 200539 sumokėjo 50 Lt už automobilių svarstyklių pastatą ir 1999 m. gegužės 9 d. Žemės ūkio bendrovė „Kabarkšta“ pagal turto perdavimo aktą perdavė automobilių svarstykles su pastatu pareiškėjai (b.l. 5-6). Tai patvirtina ir 1999 m. gegužės 9 d. ŽŪB kasos pajamų kvitas (b.l. 7).

Teismo posėdžio metu pareiškėja, suinteresuotas asmuo A. Ž. ir abu apklausti liudytojai patvirtino, kad patvirtino, kad nuo 1999 m. pabaigos pareiškėja ir jos vyras, nupirktą pastatą naudoja kaip savo, jame laiko traktorių, sėjamąją, bulviakasę ir kitus daiktus, pastatą suremontavę. Pastato niekas kitas nenaudoja. VĮ registro duomenimis daiktinės nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą nėra įregistruotos. Nurodytas turtas gali būti nuosavybės teisės objektu. Apie šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta spaudoje CPK 532 str. nustatyta tvarka. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą, neginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Pareiškėja ir jos vyras iki šiol pastatą naudoja sandėliavimui, technikos laikymui ir pan., t.y. naudojasi nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų ir jokie kiti asmenys jais nesinaudoja. Pareiškėja su vyru sąžiningai įgijo nurodytą automobilių svarstyklių pastatą ir teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1999 m., t.y. ne mažiau negu dešimt metų valdo kaip savo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėja būtų įgijusi turtą kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, jog M. Ž. ir A. Ž. valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę, t.y. nustatyti, kad pareiškėja M. Ž. ir A. Ž. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į automobilių svarstyklių pastatą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 530–533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nustatyti faktą, kad, M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę automobilių svarstyklių pastatą su priestatu, (1P1/p), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.