Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-63-576/2015

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-04-28
Bylos Nr.: II-63-576/2015
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-13715-2014-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Nida Vigelienė
Pažeidėjas: G. B.

Kategorijos

50.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-63-576/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13715-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 50.21., 52.3 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Jekaterinai Piotrovskai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovams Jolitai Survilienei, Mantui Sližauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. skundą dėl Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2014-10-27 nutarimo Nr. 17-7-644 (8.22-19) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas M. S. G. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 17-7-644-(8.22.-19) dėl to, kad 2014-10-07 15.10 val. daugiabučio gyvenamojo namo palėpės patalpose, (duomenys neskelbtini), laikomos degios medžiagos (medinės lentos, medinės, popierinės, plastikinės dėžės, drabužiai ir kt.), tuo G. B. pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64, 72 punkto reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 192 str. 1 d.

Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2014-10-27 nutarimu Nr. 17-7-644 (8.22-19) G. B. buvo paskirta 25 Lt bauda už LR ATPK 192 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, t.y, dėl to, kad jis daugiabučio gyvenamojo namo palėpės patalpose, (duomenys neskelbtini), laikė degias medžiagas (medines lentas), tuo pažeisdamas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64, 72 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad išanalizavus administracinio teisės pažeidimo sudėtį, akivaizdu, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 17-7-644 (8.22-19) priimtas nepagrįstai, nes nėra visų būtinų jo sudėties elementų, o būtent, pareiškėjas asmeniniais tikslais naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančia palėpe, neįgyvendino jokios teisei priešingos veikos, kuri būtų nustatyta norminiuose teisės aktuose. Teisė į nekilnojamąjį turtą yra daiktinė teisė, o daiktinė teisė yra civilinės teisės dalis, kurioje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Jei nėra bent vieno pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elemento, tai negalima pripažinti ir esant administracinį teisės pažeidimą. Šiuo atveju žala padaryta nebuvo, todėl nėra ir priežastinio ryšio. Jo veikoje neįžvelgiama ir subjektyviosios pusės elementų – nėra nei pažeidimo kaltės, nei motyvo, nei tikslo. Patalpos, kuriose yra laikomos lentos, yra įregistruotos kaip neįrengta pastogė, ne palėpė, kaip nurodyta skundžiamame nutarime. Taip pat ši patalpa nėra viešoji nuosavybė. Ši pastogė priklauso asmeninės nuosavybės teise G. B., ji yra atidalinta ir izoliuota. Nors Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 1 punkte įtvirtinta, jog taisyklės taikomos, neatsižvelgiant į nuosavybės formą, tačiau šiuo atveju kalbama apie asmeninę nuosavybę, kurią gina LR Konstitucija. Konstitucijos 23 str. yra įtvirtinta, kad nuosavybė yra neliečiama. LR Konstitucinis teismas 2000-07-05 nutarime išaiškino, kad Konstitucijos 23 straipsnio normomis laiduojama nuosavybės teisių apsauga. Šiame straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas įpareigoja kitus asmenis nepažeisti savininko teisių. Šiuo konkrečiu atveju neįrengtoje pastogėje sandėliuojamos lentos, kurios reikalingos minėtos pastogės remontui. 2014-10-08 Vilniaus apsk. Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas M. S. kreipėsi į pareiškėją kaip į pastogės savininką ir prašė įleisti jį į patalpas užfiksuoti neva padarytą pažeidimą. Jau vien šis poelgis suponuoja tai, kad neįrengta pastogė nėra visų gyventojų nuosavybė ir nėra bendro naudojimo patalpos, į kurias gali patekti kiekvienas asmuo. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas būtent Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių III skirsnio „Statiniai ir patalpos“ 72 punkto pagrindu, kuriame numatytas reikalavimas „draudžiama palėpėse laikyti bet kokias medžiagas, įrengti sandėlius, gamybines patalpas, išskyrus kūrybines dirbtuves. Palėpės turi būti užrakintos, o raktai laikomi prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima būtų paimti bet kuriuo metu“. Šiame skirsnyje įtvirtini bendrieji priešgaisrinės saugos reikalavimai bendrojo naudojimo patalpoms, o kaip minėta aukščiau, patalpos, kuriose laikomos lentos, yra izoliuotos, įregistruotos kaip neįrengta pastogė ir yra asmeninė nuosavybė. Analizuojant taisyklių 72 punktą, neaišku, kokias medžiagas draudžiama laikyti, tačiau aiškinant minėtą taisyklių punktą, darytina išvada, kad tokio pobūdžio patalpose yra draudžiamas bet kokių medžiagų, t.y, bet kokio pavidalo medžiagų laikymas. Kadangi sąvoka „medžiagos“ yra labai plati, medžiagos gali pasireikšti daugeliu pavidalų, vadinasi bet kokių daiktų laikymas yra draudžiamas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neteisingai pareiškėjui pritaikant minėtų Taisyklių 72 punktą, nors šiame punkte įtvirtintas reikalavimas taikomas bendro naudojimo palėpėms, o ne neįrengtoms pastogėms, esančioms asmenine nuosavybe. Akivaizdu, kad netinkamai pritaikius normą, administracinė atsakomybė taip pat nekyla. Kadangi daugiabučiame name esanti neįrengta pastogė priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, jam yra trukdoma tinkamai naudotis daiktu ir sandėliuoti lentas, kurios reikalingos minėtos pastogės remontui.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundo netenkinti, nurodė, kad Vilniaus apsk. PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas 2014-09-16 elektroninio G. B. prašymo imtis priemonių užkirsti kelią galimam gaisrui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), neįrengtoje pastogėje, kurios savininkai yra V. B. ir G. B., pagrindu, vadovaudamasis Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto PAGD direktoriaus 2010-02-22 įsakymu Nr. 1-63, 19 punktu, pavedė atlikti minėtų patalpų operatyvinį priešgaisrinį techninį patikrinimą bei įvertinti situaciją. Patikrinime dalyvavo specialistai M. S., S. B., taip pat G. B., A. B., V. B.. Patikrinimo metu buvo atliekamas faktinių aplinkybių fiksavimas. Pareigūnai nustatė, kad pasitvirtino elektroniniame pranešime nurodyta informacija – pastogės patalpose laikomos įvairios degios medžiagos (medinės lentos, medinės, popierinės ir plastikinės dėžės, drabužiai ir kt. daiktai), nustatytas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64, 72 punkto reikalavimų pažeidimas. Gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra priskiriamas prie IV grupės objektų, kurių priešgaisriniai techniniai patikrinimai yra atliekami pasirinktinai, atsižvelgiant į gaisrų statistiką bei kitas aplinkybes VPP skyriaus viršininko nuožiūra. Pagal objektų patikrinimo atlikimo tvarkos aprašo 22 p. „patikrinimo metu nustačius teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, surašomas privalomasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ (4 priedas) ir taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės“. Priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, gyventojų, įmonių ir organizacijų teises bei pareigas priešgaisrinės apsaugos srityje nustato Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas. Šio įstatymo 10 str. 2 d. 1 p. imperatyviai nurodo LR gyventojų pareigą laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. LR ATPK 192 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma, nustatanti administracinę atsakomybę už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Institucija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas dėl to, kad patalpos, kuriose yra laikomos lentos, yra įregistruotos kaip neįrengta pastogė, o ne palėpė, ši patalpa nėra viešoji nuosavybė, o priklauso G. B. asmeninės nuosavybės teise, ji atidalinta ir izoliuota. Statybos techninio reglamento 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos“, patvirtinto LR aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 7 punkte, įtvirtinta sąvoka, reiškianti, kad pastogė (palėpė) yra erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės aitvarų ir šlaitinio stogo; pastogės išorės sienų aukštis ne didesnis kaip 1,7 m, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki išorės sienos išorinio susikirtimo su šlaitinio stogo apatine dalimi, o mažiausias šlaitinio stogo kampas nuo vertikalės – 10 laipsnių. Tokiu būdu pastogė ir palėpė yra tapatūs žodžiai savo prasme, naudojami toms pačioms pastato patalpoms nurodyti ir yra apibūdinami kaip erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo. Todėl yra visiškai nesuprantamas pareiškėjo siekis suteikti minėtiems žodžiams skirtingas reikšmes, o ne kreipti dėmesį į jo prasmę ir tapatų apibūdinimą. Gaisro kilimo rizika yra visuotinai žinomas dalykas, būtent todėl statiniams ir keliami priešgaisrinės saugos reikalavimai, valstybėje veikia valstybinės priešgaisrinio gelbėjimo tarnybos. Kad tokia rizika yra reali, pripažino ir pats pareiškėjas 2014-09-16 skunde, prašydamas imtis priemonių ir užskirsti kelią galimo gaisro, daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), neįrengtoje pastogėje, kilimui. Daugiabučių gyvenamųjų namų palėpėse kylantys gaisrai yra vėlai pastebimi – pagal 2014 m. kilusių gaisrų palėpėse statistiką, jie pastebėti jau degant atvira liepsna, o taip pat sunkiai prieinami gaisrus gesinantiems ugniagesiams gelbėtojams ir sukeliantys ypatingai skaudžias pasekmes. Taisyklių 1 punkte yra įtvirtinta, kad šios taisyklės nustato bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys. Būtent dėl aukščiau išvardintų priežasčių eksploatuojamiems statiniams keliami priešgaisrinės saugos reikalavimai nėra skirstomi pagal jų nuosavybės formą, todėl tai, kad tikrinta patalpa priklauso G. B. asmeninės nuosavybės teise, o nėra viešoji nuosavybė, nesuteikia pareiškėjui teisės nesilaikyti visuotinai privalomų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas klaidingai nurodė Taisyklių III skyriaus „Statiniai ir patalpos“ 72 punkto paskirtį, minėdamas, kad šiame skyriuje yra įtvirtinti bendrieji priešgaisrinės apsaugos reikalavimai bendro naudojimo patalpoms. Šių Taisyklių 59 punktas minėtame 3 skyriuje nurodo šio skyriaus nuostatų taikymo sritį, neišskiriant nuosavybės objektų: „Šiame skyriuje išdėstyti gaisrinės saugos reikalavimai eksploatuojamiems statiniams ir patalpoms“. Šio skyriaus nuostatų taikymo sritis taip pat nėra išskirta pagal nuosavybės formą ir ji vienodai taikytina visiems eksploatuojamiems statiniams, tiek bendrojo naudojimo patalpoms, tiek asmeninės nuosavybės teise naudojamoms patalpoms. Pareiškėjas neginčija fakto, kad palėpėje laiko medžiagas (medines lentas). Pareiškėjas analizuodamas Taisyklių 7 punkte įtvirtintą medžiagų laikymo draudimą, ignoruoja šio punkto esmę ir minėto draudimo pagrindą, kad „palėpėse laikyti degias medžiagas draudžiama“. Degios medžiagos yra apibūdinamos kaip galinčios greitai užsidegti po sąlyčio su uždegimo šaltiniu. Priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose jos yra skirstomos pagal produktų degimo klases, tačiau net ir nesigilinant į šį skirstymą, visuotinai yra žinoma ir suprantama, kad mediena yra degi medžiaga. Priešgaisrinės sagos taisyklių reikalavimai yra prevencinio pobūdžio, kurių tinkamas laikymasis mažina gaisrų kilimo riziką, padeda išvengti nelaimių bei jų skaudžių pasekmių. Pareiškėjas skunde neginčija fakto, kad palėpėje laiko degias medžiagas (medines lentas, žada jas išnešti), dalis palėpės yra jo nuosavybė, tokiu būdu manytina, kad visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 192 str. 1 d. sudėties elementai yra akivaizdūs. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2014-09-16 skunde prašė imtis priemonių ir užkirsti kelią galimo gaisro kilimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), neįrengtoje pastogėje, darytina išvada, kad jis numatė tokio veikimo žalingas pasekmes, ir ši veika jo atžvilgiu kvalifikuotina kaip neatsargi. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas tinkamai pritaikė teisės normą, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė nutarimą skirti administracinę nuobaudą, prašo palikti Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus nutarimą Nr. 17-7-644 (8.22-19) nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje parodė, kad jis palaiko savo skundą. Jie turi nuosavybės teise priklausančią patalpą (duomenys neskelbtini), neįrengtoje pastogėje, kartu su V. B. yra jos bendrasavininkiai, bet jau 10 metų negali patekti į vieną savo patalpą. Jo pastogės patalpa yra 80-1, o dėl patalpos Nr. 80-2, 2005 m. su V. B. buvo pasirašytas toks susitarimas, kad patalpa 80-1 naudojasi jis, o V. B. naudojais kitomis patalpomis. V. B. priklauso 50 kvadratų šios patalpos, bet jie nėra oficialiai atsidalinę. Patalpoje Nr. 80-2 yra V. B. daiktai, jo paties daiktų ten nėra. Šios patalpos yra užrakintos, jis negali patekti į patalpas Nr. 80-2. Jie nėra nei karto toje patalpoje buvę, nes V. B. neduoda tos patalpos raktų. Vis laiką buvo su V. B. vykdomas susirašinėjimas, kad jis duotų raktus ir išsikraustytų iš tos dalies, bet jis ignoruoja tuos prašymus. Iš kitų asmenų žinoma, kad į tą patalpą buvo renkamos ir nešamos šiukšlės iš kieme esančių konteinerių. Tai kelia grėsmę namo gyventojams, todėl jis kreipėsi į Priešgaisrinę apsaugos tarnybą, į Viešosios policijos tarnybą. Viešosios policijos pareigūnai surašė V. B. nutarimą, kad jis neleidžia naudotis tarp dviejų patalpų esančia patalpa ne tik jiems, bet ir kitiems namo gyventojams. Tačiau ta institucija, į kurią jis kreipėsi su prašymu, surašė protokolą jam formaliai, ir abiem bendrasavininkiams: ir jam ir V. B. paskyrė po tokią pačią baudą, o jis iki šiol negali patekti į savo patalpą (Nr. 80-2). Atvykusiems pareigūnams buvo parodytos patalpos, jie apžiūrėjo ir V. B. naudojamą dalį, kuri priklauso ir jiems. Jų naudojamoje patalpoje (Nr. 80-1) viskas yra sutvarkyta, šiukšlės išneštos, viskas tvarkingai sudėta, sudėtos statybinės medžiagos. Pastogėje esančios lentos tikrai nėra jo, tos lentos yra paliktos bendrovės, kuri remontavo stogą dar 2003 metais. Buvo atliktas stogo remontas, bet netrukus paaiškėjo, kad darbas atliktas nekokybiškai, atitinkamai konstrukcijos ir apšiltinimo medžiaga supelijo, dėl to nieko negalima padaryti, tik pilnai išardyti stogą, pakeisti konstrukcijas ir pakeisti apšiltinimo medžiagą. Šiems darbams reikia visų bendrasavininkių sutikimo, kurie nenori už jau kartą atliktus darbus mokėti tokių pačių pinigų, todėl 2007 m. ir 2009 m. buvo priimti bendrijos sprendimai įpareigoti bendrijos pirmininkę R. Č. kreiptis į teismą dėl stogo remonto broko ištaisymo. Ji to nepadarė, todėl jie buvo priversti išeiti iš bendrijos ir šiai dienai nėra bendrijos nariai, nors turi didesnę pastogės patalpų dalį. Jie patys pagal CK normas negali atlikti stogo remonto, gali tik įrengti jiems nuosavybės teise priklausančią patalpą, bet to negali padaryti, kol nesutvarkytas stogas. Iš tų pačių medžiagų yra padaryta visa stogo konstrukcija. Kada buvo atliktas remontas, darbuotojai užnešė tas likusias lentas į palėpę, tada jis buvo tik 1/100 pastogės dalies savininkas, po to supirko tas dalis ir tapo savininku. Jis pats į palėpę jokių medžiagų nenešiojo. Kita - tai ventiliacijos šachtos statybos medžiagos paliktos, paliko ją rekonstruojant. Negali neigti, kad tos lentos yra ne jo, nes jos guli jo patalpoje jau dešimt metų. Galima taip galvoti, kad jeigu palėpė priklauso jam 10 metų, tai ir ten esantys daiktai yra jo, bet jie iš tikro ne jam priklauso, o įmonei, kuri atliko viso namo remonto darbą. Jis negali judinti tų lentų, nes jos priklauso visiems bendrasavininkiams, nors jis ir yra pastogės savininkas. Tos kitos patalpos (80-2) bendrasavininkiai yra visi namo gyventojai, ten pilna visko yra užgriozdinta. Pareigūnai įsivaizduoja, kad Gaisrinės saugos taisyklių 72 p. neprieštarauja LR Konstitucijai, kuri kaip ir LR Civilinis kodeksas nustato, jog yra gerbiama ir neliečiama nuosavybė. Šiame punkte nurodoma, kad jis negali laikyti degių medžiagų ir raktai turi būti viešai prieinamose vietose. Toks aktas negali būti taikomas šioje byloje. Pareigūnams jis yra privalomas, bet jam ne. Šis aktas negali nustatyti, jog jis privalo pakabinti visiems prieinamoje vietoje raktus nuo savo asmeninės nuosavybės, kad bet kas galėtų ten užeiti. Ta įsakymo dalis turi būti keičiama, nes trukdo savininkui valdyti, naudotis ir disponuoti turtu. Jis kaip patalpų savininkas turi teisę spręsti, ką laikyti savo patalpose. (b.l. 80-81, 91-92, 102-103)

Nutarimą priėmusios institucijos atstovė J. S. teismo posėdyje nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas G. B. surašytas teisingai ir pagrįstai už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 72 punkto pažeidimą, t.y, už tai, kad jis laikė palėpėje degias medžiagas. Pareigūnai rėmėsi galiojančiais teisės aktais, kitaip pasielgti toje situacijoje negalėjo. Gaisrinės saugos taisyklės yra teisės aktas, skirtas įgyvendinti prevencines priemones, saugoti asmenų turtą, gyvybę, sveikatą, užkertant kelią gaisrui. Šių taisyklių reikalavimai yra nuolat peržiūrimi, vertinamas jų aktualumas, yra atsižvelgiama į gaisrų statistiką ir jų sukeltas pasekmes. Gaisrai, kylantys palėpėse, yra nereta problema, jie gali kilti tiek gyvenamosiose, tiek negyvenamosiose palėpėse. Negyvenamosiose palėpėse jie ypatingai pavojingi, nes per vėlai pastebimi ir sunkiai prieinami gelbėtojams, o pasekmės skaudžios ir pažeidžiančios visų žmonių interesus. Pareiškėjas nagrinėjant bylą pakeitė savo poziciją. Iš pradžių tiek skunde dėl nuobaudos skyrimo, tiek savo paaiškinime jis yra rašęs, kad šiuo konkrečiu atveju neįrengtoje pastogėje yra sandėliuojamos lentos, kurios skirtos minėtos pastogės remontui, kad V. B. trukdo jam naudotis savo daiktu ir sandėliuoti lentas, skirtas pastogės remontui. Po to jis teigia, kad tos lentos visiškai jam nepriklauso. Konstitucijos 23 str. yra įtvirtinta, kad nuosavybė yra neliečiama, tačiau Konstitucinis teismas savo praktikoje konstatavęs, kad Konstitucijos 23 str. įtvirtina nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą, tai reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti visus veiksmus, išskyrus įstatymų uždraustus. Priešgaisrinės apsaugos įstatymas įtvirtina asmens pareigą laikytis priešgaisrinės apsaugos reikalavimų ir nepažeidinėti jų. Pareiškėjas sakė, kad pareigūnai neturėjo jokio pagrindo užeiti į patalpas, tačiau tą pagrindą pats pareiškėjas pirminiame skunde ir išdėstė, kada kreipėsi į priešgaisrinę tarnybą, kad ten laikomos degios medžiagos ir yra grėsme gaisrui kilti. To prašymo pagrindu buvo atliekamas operatyvinis patikrinimas. Namas priklauso 4 grupei pagal objektų skirstymą, todėl jame operatyviniai priešgaisriniai patikrinimai atliekami pagal poreikį. Tikrai nėra taip, kad ateinama ir įeinama be jokio pagrindo, buvo išrašytas pavedimas, jis buvo pasirašytas. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad gulinčios 11 metų lentos yra ne jo ir jis negali jų judinti. Skundą padavęs asmuo yra patalpos savininkas, ir kas daugiau atsako už ten esančių patalpų priešgaisrinę apsaugą, jeigu ne savininkas. Jeigu jis supranta, kad degios medžiagos palėpėje yra blogai, tai jis privalėjo tas lentas išnešti. (b.l. 103, 123)

Institucijos priėmusios nutarimą atstovas M. S. teismo posėdyje nurodė, kad visi priešgaisrinės tarnybos pareigūnai savo darbe vadovaujasi priešgaisrinę saugą priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų patikrinimo atlikimo tvarkos aprašu. Šis aprašas nustato, kaip pareigūnai tikrina, kaip laikomasi teisės aktų, nustatančių objektų priešgaisrinės saugos reikalavimus. Jame išdėstytas principas, kad patikrinimo metu nustatęs teisės aktų reikalavimų neatitikimus, pareigūnas privalo surašyti nurodymą dėl objekto ir taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones. Tikrintas objektas yra 4 grupės, jis nėra įtraukiamas į planinių objektų sąrašą, todėl turint pagrįstą pagrindą, šiuo atvejų gavus skundą, gali atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą. Iš viršininko gavo pavedimą atlikti operatyvinį patikrinimą, būtent prašyme minėtos palėpės. Gavus pavedimą kartu su kolege nuvyko į (duomenys neskelbtini), prieš tai susisiekė su G. B. ir V. B., suderino dėl atvykimo laiko telefonu, prieštaravimo nebuvo. Pirmiausia juos pasitiko V. B., su juo užlipo iki tos palėpės dalies, kuri nurodyta skunde. Pirma V. B. atrakino savo dalį, tai būtent 80-2, kadangi nuo 80-1 patalpų durų rakto V. B. neturėjo. Apsižiūrėjo tas patalpas, buvo vykdomas fotofiksavimas, būnant ten susisiekta su ponu G. B.. G. B. minėjo, kad šiuo metu yra kažkur išvykęs, ateis žmona, atrakins ir įleis pareigūnus. Atėjo žmona atrakino, jokių prieštaravimų nebuvo, jie pasakė, kokių pagrindu atvyko, nes gavo skundą dėl visos palėpės, kuri pagal planą yra vientisa patalpa. Apžiūrint 80-1 patalpą, atvyko G. B., todėl iš karto vietoje buvo rašomi nurodymai priešgaisrinės būklės pagerinimui bendrasavininkiams, tiek vienam, tiek kitam savininkui, kad pašalinti laikomas medžiagas iš palėpės. Ant to pačio nurodymo G. B. savo ranka pasirašė įsipareigojimą išnešti tas lentas. Buvo susisiekta su V. B. ir G. B., jie buvo iškviesti į valdybą ir jiems buvo surašyti protokolai ir buvo skirtos administracinio poveikio priemonės. Jų inspektoriai nesprendžia nuosavybės problemos, vienam žmogui gali pasirodyti, kad tai degios medžiagos, kitam, kad vertingas turtas. Jie atstovauja priešgaisrinę saugą ir sprendžia pagal medžiagų degumą. Kai daromas remontas, kurio metu negyvenamosios patalpos (palėpė) keičiama į gyvenamąsias patalpas, reikia turėti leidimą tokiems darbams atlikti, o čia jau dešimt metų niekas nebuvo daroma. Degių medžiagų apskritai negalima laikyti palėpėse, nes palėpė yra viso namo konstrukcija, dėl degių medžiagų padidėja gaisro apkrova. Nesako, kad tas lentas reikia išmesti, galima jas laikyti kitoje vietoje. G. B. išskiria, kad jo lentos yra nedegios, o kaimynų galimai šiukšlės ir degios. Dviprasmis tų medžiagų vertinimas - kad dėl savo patalpoje esančių lentų pavojaus neįžvelgia, o dėl kaimyno įžvelgia, keistai skamba. Dėl to, kad tos lentos pagal G. B. bus naudojamos stogui atnaujinti, tokiu atveju jos turėtų būti papildomai internuojamos, kadangi turi būti užtikrinta nedegumo klasė. Taigi yra skirtumas, ar lentos yra prikaltos prie stogo, ar ne. (b.l. 103-104)

Liudytojas V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2004 m. kaimynai pardavinėjo savo palėpės dalis ir jie išsipirko tas dalis. Su laiku pas juos su bendrasavininkiu palėpėje viskas kaupėsi, o siekis priskirti visus daiktus jam ir jo motinai yra nesąžiningas. Jo manymu, tie daiktai priklauso jiems abiem, nes jie įsigijo palėpę su ten jau esančiais daiktais. Aišku, jo daiktų ten irgi yra. Atsakomybės jis neatsižadėjo ir siekia ją įvykdyti. Pareigūnai padarė nuotraukas visose pusėse, kur buvo sukrautos lentos, išardytas statinukas, kurie yra nuo G. B. pradėtų neteisėtų inžinerinių sistemų ardymo darbų, kuriuos sustabdė namo bendrijos įgaliotinė. Tuo metu spalio mėn. buvo atėję pareigūnai, jiems buvo parodyta palėpė. Nr. 80-2, 80-1 patalpos yra viena didelė erdvė, ūkiniai pastatukai, čia nepavaizduotas susijungimas, šios dalys nėra padalintos. 2014 m. spalio 7 d. palėpėje buvo dėžės, lentos, stiklainiai, rakandų nuo seno, ten tikrai buvo daug daiktų. Šiam laikui palėpė neįrengta. Jis visą laiką prašė, kad G. B. leistų turėti savo dalį. Jam priklauso kažkur 50 kv. Dar rugpjūčio mėn. jie susirašinėjo, jis norėjo turėti savo dalį, bet jis iki šiol jam neatsakė. G. B. pozicija buvo tokia: arba iš jo pirkti jo dalį, arba jam parduoti savo dalį. Dokumentas, kad naudotųsi neįrengta patalpa, buvo pasirašytas kažkur 2005 m. pabaigoje arba 2006 m. pradžioje. 2014 m. spalio mėn. palėpėje buvo buvusių gyventojų daiktai, G. B. įsigytų daiktų buvo, degių medžiagų buvo, ten buvo lentos, dėžės, vienoje pusėje buvo tikrai jo (liudytojo) lentos, kitoje pusėje lentos nuo to statinuko, kurį išardė G. B.. Jis į tą pusę (Nr. 80-1) jokių interesų neturėjo. Jo daiktai stovėjo 80-2 patalpoje, tai ta dalis, kuri apima nuo kamino į pietus ir link rytų. Nuo patalpos Nr. 80-2 raktus jis turėjo, o raktus nuo patalpos Nr. 80-1 turėjo G. B. šeima. B.l. 17 6-oje nuotraukoje yra išardytos medžiagos. Jis mano, kad tos medžiagos yra degios (b.l. 104-105)

Liudytoja A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad pareigūnai atvyko, kai jos vyro nebuvo. Jis paskambino ir pasakė, kad reikėtų nueiti į pastogę. Ji atėjo ir rado du pareigūnus ir bendrasavininkį V. B.. Jie į tą pastogę, esančią (duomenys neskelbtini), negalėjo įeiti nuo tada, kai ją įsigijo. Ji pirmą kartą ten pateko su priešgaisrinės saugos darbuotojais. Kaimynai yra pasakoję, kad ten yra prinešta šiukšlių, kad ten nešamos visokios atliekos, daiktai, ir jie susirūpino, kad ten nekiltų gaisras. Ji matė ten daug šiukšlių, yra pavojus kilti gaisrui, todėl jie kreipėsi į priešgaisrinę tarnybą, kad įpareigotų V. B. išnešti šiukšles, kad jie galėtų patekti į jiems priklausančią patalpą. Pareigūnai paprašė atrakinti kitoje pusėje esančias duris. Ji atrakino duris toje pusėje, nuo kurios tik jie turi raktus. Toje pusėje yra po pastogės remonto likusios lentos ir blokeliai. Lentos priklauso ne jiems, o bendrijai. Lentos ten yra, nes kai bendrija tvarkė stogą, jos liko nuo stogo remonto. Stogas buvo plikas, darbininkai ten dėjo lentas, pastogės medžiagą, iš tų lentų yra sukalti skersiniai ir prie jų prikaltos lentos. Tos lentos ten liko, nes stogo šiltinimo danga supelijo, ją reikės keisti iš naujo ir lentos bus reikalingos. Bendrijos valdybai buvo pareikštos pretenzijos dėl šiltinimo darbų, bendrijos valdyba priėmė sprendimą, kad reikia kreiptis dėl neteisingai panaudotų medžiagų, padaryti iš naujo stogo remontą. Jie laukia, kol vėl bus pradėtas pastogės remontas. Jei būtų darytas jų patalpos remontas, darbininkai paliktų medžiagas, jie spręstų, ką su tomis medžiagomis daryti. Bet stogas priklauso bendrijai, jie negali daryti stogo remonto, nors yra patalpos savininkai. Toje kitoje pusėje šiukšlių nėra, ji užrakinta sąmoningai, kad niekas į ją negalėtų patekti. Ta patalpa priklauso jiems, jie yra už ją atsakingi, todėl ji yra užrakinta. Toje pusėje, kuri jiems priklauso, visos medžiagos yra degios, nes pati pastogė medinė. Lentos, jei jas uždegsi irgi yra degios. Tačiau joje nėra jokių sprogstamųjų skysčių ar popierių, kitų greitai degių medžiagų. Lentos pačios savaime neužsidegs, kadangi patalpa yra užrakinta, tai jų niekas ir tyčia nepadegs. Todėl ji mano, kad palėpėje esančios medžiagos nėra degios. Pas kaimyną ji įžvelgia gaisro tikimybę, nes ten yra smulkūs daiktai, drabužiai, popieriai, dėžės, plastikiniai daiktai. Tų daiktų yra užkrauta nuo viršaus iki apačios. Tie daiktai gali pakankamai gretai užsidegti, ten net šilumos efektas gali būti. Jų pusėje nėra gaisro tikimybės, o pas kaimyną yra, ten storos lentos, pastoginės lentos. Ji nemato tarp patalpų adekvatumo degumo prasme. V. B. pusėje yra jų patalpa, o V. B. priklauso tik 50 kv m, tačiau jų yra dvigubai daugiau ploto, bet jie negali patekti į tą patalpą, kurioje viskas yra užgriozdinta. Ji negali nuspręsti, ar jų patalpoje esantys blokeliai yra degūs ar ne. (b.l. 112)

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 192 str. 1 d. numatyta atsakomybė už priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus arba jų nevykdymą, išskyrus šio kodekso 77, 121 straipsniuose ir šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, taip pat priešgaisrinės saugos norminių aktų pažeidimus arba jų nevykdymą projektuojant ir statant statinius. Tai yra blanketinė teisės norma ir būtina vadovautis norminiu teisės aktu, reglamentuojančiu priešgaisrinės saugos taisykles.

Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 17-7-644-(8.22.-19) surašytas už tai, kad jis pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64, 72 punkto reikalavimus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 72 punktas numato, kad palėpėse laikyti degias medžiagas draudžiama. Jos turi būti užrakintos, o raktai laikomi prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu. G. B. inkriminuojamas tik pirmosios nuostatos dalies pažeidimas – draudžiama palėpėse laikyti degias medžiagas.

Kaip nustatyta iš byloje esančios medžiagos, Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius atliko patikrinimą paties pareiškėjo 2014-09-16 elektroninio prašymo pagrindu, kuriuo jis prašė imtis priemonių užkirsti kelią galimam gaisrui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), neįregistruotoje pastogėje, kurios bendrasavininkiai yra V. B. bei G. B.. Šioje pastogėje yra pilna šiukšlių, nes į ją daug metų yra nešamos šiukšlės ir nereikalingi daiktai. Nors G. B. yra šios patalpos bendrasavininkis, jis negali iš V. B. gauti raktų ir patekti į patalpą be jo žinios. Į jo reikalavimus atlaisvinti patalpą nuo daiktų, V. B. nereaguoja. (b.l. 13)

Šio prašymo pagrindu Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausieji specialistai M. S. ir S. B. 2014-10-07 atliko gyvenamojo daugiabučio namo pastogės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (pagal pastato planą patalpos 80-1, 80-2) operatyvinį priešgaisrinį techninį patikrinimą, tikslu nustatyti gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą, dalyvaujant V. B., A. B. bei G. B.. Pasak G. B., V. B. naudojasi be jo sutikimo visa patalpa Nr. 80-2, į kurią ilgą laiką buvo nešami ir laikomi įvairūs daiktai. Nustatyta, kad neįrengtos pastogės patalpos yra V. B. bei G. B. bendra nuosavybė, o VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, nekilnojamojo turto registre, nėra nurodytas konkretus patalpų, kurių bendras plotas 351,38 cm², atidalijimas. Didžioji pastogės dalis (apie 301,38 m²) priklauso G. B., o apie 50 m² priklauso V. B.. Pasak patikrinimo metu dalyvavusių asmenų, pagal atskirą tarpusavio susitarimą, bendrasavininkiai sutarė, kad G. B. naudosis dalimi patalpų 169,16 m² (priedas nr. 5 patalpa Nr. 80-1) ir 128,51 m² (priedas Nr. 5, patalpa Nr. 80-2), o V. B. naudosis kita jam priklausančių patalpų dalimis 50 m² (priedas Nr. 5 patalpa nr. 80-2). Pasak G. B., V. B. be jo sutikimo naudojasi visa 178,51 m² patalpa (Nr. 80-2), į kurią ilgą laiką buvo nešami ir laikomi įvairūs daiktai. Patikrinimo metu nustatyta, kad pastogės patalpose laikomos įvairios degios medžiagos (medinės lentos, medinės, popierinės, plastikinės dėžės, drabužiai ir kt.), kas yra gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, numatytas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 (2010-07-27 redakcija Nnr. 1-233) 72 punkte. (b.l. 19-20). Patikrinimo rezultatai užfiksuoti fotolentelėse. (b.l. 15-18) Abiem patalpų bendrasavininkiams buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl LR ATPK 192 str. 1 d. pažeidimo ir nurodymai dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo. (b.l. 19-28)

Pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą negyvenamoji patalpa- neįrengta pastogė, patalpos pažymėtos nuo 80-1 iki 80-3, unikalus daikto numeris 4400-0053-1951:2674, plano numeris Nr. 1095-2002-9010, 1A5/p priklauso: 2077/10000 patalpos nuosavybės teise A. B. ir G. B., 6365735/10000000 patalpos G. B., 1433/10000 patalpos V. B. ir 184/10000 patalpos A. B.. (b.l. 84-85) priešgaisrinės saugos bendrųjų reikalavimų taisyklių pažeidimai nustatyti abiejuose pagal planą (b.l. 92) atskirtose fiziškai viena nuo kitos patalpose Nr. 80-2 ir 80-1.

Pareiškėjas rašytiniame paaiškinime nurodė, kad V. B. užrakintoje palėpėje esamus daiktus pamatė tik 2014-09-30, kai atvyko policijos pareigūnas J. M.. Iki to laiko negalėjo pateikti į tas patalpas, nors prašė V. B. rakto. Savo neįrengtos pastogės dalyje laiko statybines medžiagas – lentas, kurios įvertintos kaip degios medžiagos. Patalpose bus įrenginėjamos gyvenamos patalpos. Jos užrakintos, priklauso jam nuosavybės teise, todėl jis turi teisę įrenginėti ir patalpų įrengimui laikyti statybines medžiagas, nors jos ir degios. (b.l. 30-31)

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jis nepažeidė jokio norminio teisės akto reikalavimo, nes minėtų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 72 p. taikytinas tik daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpai - palėpei, o jo patalpos savo paskirtimi yra ne palėpė, o pastogė, be to, priklauso jam asmeninės nuosavybės teise ir nėra bendrojo naudojimo patalpa.

Visų pirma pareiškėjas atribodamas sąvokas vadovaujasi bendrinių žodžių „pastogė“ ir „palėpė“ reikšmių skirtumais. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, „pastogė“ reiškia 1) vieta po stogu iš vidaus ar iš lauko, 2) namo viršus, antlubis, 3) pašiūrė; žodis „palėpė“ reiškia 1) kampą tarp stogo ir lubų, 2) vietą tarp stogo ir sienos viršaus iš lauko pusės, 3) vietą pastogėje iš lauko pusės. Tačiau šiuo atveju teisiškai reikšminga tik šių žodžių reikšmės pagal statybų reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus. Kaip teisingai nurodė institucija priėmusi nutarimą, statybos techniniuose reglamentuose sąvokos palėpė ir pastogė yra sinoniminės, atliekant kadastrinius matavimus, taip pat naudojama sąvoka pastogė (palėpė) - tai erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo. Nors vienuose teisės aktuose naudojamas žodis palėpė, kituose pastogė, abiem atvejais turima omenyje ta pati statinio dalis. Taigi nors VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis tikrinimo objektas įregistruotas kaip neįrengta pastogė, tačiau Nutarimą priėmusi institucija pagrįstai taikė priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų normas, įtvirtinančias priešgaisrinės saugos reikalavimus palėpėms.

Minėtų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 1 str. nustato, jog Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) nustato bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys. Taigi, kitaip nei teigia pareiškėjas, šių taisyklių reikalavimai taikomi visiems statinių savininkams, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, ar tai yra bendrosios nuosavybės objektas, ar asmeninės. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta, kad statinyje per ekonomiškai pagrįstą jo naudojimo trukmę, turi būti apribota gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius, statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis, veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos, gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai dirbti. Tai, kad minėtos (duomenys neskelbtini) esančios pastogės patalpos priklauso pareiškėjui ir kitam bendrasavininkiui V. B., nešalina jų pareigos laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų. Asmuo savo nuosavybės teise turi naudotis atsakingai, kad nekeltų pavojaus nei savo, nei kitų asmenų interesams. Juolab, kad minėtos pastogės patalpos, kaip nurodė V. B., yra virš įvairių butų, ne tik virš jų savininkų patalpų, todėl gaisro atveju nukentėtų ne tik pastogės savininkų bet ir kitų gyventojų interesai.

Žmogaus nuosavybės ir būsto neliečiamumas yra labai svarbi vertybė, tačiau neabsoliuti. Nors jos ginamos Tarptautinių teisinių sutarčių, Konstitucijos, įstatymų normomis, tačiau teisės aktai numato ir išimtines situacijas, ribojančias šias teises, kai tai būtina valstybės ar visuomenės saugumo arba šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat apsaugoti žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. <..> Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo. (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo nutarimai). Gaisrinės apsaugos taisyklės yra vienas iš tų teisės aktų, kurių paskirtis įgyvendinti prevencines priemones, saugoti asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę, užkertant kelią gaisrui, kuria kilus daugiabučiame name gali pažeisti ne vieno, o daugelio savininkų interesus. „Konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Atsižvelgdamas į šią praktiką, teismas nelaiko, kad priešgaisrinės apsaugos institucijų kontrolė, kaip yra laikomasi gaisrinės saugos reikalavimų, pažeidžia savininko konstitucinę teisę į nuosavybę. Akivaizdu, kad tokios kontrolės poreikį suvokia ir pats pareiškėjas, kadangi jis 2014-09-16 kreipėsi į nutarimą priėmusią instituciją prašydamas įvertinti gaisro pavojų iš esmės jam kartu su V. B. priklausančiose patalpose.

Nors pareiškėjas nurodė skunde, kad šiuo atveju nėra pažeidimo sudėties, kadangi nekilo jokių žalingų pasekmių, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ne visų teisės pažeidimų sudėtys yra materialios, dalis jų yra formaliosios, kai pasekmių kilimo nėra reikalaujama. Šiuo atveju bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimai yra prevencinio pobūdžio, siekiantys užkirsti kelią žalai, todėl ir LR ATPK 192 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti žalos ir priežastinio ryšio su šios žalos kilimu. Šiuo atveju teisės pažeidimo objektyviąją sudėtį sudaro pati veika – degių medžiagų laikymas palėpėje. Pareiškėjas nurodė, kad ne jis patalpino degias medžiagas į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, jas paliko remontą 2003 m. dariusi bendrovė. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro jis didžiąją dalį neįrengtos pastogės patalpų įgijo 2004-2005 m. ir apie 10 metų iki patikrinimo jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose buvo laikomos statybinės medžiagos, priskiriamos degių medžiagų grupei. Visą šį laikotarpį jis kaip patalpų savininkas, nepasirūpino, kad šios medžiagos būtų bendrijos perkeltos kitur, jei jis traktuoja, kad nėra šių daiktų savininkas. Tačiau teikdamas teismui duomenis apie šių lentų paskirtį, pareiškėjas nebuvo nuoseklus: savo rašytiniuose paaiškinimuose ir skunde jis nurodė, kad lentos skirtos pastogės remontui, po to jau nurodė, kad jos skirtos stogo remontui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Nutarimą priėmusi institucija teisingai konstatavo jo kaip patalpų savininko neatsargią kaltę dėl degių medžiagų laikymo palėpės patalpose. Kad jis laikė šias medžiagas iš dalies pareiškėjas pripažįsta ir pats, argumentuodamas, kad jis turi teisę savo asmenine nuosavybe priklausančiose patalpose laikyti ką nori.

Teismas šiuo atveju nesprendžia, ar taisyklių 72 punkto nuostata, kad palėpės patalpos turi būti užrakintos, o raktai laikomi prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu, pažeidžia jo teisę disponuoti nekilnojamu turtu, nes šios punkto dalies pažeidimas jam nei protokole, nei nutarime nėra inkriminuojamas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. B. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 192 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, tinkamai įvertinęs pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, sankcijoje numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti LR Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2014-10-27 nutarimą Nr. 17-7-644 (8.22-19) nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. skundo ir palikti galioti Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2014-10-27 nutarimą Nr. 17-7-644 (8.22-19), kuriuo G. B. už LR ATPK 192 str. 1 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta 25 Lt bauda.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras:Teisėja (A. V.)Teisėja Nida Vigelienė2015 m. balandžio 28 d.